){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Akių vokų krašte, odoje, yra išsidėsčiusios riebalų ir prakaito liaukos, kurios gamina riebalinį sekretą, sutepantį vokų kraštus. Jei užsikimšus šioms liaukoms patenka infekcija, išsivysto miežis. Naivu manyti, kad ūminis voko krašto riebalinės liaukos, atsiveriančios į blakstienos maišelį, ir aplinkinių audinių uždegimas, vadinamasis miežis, būna tik vaikams. Gydytoja oftalmologė Dalia Buragienė sako, kad ir suaugusiesiems jis dažnai pasitaiko.
Miežis – dažna infekcija
Išorinis miežis pažeidžia blakstienų riebalų liaukas, o vidinis – kremzlės liaukas. Užsikimšus ir išsiplėtus vokų kremzlinės liaukos latakui ir susidarius grūdėtam audiniui bei apie jį susiformavus jungiamojo audinio kapsulei, susidaro šaltasis miežis.
„Miežis – gana dažnas negalavimas. Jo atsiradimo rizika šiek tiek padidėja sulaukus 30–50 metų. Jeigu miežis, o ypač šaltasis, kartojasi, reiktų nuodugniau ištirti, ar nėra galimo piktybinio proceso. Juolab kad piktybiniai navikai neretai supainiojami su miežiais. Vaikus ir jaunus asmenis, kuriems kartojasi šaltasis miežis, reiktų ištirti, ar nesivysto padidėjęs IgE sindromas ar virusinis konjunktyvitas“, –pataria gydytoja.
Dažnas miežio atsiradimas taip pat reiškia, kad žmogaus imuninė sistema nusilpusi. Tuomet infekcija gali išplisti ir po visą akiduobę, sukeldama akies pūlinį obuolio uždegimą, ar net išplisti į greta esančius galvos smegenų dangalus. Tokio išplitimo tikimybė didesnė, jeigu miežis yra vidinis. Šių sunkių komplikacijų, anot oftalmologės, gali atsirasti, jeigu patys bandysite išspausti miežį, tad geriau patys to nemėginkite.
Riebalinės akies voko liaukos gali užsikimšti ir dėl uždegimo – seborėjinio dermatito, lėtinio blefarito ar raudonųjų spuogų. Šaltasis miežis dažnesnis tarp asmenų, sergančių cukriniu diabetu, tuberkulioze ar kuriems padidėjęs lipidų kiekis kraujyje.
Kaip viskas vyksta
Atsiradus išoriniam miežiui, pacientas paprastai skundžiasi lokalizuotu skausmingu apatinio ar viršutinio akies voko patinimu, paraudimu. Kartais liga gali prasidėti išplitusiu voko patinimu ir paraudimu, kuris tik po kurio laiko tampa lokalizuotas. Paprastai po 1–2 dienų ties blakstienų augimo vieta atsiranda geltonas pūlinukas, po 2–4 dienų jis pratrūksta, ir išteka pūliai. Pratrūkus miežiui, skausmas palengvėja, uždegimas rimsta.
Būklė sunkesnė ir procesas trunka ilgiau sergant vidiniu miežiu. Voko patinimas ir paraudimas būna labiau išplitęs, išvertus voką, matomas labiau lokalizuotas pažeidimas. Kartais, ypač augant vidiniam miežiui, žmogus karščiuoja, gali padidėti paausių limfmazgiai. „Jokiu būdu negalima skubinti įvykių: netrinkite voko, net jei labai norisi, nedėkite jokių kompresų“, – perspėja medikė.
Šaltasis miežis neskausmingas, tačiau jam susidaryti prireikia daugiausia laiko. Užsikimšus liaukos latakui, susidaro granuliacinis audinys, ir aplink jį susiformuoja kapsulė. Voke atsiranda standus su oda nesusijęs pakilimas, oda virš jo būna paslanki, neparaudusi. Iš junginės pusės matyti pilkšvai rausvas iškilimas. Kartais šaltas miežis gali padidėti net iki riešuto dydžio. Jeigu toks miežis labai didelis, jis gali sukelti skausmą, o jeigu spaudžiama ragena, gali išsivystyti astigmatizmas ar toliaregystė, dėl ko pablogėja regėjimas. „Šaltasis miežis dažniausiai rezorbuojasi savaime, rečiau – pratrūksta į išorę, tačiau kartais gali prireikti ir chirurginio įsikišimo“, – sako gydytoja.
