){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Svarbiausi rizikos veiksniai, kurie skatina arterinės hipertenzijos vystymąsi, yra:
• Paveldėjimas
• Amžius – daugiau nei 35 metai
• Nutukimas
• Rūkymas
• Maistas (gausus druskos, riebalų vartojimas, mažas kalio vartojimas)
• Alkoholis
• Stresas, nerimas, baimė
• Mažas fizinis aktyvumas
Todėl būtina koreguoti gyvenseną: mažinti suvartojamos druskos kiekį iki 2,4 g per dieną, didinti fizinį aktyvumą, kasdien suvartoti po 3,5 g kalio, valgyti daug vaisių, daržovių, maistą, kuriame mažiau sočiųjų riebalų ir vengti alkoholio, nerūkyti.
Pirmiausia turime teisingai išmatuoti kraujo spaudimą. Štai pagrindinės taisyklės, kurios padės pasiruošti kraujospūdžio matavimui:
1. Geriausia arterinį kraujo spaudimą matuoti patogiame, tyliame, šiltame (apie +21ºC) kambaryje, kur nėra erzinančių ar blaškančių dėmesį dirgiklių. Geriausiai – iš ryto, tik nubudus. Jei matuojama dieną, reikia ne trumpiau kaip 5 min. ramiai pasėdėti ar pagulėti. rekomenduojama matuoti 3 kartus ir imti vidurkį.
2. Matuojant arterinį kraujo spaudimą, nereikėtų kalbėtis.
3. Skausmas, stresas, nerimas, padidėjusi kūno temperatūra turi įtakos arteriniam kraujo spaudimui. Daugeliui asmenų net labai nedideli kasdieniniai stresai sukelia arterinio kraujo spaudimo svyravimus. Nustatyta, kad skaičiuojant arterinis kraujo spaudimas dažnai padidėja 6–12 mmHg, kalbant telefonu – 10/7 mmHg, paprasto pokalbio metu 7/7 mmHg.
4. Po sunkaus fizinio darbo turėtų būti praėjusios 2–3 valandos. Fizinis krūvis sukelia didelius arterinio kraujo spaudimo svyravimus. Sistolinio arterinio kraujo spaudimo didėjimas priklauso nuo krūvio dydžio ir individualios reakcijos. Po krūvio sistolinis arterinis kraujo spaudimas bei diastolinis arterinis kraujo spaudimas sumažėja ir kai kada lieka sumažėjęs ilgiau nei valandą.
5. Jei šlapimo pūslė pilna, patariama pasišlapinti bent 30 min. iki arterinio kraujo spaudomo matavimo, nes šlapimo pūslės, žarnyno perpildymas turi įtakos arteriniam kraujo spaudimui. Jei perpildyta šlapimo pūslė sukelia diskomfortą, arterinis kraujo spaudimas gali padidėti 40–50 mmHg.
6. Matuoti arterinį kraujo spaudimą praėjus bent 30 min. po valgio. Seniems žmonėms geriau palaukti 2 val. Jauniems žmonėms po valgio arterinis kraujo spaudimas pakinta nedaug, o vyresniems gali sumažėti net 20 mmHg ir likti toks iki dviejų valandų.
7. Pusvalandį iki arterinio kraujo spaudimo matavimo nerūkyti, nevartoti kofeino. Kofeino ilgalaikio vartojimo įtaka arteriniam kraujo spaudimui nedidelė, tačiau, jei kava geriama retai, 250 mg kofeino gali padidinti arterinį kraujo spaudimą 10–14 mmHg. Parūkius arterinis kraujo spaudimas vienai dviem valandoms gali padidėti 8–10 mmHg.
8. Siekiant kuo tiksliau išmatuoti arterinį kraujo spaudimą, svarbu naudoti tinkamo dydžio manžetę. Manžetė turi apimti ne mažiau nei 2/3, o geriausia – visą žastą. Jei manžetė per siaura ar per trumpa, ji nepakankamai užspaudžia žasto arteriją. Jei matuojama per maža manžete, nustatytas arterinis kraujo spaudimas bus didesnis už tikrąjį, jei per didelė – mažesnis.
Matuojama taip: manžetė apvyniojama aplink žastą. Stetoskopas priglaudžiamas ties žasto arterija vidinėje alkūnės linkio dalyje, neliečiant manžetės. Oras greitai pučiamas į manžetę, tuo pat metu čiuopiant stipininės arterijos pulsą. Išnykus pulsui, spaudimas manžetėje padidinamas dar 20–30 mmHg. Po to oras iš manžetės leidžiamas maždaug 2 mm/s greičiu ir klausomasi. Pirmieji garsai, pasigirdę išleidžiant orą, atitinka sistolinį kraujospūdį. Momentas, kai garsai išnyksta, atitinka diastolinį kraujospūdį širdžiai ilsintis.
Tačiau namuose daug paprasčiau matuoti automatiniu ar pusiau automatiniu kraujospūdžio matuokliu, tuomet viskas atliekama nepalyginamai paprasčiau.
Kategorija > Sistolinis spaudimas (mmHg) > Diastolinis spaudimas (mmHg)
Optimalus <120 <80
Normalus <130 <85
Aukštas - normalus 130 – 139 85 – 89
I° hipertenzija 140 – 159 90 – 99
II° hipertenzija 160 – 179 100 – 109
III° hipertenzija >180 >110
Izoliuota sistolinė hipertenzija >140 <90
Svarbu išlaikyti normalų kūno svorį. Reguliuoti kūno svorį yra labai svarbu, nes turintieji antsvorio šešis kartus dažniau serga arterine hipertenzija nei esantys normalaus kūno sudėjimo. Kūno svoris vertinamas pagal kūno masės indeksą (KMI). Jis apskaičiuojamas pagal formulę (svorį kilogramais padalijus iš ūgio metrais kvadrate):
KMI = Svoris (kg)/Ūgis (m)².
KMI (kg/ m²) > Kūno svoris
<18,5 Per mažas
18,5–24,9 Normalus
25–29,9 Antsvoris
30–34,9 Iº nutukimas
35–39,9 IIº nutukimas
≥40,0 IIIº nutukimas
Nustatyta, kad ligų rizikai turi reikšmės ne tik antsvoris, bet ir netolygus riebalų pasiskirstymas. Riebalų sankaupos ant liemens („obuolio”, arba vyriškojo tipo, nutukimas) labiau susijęs su hipertenzija ir kitomis ligomis nei riebalų perteklius ant šlaunų („kriaušės”, arba moteriškojo tipo, nutukimas). Rizika padidėja, kai vyrų liemens apimtis >102 cm, moterų >88 cm.
Reikėtų stebėti cholesterolio koncentraciją kraujyje. Cholesterolis svarbus aterosklerozės vystymuisi. Aterosklerozės vystymosi procesas sulėtėja, sumažinus cholesterolio kiekį kraujyje. Padidėjęs cholesterolio kiekis iš pradžių nesukelia jokių ligos simptomų, kol nepažeidžiamos kraujagyslės, o tai gali įvykti padidėjus kraujo spaudimui, rūkant, esant dažnoms stresinėms situacijoms ir kt. Todėl nustatyti cholesterolio kiekį yra labai svarbu.
▪ iki 5,2 mmol/l cholesterolio laikoma norma,
▪ 5,2 – 6,5 mmol/l – nežymus padidėjimas,
▪ 6,6 – 7,8 mmol/l – vidutinis padidėjimas,
▪ daugiau kaip 7,8 mmol/l itin ženklus padidėjimas.
Į šeimos gydytoją reikėtų kreiptis pajutus įvairaus intensyvumo galvos skausmą, ypač pakaušio srityje, kuris išryškėja paprastai ryte arba dėl fizinės bei emocinės įtampos, atsiradus galvos svaigimui, spengimui ausyse, skausmui širdies plote, dažnam širdies plakimui, kraujavimui iš nosies, dusuliui fizinio krūvio metu. Taip pat, jei matuojant spaudimą jis nustatomas >140/90 mmHg. Tuomet jums bus atlikti papildomi tyrimai (apskaičiuos KMI, „paklausys“ širdį, ištirs akių dugnus, atliks gliukozės, cholesterolio, kalio, šlapimo tyrimą), kurie leis laiku įvertinti esamą būklę, nustatyti galimos arterinės hipertenzijos pradžią, apsaugoti kitas organų sistemas ir, jei reikės, laiku paskirti vaistų.
Širdies ir kraujagyslių ligų sukeliamos komplikacijos vis dar išlieka viena dažniausių mirties priežasčių. Arterinė hipertenzija – vienas labiausiai paplitusių širdies ir kraujagyslių susirgimų, kuri kasmet nusineša labai daug gyvybių visame pasaulyje. ...
Skaityti daugiauArterinė hipertenzija arba nuolat padidėjusio kraujo spaudimo liga – šių dienų skaudulys. Ne paslaptis, kad nuo širdies ir kraujagyslių ligų, tiksliau, jų sukeliamų komplikacijų, pasaulyje miršta daugiausiai žmonių. Lietuva – ne išimtis; mūsų šalyje „nebylioji žudikė“ paplitusi itin plačiai – teigiama, kad širdies ir kraujagyslių sutrikimai yra praktiškai kas trečios mirties priežastis. Vis dėlto arterinę hipertenziją galima sėkmingai gydyti, o dar geriau – labai dažnai jos įmanoma išvengti, tinkamai maitinantis ir pakankamai judant. Pakalbėkime apie tai, kuo pavojinga arterinė hipertenzija ir kodėl taip svarbu nuolat sekti savo kraujo spaudimą. ...
Skaityti daugiauAsmenų, sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis, kasmet vis daugėja. Labai daug kalbama apie sveiko gyvenimo būdo svarbą, bet to nepakanka – arterinė hipertenzija paliečia vis daugiau net ir labai jaunų žmonių, o kartais ji neaplenkia net vaikų ir paauglių. ...
Skaityti daugiaukrūtinėje „spurdantis paukštis“ ar „kunkuliuojantis...
Skaityti daugiauNeseniai, balandžio mėnesį, minėjome Pasaulinę sveikatos dieną. Šių metų dienos akcentas – arterinė hipertenzija. Būtent ši liga visame pasaulyje laikoma prioritetine sveikatos problema. Ir tai suprantama: vienas iš trijų pasaulio suaugusiųjų serga hipertenzija, ir net 13 proc. (2009 m. duomenimis) visų mirčių sukelta aukšto kraujospūdžio. Kaip nesusirgti širdies ligomis? Kokios kiekvienam prieinamos priemonės atitolintų šias ligas?...
Skaityti daugiauKiekvienais metais gegužės 17 d. yra minima Pasaulinė hipertenzijos diena. Ši diena buvo pradėta minėti norint pabrėžti, kad galima išvengti tokių hipertenzijos sukeltų ligų kaip insultas, infarktas ar inkstų nepakankamumas, bei informuoti visuomenę apie hipertenzijos prevenciją, diagnostiką ir gydymą. Šių metų Pasaulinės hipertenzijos dienos šūkis – sveikas kraujo spaudimas – sveikas širdies plakimas. Prieširdžių virpėjimą, kitaip širdies aritmiją, dažnai sukelia padidėjęs kraujo spaudimas, ypač vyresnio amžiaus žmonėms. Todėl išlaikydami normalų kraujo spaudimą išlaikysite ir normalų širdies ritmą. ...
Skaityti daugiauParadoksas, tačiau, kylant pragyvenimo lygiui, širdies ir kraujagyslių ligų sparčiai daugėja: Lietuvoje mirštamumas nuo jų daugiau nei du kartus didesnis už Europos vidurkį. Aterosklerozė, miokardo infarktas, arterinė hipertenzija ir kiti širdies sutrikimai dažnai pakerta darbingo amžiaus žmones, dažnas susirgęs lieka neįgalus ir nedarbingas....
Skaityti daugiauArterinė hipertenzija – viena žinomiausių ligų. Tačiau, nepaisant aiškiai įrodytos arterinio kraujo spaudimo mažinimo naudos, ligi šiol didelė dalis pacientų efektyviai nesigydo. Daugelis jų mano, kad nedidelė hipertenzija nėra rimtas sveikatos sutrikimas, o su gydytojų teigimu, kad tai liga, kurią dažnai reikia gydyti visą gyvenimą, išvis nenori sutikti. Svarbius padidėjusio kraujospūdžio liga sergančių pacientų klausimus komentuoja Kauno klinikų kardiologė doc. Audronė Statkevičienė....
Skaityti daugiauŠeima, darbas, mokslai, svajonės, užsibrėžti tikslai – yra daugybė dalykų, dėl kurių nuo ryto iki vakario skubame negalvodami. Kol vieną dieną liga staiga priverčia sustoti. Ir visa, kiek pasiekta, tą pačią akimirką netenka prasmės. Kalbame apie padidėjusį kraujospūdį, kuris dažniausiai apie save praneša per vėlai, kai liga jau progresavusi ir pasekmės gali būti grėsmingos....
Skaityti daugiauKiekvienas mūsų skirtingai reaguojame į mums skirtus likimo išbandymus, į tai, ką sako gydytojai. Kai kurie laikosi pozicijos: paklausau ką sako, bet darau kaip man reikia. Kiti net nesiklauso patarimų. Šiandien siūlau paskaityti apie vieną ganėtinai nesudėtingą, tačiau pamokantį atvejį, beje, tai nėra kazuistinis atvejis, tai – neretai ištinkanti realybė. Taigi – apie arterinę hipertenziją ir jos pasekmes....
Skaityti daugiauPirminė arterinė hipertenzija dėl didelio paplitimo yra aktuali problema, ja serga apie 50 proc. žmonių. Tai vienas iš pagrindinių išeminės širdies ligos išsivystymo rizikos veiksnių. Ja gali sirgti bet kokio amžiaus žmonės, netgi vaikai, tačiau dažniau serga vyresni ar nutukusieji....
Skaityti daugiauGyvendami XXI amžiuje neišvengiame streso, įtempto gyvenimo ritmo, buitinių problemų, nespėjame pavalgyti arba, atvirkščiai – persivalgome. Yra vartojančių alkoholį, rūkančių. Todėl dažnai susiduriame su įvairiomis sveikatos problemomis. Įdomu tai, kad pacientais tampa vis jaunesni žmonės. Jeigu anksčiau tam tikromis ligomis sirgdavo tik vyresnio amžiaus, tai dabar tomis ligomis serga jauni, veiklūs asmenys. Viena iš tokių ligų, iš pradžių nerodanti jokių simptomų, – tylioji arterinė hipertenzija. Tačiau dažnai jos ir su ja susijusių rimtų sveikatos sutrikimų galima išvengti, laikantis sveikos gyvensenos principų. Išsamiau apie tai konsultuoja gydytoja kardiologė Sigita LIPOVIENĖ....
Skaityti daugiauArterinė hipertenzija yra medicininis terminas, kuriuo vadinamas padidėjęs kraujo spaudimas. Kraujo spaudimas – tai kraujo slėgis į kraujagyslės sienelę, augantis ir krentantis sulig kiekvienu širdies dūžiu. Kraują, kuris neša deguonį, širdis turi išstumti tam tikru spaudimu, kad jis pasiektų vidaus organus. Jei tas spaudimas per didelis, pakenkiamos kraujagyslių sienelės, storėja širdies raumuo, atsiranda pokyčių inkstuose, smegenyse, akyse. Sveiko žmogaus kraujo spaudimas irgi nėra pastovus ir kinta priklausomai nuo veiklos.Kraujo tėkmės jėga kiekvieno širdies susitraukimo pradžioje didėja, o vėliau mažėja. Todėl kraujo spaudimas išreiškiamas dviem skaičiais: pirmasis, didesnysis, skaičius atspindi širdies susitraukimo sukurtą spaudimą ir vadinamas sistoliniu, o antrasis, mažesnysis, skaičius atspindi spaudimą kraujagyslėse širdžiai ilsintis ir vadinamas diastoliniu. Kraujo spaudimas matuojamas gyvsidabrio stulpelio milimetrais (mmHg). Normalus suaugusio žmogaus kraujospūdis yra apie 120/80 mmHg. Pavojaus nėra, jeigu jis neviršija 140/90 mmHg, tačiau jei kraujospūdis nuolat didesnis nei 140/90 mmHg – jį būtina mažinti. Tai nėra senėjimo požymis, tai yra liga, kurią reikia gydyti!!! ...
Skaityti daugiauTęsiame straipsnių ciklą apie arterinę hipertenziją ir jos gydymą. Praėjusiuose numeriuose pasakojome apie ligą sukeliančias priežastis, jos profilaktiką ir nemedikamentinius gydymo būdus. Šį kartą, kaip žadėta, – išsamiau apie hipertenzijos gydymą vaistais. Apie tai papasakojo Kauno II klinikinės ligoninės Kardiologijos skyriaus gydytojas Artūras JAKUITIS. ...
Skaityti daugiauNorint maksimaliai kontroliuoti pirminę arterinę hipertenziją ir užkirsti kelią naujiems ligų atvejams bei sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką, reikia nuosekliai vykdyti ne tik antrinę, bet ir pirminę bei tretinę profilaktiką....
Skaityti daugiauSpalio pabaigoje Vilniuje vyko vienas svarbiausių hipertenzijos forumų pasaulyje - 3-iasis Baltijos ir Šiaurės šalių hipertenzijos kongresas. Jame dalyvavo daugiau nei 600 žymiausių Europos širdies ir kraujagyslių ligų specialistų. Jie dalijosi naujausia informacija apie padidėjusio kraujo spaudimo prevenciją bei gydymą. Pranešimus skaitė 40 žymiausių šios srities specialistų, jie pristatė moderniausius diagnozavimo, gydymo metodus ir vaistus....
Skaityti daugiauOrganizmui senstant ryškėja hipoksemija ir hipoksija, t.y. blogėja deguonies pristatymas ir pasiskirstymas audiniuose. Pagyvenę ir seni žmonės daug greičiau reaguoja į deguonies stoką, nes senstant mažėja atsparumas hipoksijai ir hiperkapnijai. Ypač tai aktualu pagyvenusio amžiaus pacientams, sergantiems išemine širdies liga....
Skaityti daugiauArterinė hipertenzija, arba aukšto kraujospūdžio liga, yra vienas pagrindinių išeminės ligos rizikos veiksnių. Pasaulinės sveikatos apsaugos organizacijos (PSO) duomenimis, išeminė širdies liga – trečioji pagal dažnumą asmenų iki 65 metų mirties priežastis. Apie aukštą kraujospūdį ir jo gydymo ypatybes kalbamės su KMU Kardiologijos klinikos Lėtinės išeminės širdies ligos sektoriaus vadove, KMU Kardiologijos instituto Klinikinės kardiologijos laboratorijos vedėja prof., habil. dr. Rūta BABARSKIENE....
Skaityti daugiauŽiemos šventės didina infarkto riziką [i]naujausiais duomenimis, net 81 proc....
Skaityti daugiauPasaulyje kasmet miršta apie 30 mln. žmonių, iš jų 17 mln. – nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Neretai padarius širdies kardiogramą ir pastebėjus pakitimų širdžiai stiprinti skubama gerti vaistų. Tačiau daugeliu atvejų pirmiausia vertėtų pasinaudoti natūraliais metodais. Kaip širdies raumenį stiprinti gyvenimo būdą, mitybą, fizinį aktyvumą kalbamės su sveiko gyvenimo puoselėtoja ir mankštų specialiste Džilda Valaitiene....
Skaityti daugiauStaigiausiai kraujospūdis pakyla rytinėmis valandomis, su jo pakilimu susijusios daugelis arterinės hipertenzijos komplikacijų – insultas, miokardo infarktas, aterosklerozinės plokštelės, pilvo aortos aneurizmos plyšimas ir kt. Todėl taip svarbu šią ligą laiku diagnozuoti ir tinkamai gydyti....
Skaityti daugiauŽmonėms, kurie nepaiso aukšto kraujospūdžio ir nesigydo, yra 7 kartus didesnė rizika susirgti insultu, 6 kartus – širdies nepakankamumu. Ėmusis tinkamų priemonių ši rizika sumažėja beveik perpus. ...
Skaityti daugiauArterinė hipertenzija (AH) – padidėjusio kraujospūdžio liga, į kurią kartais rimtai nežiūrima. Kodėl? Padidėjęs arterinis kraujospūdis šiandien traktuojamas kaip įprastas dalykas, ypač vyresniame amžiuje. „Toks supratimas verčia ignoruoti būtinybę tinkamai gydyti šią ligą, ilgą laiką nepasireiškiančią jokiais simptomais. Iš tiesų, prabėga ne vieneri metai, kol dėl pažeistų širdies, inkstų ar smegenų arterijų išsivysto sunki, dažnai nebeišgydoma komplikacija. Ko gero, pagrindinė problema – kad ir sirgdami AH ilgą laiką daugelis jaučiasi gerai“, – pažymi Kauno klinikinės ligoninės gydytoja rezidentė Dovilė Baltušauskienė....
Skaityti daugiauPastaruoju metu pasaulyje arterinė hipertenzija (AH) virsta epidemija, su kuria mes lyg ir susitaikėme. Kiekvieną dieną apie 20 žmonių Lietuvoje ištinka miokardo infarktas, krūtinės angina kasdien nustatoma kone 100 pacientų, dar apie penketą ligonių miršta nuo išeminės širdies ligos. Tai daugiau negu žūsta avarijose. Ar mūsų žmonės jau suvokia, kad sveikata – vertybė, kuria turi pasirūpinti patys? Kaip jiems įskiepyti mintį, kad vaistus nuo padidėjusio kraujospūdžio reikės vartoti visą likusį gyvenimą? Kuo pavojingas vaistų vartojimo nutraukimas? Apie tai kalbamės su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto klinikų kardiologe doc. Audrone Statkevičiene....
Skaityti daugiauNepaisant kardiologijos laimėjimų, specialių prevencinių širdies ir kraujagyslių programų, Lietuvoje nemažėja ar nedaug mažėja mirtingumas nuo išeminių ligų, infarkto, insulto, didėja sergančių diabetu ir metaboliniu sindromu atvejų skaičius. Tokią išvadą, pristatydamas metinį pranešimą, paskelbė Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas Juozas Pundzius. Dažniausia širdies ir kraujagyslių liga – arterinė hipertenzija (AH). Apie šios ligos aktualijas kalbėjomės su Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų generaliniu direktoriumi prof. Aleksandru Laucevičiumi....
Skaityti daugiau
