Netoli miesto širdies esančią „Ąžuolyno kliniką“ rasti paprasta. Maloniai nustebina, kad, vos įsukęs į klinikos link vedantį keliuką, tarsi atsiriboji nuo miesto ir patenki į ramią nuo nepageidaujamų žvilgsnių patikimai saugančią oazę. Klinika labiau primena namus nei įprastą ligoninę. Iš išorės nedideliame pastate įrengta keliolika vienviečių ir dviviečių palatų, atitinkančių visus stacionarios gydymo įstaigos reikalavimus. Pastato plotas paskirstytas taip, kad gydomi žmonės jaučiasi patogiai ir turi pakankamai asmeninės erdvės. Čia dirbantys gydytojai šypsosi: „Mūsų tikslas – padėti žmogui kuo mažiau jį sutrikdant. Dažnas nuogąstauja, kad, patekęs į ligoninę, bus atskirtas nuo įprasto gyvenimo, jo poreikių nebus paisoma. „Ąžuolyno klinikoje“ kiekvienas bus išklausytas ir gydysime pagal būklę, atsižvelgdami į paciento bei jo artimųjų lūkesčius“. Nedidelės palatos, skanus maistas, gėlės, paukščių čiulbesys terasoje ir žaliuojantis miškas padės atsipalaiduoti ir greičiau pasveikti. Naująją gydymo įstaigą ypač įvertins tie, kurie mėgsta asmeninį dėmesį jaukioje kamerinėje aplinkoje.
„Ąžuolyno klinika“ – pirmoji, veikianti visą parą. Nebūtina iš anksto užsirašyti, galima kreiptis net anonimiškai. Visą reikalingą pagalba žmogus gaus jam svarbią akimirką, nesvarbu, ar tai diena, ar naktis, savaitgalis, o gal – šventinė diena. Pagalbą galima gauti tuoj pat. Klinika teikia ambulatorines, dienos stacionaro ir stacionaro paslaugas. Beje, ambulatorinė pagalba 24 valandas per parą – unikalus atvejis šalyje.
Kaip bus gydomas žmogus, priklauso nuo būklės ir jo gyvenimo būdo. Pavyzdžiui, dirbančiam pacientui gydytojai gali pasiūlyti atvažiuoti kasdien per pietų pertrauką ar po darbo. Nuolat stebėdami, menkiausius savijautos pokyčius, gydytojai galės itin tiksliai pritaikyti ir koreguoti vaistų dozes, o žmogus nesutrikdys jam įprasto gyvenimo ritmo.
Dažnai, gydant dvasios ligą, aptinkama ir kitų negalavimų. Didelius pacientų srautus aptarnaujančios įstaigos tokias sveikatos problemas dažnai „atideda“ ateičiai, pavyzdžiui, rekomenduoja kreiptis į šeimos gydytoją, kai pacientas baigs gydymą ligoninėje. Į „Ąžuolyno kliniką“ pagalbos atvykęs pacientas nebus siunčiamas iš vienos gydymo įstaigos į kitą. Klinika bendradarbiauja su moderniausiomis miesto gydyklomis: Baltijos ir Amerikos klinika, Širdies chirurgijos centru, Medicinos diagnostikos centru, Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centru, todėl prireikus pacientą apžiūrės ir konsultuos reikiamos srities specialistai arba žmogus bus nuvežtas atlikti papildomų tyrimų.
Daugelis šalies psichiatrijos klinikų, net ir privačių, yra specializuotos. „Ąžuolyno klinika“ pirmoji, galinti padėti esant bet kokiam psichikos sutrikimui. Be poilsio dienų veikiančioje klinikoje gydomi nuotaikos, nerimo, adaptacijos, šizofreninio spektro, valgymo, asmenybės ir elgesio bei psichologinės raidos ir emocijų sutrikimai, priklausomybės nuo alkoholio, narkotikų ar medikamentų. Pagalbą čia ras ir sergantieji Alzheimerio liga bei jų artimieji, kurie dažnai būna ir sutrikę, ir išsigandę dėl artimo žmogaus būklės. „Dažnas atvejis, kai vyresnio žmogaus elgesys nurašomas senatvei. Tačiau senatvė, net turint psichikos sutrikimų, gali ir turi būti komfortabili. Esame pasirengę diagnozuoti demencijos lygį ir parinkti tinkamiausią modernų gydymą. Gydydami žmogų, būtinai konsultuojame ir jo artimuosius. Šis žiedas – pacientas, jo artimiausi žmonės ir profesionalūs medikai – užtikrina sėkmingą gydymą“, – pasakoja „Ąžuolyno klinikos“ stacionaro vedėja Ramunė Ruseckienė.
Klinikos gydytojai padės ir vaikams, turintiems elgesio ar psichikos sutrikimų. Kartais tėvai įtaria, kad vaikui kažkas negerai, tačiau gėdijasi arba bijo vykti į dideles psichiatrijos ligonines. Kamerinė ir konfidenciali „Ąžuolyno klinikos“ aplinka jiems tikrai tiks.