Daugiau dėmesio sau
Kad išvengtumėte miežių, gydytoja pataria nuolat stiprinti imunitetą, daugiau judėti, vartoti daugiau šviežių vaisių ir daržovių, tinkamiausios – morkos, brokoliai, mėlynės. „Svarbu geras organizmo tonusas ir tinkamas tokių ligų, kaip blefaritas, raudonieji spuogai ir kt., skatinančių miežio atsiradimą, gydymas“, – sako gydytoja.
Pavargusioms akims gali padėti ir specialūs pratimai. „Tikriausiai pastebėjote, kad mūsų organizmas pats padiktuoja, kaip reikia elgtis – pasėdėjus prie darbo stalo norisi atsistoti, pakelti rankas, pasirąžyti, keletą kartų pritūpti, pamasažuoti kaklą, pasukioti galvą, patrinti smilkinius, užmerkti, pavartyti akis ir lengvai paspausti akių obuolius, pažiūrėti pro langą į tolį“, – dalijasi patirtimi medikė.
Mažiesiems miežis dažniausiai „išdygsta“ patrynus akytes nešvariomis rankomis, todėl itin svarbu mokyti vaikus savo gražiu pavyzdžiu – dažnai plauti rankas, naudotis tik asmeniniu rankšluosčiu ir muilu, laikytis asmens higienos.
Kasdienė akių higiena gali padėti išvengti liaukų užsikimšimo. „Moteris rečiau vargintų akių miežis, jeigu jos akyliau rinktųsi kosmetiką, – sako gydytoja, – būtina sekti kosmetikos galiojimo laiką, kiekvieną vakarą atidžiai nuvalyti jos likučius.“
Nepavojingas, tačiau reikalauja akylumo
„Miežis nėra pavojinga liga, tad ligoninės tikrai neprireikia, tačiau gydytojo konsultacijos, reikalui esant, vengti nereikėtų, – sako gydytoja. – Kadangi vidinio ir išorinio miežio sukėlėjai yra bakterijos ir vystosi pūlingas uždegimas, gali prireikti antibakterinio gydymo. Šaltojo miežio sukėlėjas – ne bakterijos, o kremzlės liaukos užsikimšimas, todėl dažniausiai antibakterinis gydymas nėra reikalingas.“
Esant miežiui, infekcija būna giliai voko audiniuose, todėl išorinis antibiotikų vartojimas nėra veiksmingas.
Miežiui gydyti gali būti naudojami sausi šilti kompresai po 5–15 minučių 4–6 kartus per dieną ant pažeisto voko, kad suskystėtų ir lengviau ištekėtų sustingęs liaukos sekretas. Tai gali būti šiltas virtas kiaušinis, pašildytas druskos maišelis. Tik jokiu būdu negalima dėti drėgnų kompresų – uždegimas tik dar labiau išplis.
Jeigu nuo kompresų būklė negerėja, gali būti skiriama antibiotikų ir/ar gliukokortikoidų tepalų. Norint juos užtepti reikia švelniai patraukti žemyn apatinį voką ir išspausti apie 0,5–1 cm ilgio tepalo juostelę ant apatinio voko junginės. Jei nepadeda minėtos priemonės ir vidinis miežis per 1–2 savaites nepraeina, gali tekti chirurginiu būdu jį atverti ir drenuoti.
Esant šaltajam miežiui, taip pat tinka šilti kompresai keletą kartų per dieną. Jei šaltasis miežis kelia nepatogumų ir nemažėja, tuomet gali būti atliekamas chirurginis šaltojo miežio gydymas ar tiesioginės gliukokortikoidų injekcijos.
gyvenant skaitmeniniame amžiuje darbas prie kompiuterio, laisvalaikis įsitaisius...
Skaityti daugiauPastaruoju metu vis daugiau kalbama apie sausų akių ligą, ir ne be reikalo. Viena vertus, tai gana dažnas negalavimas. Kita vertus, tinkamai ir laiku nepasirūpinus akių sveikata, galima smarkiai joms pakenkti ir sulaukti rimtų ir nemalonių pasekmių. Tad kaip išsaugoti akis sveikas?...
Skaityti daugiautikiu, kad mano pasakojimas bus naudingas ne vienam iš jūsų. noriu paraginti...
Skaityti daugiauTelevizorius – neatsiejamas daugelio lietuvių laisvalaikio atributas. 2014-ųjų pavasarį tyrimų bendrovės GfK atliktas tyrimas rodo, kad net 89 proc. mūsų šalies piliečių žydrąjį ekraną įsijungia kasdien, 9 proc. – bent kartą per savaitę. Žinių laidos, sporto varžybos, dokumentiniai filmai ar animaciniai filmukai – televizorių mėgsta žiūrėti ir vaikai, ir suaugusieji. Tam, kad laikas prie ekrano nenuvargintų akių, svarbu laikytis keleto taisyklių. Kokios jos, pasakoja gydytoja oftalmologe Rūta Kėvelaitienė....
Skaityti daugiauAkys – ne tik sielos veidrodis, bet ir svarbus jutimo organas, leidžiantis džiaugtis gyvenimo spalvomis. Jos suteikia net 80 proc. visos informacijos apie mus supantį pasaulį. Taigi gyvenimas be regėjimo būtų be galo sunkus. Veikiausiai todėl informacijai apie akių ligų prevenciją ir pavojus skirta net keletas atmintinų datų. Pasaulinė regėjimo ir Pasaulinė baltosios lazdelės dienos, Glaukomos savaitė – skirtos tam, kad kuo daugiau žmonių susirūpintų akių šviesa ir suskubtų apsilankyti pas gydytoją. ...
Skaityti daugiauPirmiausia, kas šauna į galvą kalbant apie per ilgą sėdėjimą prie kompiuterio, – vaikystėje girdėtas močiutės pamokymas: „Nesėdėk per ilgai prie televizoriaus – akys išvarvės“. Akys neišvarvėjo, bet akinius ant nosies teko užsikabint. Naujųjų laikų „televizorius“ – kompiuteris – kenkia ne tik akims....
Skaityti daugiauPabandykite užsirišti akis ir pabūti dieną ar bent valandą visiškoje tamsoje. Galbūt tai padės suprasti, kad rūpintis akimis būtina, kol jos sveikos, kol neįsibėgėjo akis žeidžiantys procesai. Geras regėjimas – tikras turtas, o pastangų, kad jį turėtume kuo ilgiau, reikia tikrai nedidelių: bent kartą per metus pasikonsultuoti su gydytoju ir pasitikrinti regėjimą, saugoti akis nuo saulės šviesos ir stengtis, kad organizmas gautų visų gerai akių būklei palaikyti reikiamų medžiagų....
Skaityti daugiauAkių vokų krašte, odoje, yra išsidėsčiusios riebalų ir prakaito liaukos, kurios gamina riebalinį sekretą, sutepantį vokų kraštus. Jei užsikimšus šioms liaukoms patenka infekcija, išsivysto miežis. Naivu manyti, kad ūminis voko krašto riebalinės liaukos, atsiveriančios į blakstienos maišelį, ir aplinkinių audinių uždegimas, vadinamasis miežis, būna tik vaikams. Gydytoja oftalmologė Dalia Buragienė sako, kad ir suaugusiesiems jis dažnai pasitaiko. ...
Skaityti daugiauPaskutiniu metu vis daugėja pacientų, kurie skundžiasi akių sausumu. Nustatyta, kad vienas iš penkių asmenų, apsilankiusių pas akių gydytoją, kenčia dėl sausų akių. Per paskutinius penkerius metus šios patologijos ženkliai padaugėjo. Šiame straipsnyje rašoma apie šios akių ligos simptomus, priežastis ir gydymo galimybes....
Skaityti daugiauPabandykite bent vieną dieną pagyventi užrištomis akimis ir tikrai įsitikinsite, kad akys – nepaprastai brangus žmogaus turtas. Tad, aišku, jas reikia saugoti ir tinkamai prižiūrėti. Geras regėjimas daugeliui iš mūsų yra savaime suprantamas dalykas. Tačiau tik iki tol, kol suprastėjusi rega ima pastebimai bloginti gyvenimo kokybę. Yra dalykų, tokių kaip senėjimas, genetinės ligos ar traumos, kurių negalime pakeisti. Tačiau kitais atvejais akių sveikatą galima pagerinti ir ilgai džiaugtis geru regėjimu. ...
Skaityti daugiauKad vasarą kūnas prakaituodamas išgarina vandenį, žinome. Tačiau ar žinome, kad kaitri saulė išgarina ir mūsų akis, tiksliau, ašaras ir dėl to gali atsirasti diskomforto jausmas akyse arba paūmėti sausų akių sindromas. Todėl ne tik vykstant į kurortus, bet ir pasiliekant mieste vasarą būtina pagalvoti apie akių apsaugą – plačiabryles skrybėlaites ir akinius nuo saulės. Atminkite: ašarų plėvelė nuo akies paviršiaus išgaruoja greičiau nei vandens lašai išdžiūna ant jūsų kūno po maudynių. O dar pavojų akims nešančios dulkės, smėlis, sūrus jūros vanduo. Kaip užsitikrinti maksimalią akių apsaugą?...
Skaityti daugiauTeiginys, kad ašarų gali nepakakti arba kad jos gali būti netinkamos kokybės, nieko apie akių ligas neišmanančiam gali pasirodyti keistas. Užtat žinantieji atsakys, kad ašaros skirtos ne vien emocijoms išreikšti ar akims apsaugoti nuo dulkių ar svetimkūnių ir gaminasi jos nuolat (per dieną 1–1,5 ml ašarų), o ne tik kai žmogus verkia ar džiaugiasi. Sveikos akys nuolat padengtos ašarų plėvele, o kai toji plėvelė pažeidžiama arba ašarų gaminama per mažai, vystosi sausų akių sindromas. Kam ši liga gresia ir kaip veiksmingai ją gydyti?...
Skaityti daugiauToks šiųmetinės kiekvienais metais kovo pradžioje minimos Pasaulinės glaukomos savaitės šūkis. Mūsų šalyje Glaukomos savaitė vyksta nuo 2009-ųjų, o jos tikslas – suteikti visuomenei kuo daugiau informacijos apie šią sunkią aklumą nešančią ligą. Būtent dėl susirgimų dažnumo ir neišgydomų pasekmių glaukoma laikoma viena svarbiausių akių ligų. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, ji yra antra dažniausia aklumo priežastis pasaulyje ir pagrindinė aklumo priežastis išsivysčiusiose šalyse. ...
Skaityti daugiauGeras regėjimas, atrodytų, savaime suprantamas dalykas, tad susirūpiname juo tik tada, kai suprastėjusi rega ima bloginti gyvenimo kokybę. Taisyklių, kaip padėti savo akims, esame girdėję devynias galybes, tačiau pamirštame jomis vadovautis, o, sulaukę vyresnio amžiaus, manome, kad jau per vėlu. Tad ar galime pasaulį matyti ryškiai kuo ilgiau?...
Skaityti daugiauVisi žinome, kas yra troškulys. Be vandens žmogus išgyvena vos septynias dienas. Tačiau gerdamas jūros vandenį žmogus mirtų dar greičiau. Kodėl? Didesnė druskų koncentracija žudo. Netekusios vandens, ląstelės miršta. Sausų akių sindromas – ne mirtina, bet smarkiai bloginanti gyvenimo kokybę liga. Kita vertus, visiškas ligos ignoravimas gali sukelti sunkias pasekmes, tokias kaip ragenos opos ir kt. Žinoma, kad išsivaduoti iš ligos gniaužtų įmanoma tik pašalinus jos priežastis. Deja, pagydomos ne visos ligos. Neretai vienintele pagalba sergančiajam tampa tik simptomų malšinimas. Todėl ypač svarbu žinoti, kad sergantiesiems sausų akių sindromu yra ligos priežastį įveikiantis gydymas....
Skaityti daugiauPastaruosius du dešimtmečius mokslininkus domina palyginti nauja patofiziologinė būklė – metabolinis sindromas. Šis sveikatos sutrikimas labiau paplitęs civilizuotose šalyse, susijęs su šiuolaikiniu gyvenimo būdu ir genetiniais veiksniais. Metabolinis sindromas ypač svarbus kardiologams, endokrinologams ir šeimos gydytojams. Nagrinėjant įvairialypius jo etiologijos ir patogenezės klausimus, atskleidžiamos vis naujos šio sindromo sąsajos su kitomis medicinos sritimis, tarp jų ir oftalmologija. Regėjimas – pojūtis, kuris pranoksta visus kitus žmogaus pojūčius. Išsaugoti gerą regėjimą visą amžių – svarbu kiekvienam. Kokią įtaką metabolinis sindromas daro akių ligoms? Komentuoja Kauno klinikų Akių ligų klinikos oftalmologė dr. Goda Miniauskienė....
Skaityti daugiauSausų akių sindromas – tai būklė, kai dėl nepakankamos ašarų gamybos arba nekokybiškos ašarų plėvelės išsivysto akies sausumo simptomai. Kompiuteriai, kontaktiniai lęšiai, oro kondicionieriai, o ir senėjanti visuomenė lemia didėjantį šios ligos kamuojamų žmonių skaičių. Gera žinia, kad šiuolaikiniai mokslo pasiekimai leido sukurti preparatą, kuris ne tik malšina simptomus, bet ir gydo sindromą iš esmės....
Skaityti daugiauGlaukoma pavojinga todėl, kad lėtas akipločio mažėjimas pačiam pacientui beveik nepastebimas iki pat kritiško jo susiaurėjimo – stadijos, kai gydymas jau nebeveiksmingas. Lietuvoje sergančiųjų glaukoma turėtų būti daugiau kaip 30 tūkstančių, tačiau dėl informacijos apie ligą stokos ir nepakankamos diagnostikos realiai jų gydosi daug mažiau. Kaip pasiekti veiksmingos profilaktikos ir geresnės diagnostikos, kad gydymas būtų suteiktas laiku?...
Skaityti daugiauKaip intensyviai kasdien naudojamės akimis, dažnai suprantame tik suprastėjus regėjimui. Pavyzdžiui, kai raidės skaitant tampa tarsi išplaukusios ir nebematome toli esančių objektų. Ligi šiol dažniausia tautiečių apakimo priežastis buvo glaukoma. Jau 3 metai ją aplenkė tinklainės ligos, iš esmės – amžinė geltonosios dėmės degeneracija (AGDD). Iškraipytos linijos, „šokinėjančios“ raidės gali būti šios grėsmingos į aklumą vedančios ligos požymiai. ...
Skaityti daugiauMažylio akys – tai vienas didžiausių turtų, kurį jis gauna gimęs. Matydamas vaikas ne tik pažįsta savo tėvelius, bet ir susipažįsta su jį supančiu pasauliu. Tačiau kartais akyčių neaplenkia ligos. Viena iš didžiausią susirūpinimą mamoms keliančių ligų yra žvairumas....
Skaityti daugiauGlaukoma – lėtinė akių liga, kurios laiku nediagnozavus ir nepradėjus gydyti, galima apakti. Apakimas glaukomos atveju yra neišgydomas, nes liga pažeidžia regos nervą ir tinklainės nervines ląsteles. Šių dienų medicina gali gana daug – diagnozuoti, gydyti ir sustabdyti glaukomos progresavimą. Deja, glaukomos sukelto aklumo šiuolaikinė medicina išgydyti dar negali. ...
Skaityti daugiauKovo mėnesį visame pasaulyje minima Pasaulinė glaukomos diena. Šiais metais šiai ligai minėti bei supažindinti visuomenę su ligos profilaktika, diagnostika ir gydymu skiriamas ypatingas dėmesys. Kaip minima ši diena pasaulyje? Apie glaukomą, šios ligos simptomus, diagnostiką, profilaktiką ir gydymą kalbame su Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų, Akių ligų centro gydytoju oftalmologu Sauliumi Galgausku....
Skaityti daugiauKokios yra atliekamos operacijos esant didelei trumparegystei? Apie akių operacijas lazeriu bei lęšiuko keitimą pasakoja KMUK akių klinikos gydytoja-oftalmologė med.dr. Loresa KRIAUČIŪNIENĖ ir gydytoja Gražina MARKAUSKIENĖ....
Skaityti daugiauPasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, pasaulyje yra 45 mln. aklų žmonių ir 135 mln. regos negalią turinčių asmenų. 80 proc. aklumo atvejų galima išvengti. Tai priklauso nuo gyvenamosios aplinkos bei paciento sąmoningumo. ...
Skaityti daugiauSausomis akimis skundžiasi vis daugiau žmonių. Dar prieš keletą dešimčių metų šis sutrikimas buvo būdingas tik sergantiesiems tokiomis ligomis, kaip reumatas, nes dėl ligos jie rečiau mirksi. Dabartiniai žmonėms yra vienas itin didelis rizikos veiksnys – kompiuteris. Todėl sausų akių sindromas yra pažįstamas daugeliui....
Skaityti daugiau