Pacientams itin svarbi naujiena – išskirtinis gydymo tęstinumas. Dėl savo dydžio ir struktūros valdiškos gydymo įstaigos negali užtikrinti, kad pas vieną gydytoją patekęs pacientas jo pagalbą galės gauti ir išėjęs iš stacionaro. „Daug metų esu dirbusi Naujosios Vilnios psichiatrijos ligoninėje: ūminių psichozių skyriuje, vėliau vadovavau somatopsichiatrijos skyriui, ten gydomi itin sunkios fizinės būklės ligoniai, kuriems yra ir gretutinių psichikos sutrikimų, dar vėliau buvau gerontologinio skyriaus vedėja, – pasakoja „Ąžuolyno klinikoje“ dabar dirbanti R. Ruseckienė, – Labai gerai žinau, kad atvykęs į stacionarą žmogus dažnai užmezga ypatingą ryšį su jį gydančiu gydytoju. Pasitiki juo, išsipasakoja. Šis ryšys – labai svarbus ir gydymui bei galimybei pasveikti. Išeidami iš ligoninės pacientai dažnai prašo, kad gydytojas juos konsultuotų ir toliau, labai nenori kreiptis į kitą. Deja, iš valdiškų stacionarų žmonės dažnai išleidžiami į nežinią. Mūsų klinikoje gydymo tęstinumas užtikrinamas šimtu procentu – baigęs gydytis stacionare žmogus bet kuriuo momentu gali kreiptis į jį gydžiusį mediką, kuriuo pasitiki, ir būtinai gaus pagalbą“.
„Ąžuolyno klinikoje“ atliekami ir įvairūs testai – čia gali kreiptis bet kuris norintis, pavyzdžiui, sužinoti savo intelekto koeficientą, pasitikrinti, ar jo nekamuoja depresija, arba abejojantis, ar atminties sutrikimai tėra nuovargio, ar prasidedančios Alzheimerio ligos požymis, ir gauti rekomendacijas, kaip pristabdyti nemalonius pakitimus.
Daugelis gydytojų, dirbančių „Ąžuolyno klinikoje“, turi ne mažesnę kaip dešimties metų patirtį. Visi jie – gerai žinomi savo srities profesionalai, dirbę ten, kur sergančiųjų psichikos ligomis srautas yra didžiausias, todėl klinika gali padėti patyrus bet kokį psichikos ar psichologinį sutrikimą. Komandą sudaro vaikų ir suaugusiųjų psichiatrai, psichoterapeutai, psichologai, reanimatologai, toksikologai, slaugytojai ir pagalbiniai darbuotojai. Sekdama pasauline praktika ir siekdama taikyti efektyviausią ir naujausią gydymą, „Ąžuolyno klinika“ į konsiliumus kviečia Vilniaus universiteto psichiatrijos klinikos profesūrą, todėl pacientai gali būti tikri, kad gauna aukštos kokybės pagalbą. Išsamią konsultaciją gaus ir lietuvių kalba dažnai kiek prasčiau kalbantys į tėvynę po daugelio metų grįžę emigrantai. Paslaugų kainos nesiekia daugelio privačių gydymo įstaigų vidurkio, o ateityje tikimas padidinti paslaugų prieinamumą, sudarius sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis.
Slauga ir ilgalaikis palaikomasis gydymas – dar viena „Ąžuolyno klinikos“ veiklos sritis. „Žinodami, kaip sudėtinga rasti kvalifikuotą pagalbą tiems, kurių artimiesiems būtina slauga, klinikoje esame numatę 10 vietų tokiems pacientams, – rodo jaukias palatas stacionaro vedėja, – juk būna atvejų, kad šeima nori išvykti atostogų ar susiklosto kokia ypatinga situacija, ir žmonėms reikia, kad jų artimąjį kažkas paglobotų. Senyvo amžiaus žmonėms papildomai teiksime užimtumo terapiją, psichologinę pagalbą. Visą parą jų saugumui čia budės gydytojas“.
„Mūsų tikslas – tinkamai gydyti ligą, o ne trumpam panaikinti simptomą“, – išlydėdama sako gydytoja Ramunė. O aš palieku kliniką galvodama, kad tai, ko gero, pirmoji ligoninė, į kurią, jei jau prireiktų pagalbos, tikrai norisi užeiti.
Doc. Dr. Vita Danilevičiūtė
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Psichiatrijos klinikos vadovė
Pastaraisiais metais žmonės patiria labai daug streso, todėl psichikos sveikata tampa vis aktualesnė. Puikiai žinoma, kad su žmogaus psichikos būsena susijusi ir fizine sveikata. Pirmą kartą kreiptis į psichiatrą nėra lengva. Norisi ramesnės aplinkos, galimybės rinktis pagalbos vietą. Nekyla abejonių, kad naujo tipo įstaigos reikalingos. Norisi teigti, kad naujo tipo įstaigos gali tik padidinti pagalbos galimybes.
Doc. dr. Alvydas Navickas
Lietuvos psichiatrų asociacijos Vilniaus krašto pirmininkas, VU MF psichiatrijos klinikos vadovo pavaduotojas
Privati psichiatrijos klinika, kurioje būtų organizuotas tiek ambulatorinis, tiek dienos stacionaro, tiek stacionarus pacientų, kuriems pasireiškia psichikos sutrikimai, gydymas – gera naujiena Lietuvos psichiatrijoje. Greičiausiai ji taps pavyzdžiu naujo tipo psichiatrijos įstaigų steigimui. Šioje klinikoje sudarytos visos sąlygos humaniškam sveikatos sugrąžinimui, remiamasi geriausia gydymo praktika. Vadinasi, bus užtikrinta, kad pagalbos kreipęsi asmenys nepatirs jokios psichiatrinės stigmos.
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę