Sausos akies sindromą gali sukelti įvairūs veiksniai. Pagal patofiziologinį mechanizmą jie skiriami į mažinančius ašarų kiekį ir skatinančius jų garavimą. Sausų akių sindromas dėl išgaravimo pasireiškia padidėjus vandens pasišalinimui nuo akies paviršiaus, esant normaliai ašarų liaukų funkcijai. Jo priežastys gali būti vidinės, pasireiškiančios dėl ligų, veikiančių vokų struktūrą ir funkciją, ir išorinės, kai akies paviršiaus sausumas atsiranda dėl išorinių priežasčių, pvz., oro kondicionierių, ilgai dirbant įtemptą regimąjį darbą nemirksint (stomatologai, chirurgai, juvelyrai, vairuotojai, dirbantys kompiuteriu). Sindromo rizika didesnė grožio salono darbuotojams, kirpėjams (dėl chemikalų, sauso patalpų oro ir kt.).
Apskritai sausų akių sindromu dažniau serga moterys. Tam įtakos turi būklės, susijusios su hormonų pokyčiais – nėštumas, mėnesinės, žindymas, kontraceptikų vartojimas, menopauzė. Vyrus jis vargina daug rečiau, nes jų akis saugo vyriškas hormonas androgenas.
Akių sausumą patiria ir žmonės, dėvintys kontaktinius lęšius. Maždaug 50 proc. visų jų skundžiasi sausų akių sindromui būdingais požymiais.
Ašaros būtinos, jos ne tik drėkina ir sutepa akį, mažina infekcijos riziką, išplauna nešvarumus, bet ir sudaro sąlygas gerai matyti, t.y. maitina, saugo ir lygina rageną.
Ašarų plėvelę sudaro trys pagrindiniai sluoksniai: vidinis, vidurinis ir išorinis. Giliausiai esantis ir ploniausias ašarų plėvelės vidinis (mucino) sluoksnis. Vidinio sluoksnio gleivės tolygiai paskirsto ašarų plėvelę akies paviršiuje, suteikia ašarai klampumo, būtino, kad ašaros plėvelė stabiliai prisitvirtintų prie ragenos. Vidurinis sluoksnis – vandeninis, pats storiausias. Šis sluoksnis drėkina ir maitina akį, išplauna patekusius svetimkūnius ir dirgiklius, saugo nuo infekcijos. Išorinis – tai riebalinis (lipidinis) sluoksnis, jis lėtina vandens išgaravimą. Pakitus bent vienam iš jų, gali atsirasti sausos akies simptomų.
Ašaros nėra tik sūrus vandenėlis, tai – vandens, baltymų, lipidų, elektrolitų ir kitų medžiagų mišinys. Tai vienintelis akies paviršiaus maitinimosi šaltinis, nes ragena neturi kraujagyslių. Taigi ašaroje yra: polisacharidų ( mucino), kurie palaiko ašarų klampumą ir kurie reikalingi ašaroms prikibti prie akies paviršiaus. Jie užtikrina, kad kiekvieno mirksnio ciklo metu ašarų plėvelė tolygiai pasiskirstytų ant akies paviršiaus ir kad į visas jo dalis patektų ašarų plėvelės pernešamų maistingų medžiagų, įskaitant augimo ir žaizdų gijimo veiksnius; baltymus (proteinus), kurie yra apsauginis barjeras infekcijos sukėlėjų invazijai, jie skatina epitelio augimą ir gijimą. Daugelis ašarų baltymų pasižymi antibakterinėmis savybėmis – iš karto sunaikina bakterijas ar stabdo jų augimą, dėl kurio priešingu atveju ašarų plėvelėje susidarytų puiki terpė kenksmingiems mikroorganizmams. Tai imunoglobulinai (baltymai), kurie atsakingi už apsauginę ašaros funkciją, patekus mikrobams ar virusams ant akies paviršiaus, bei citokinai - reikalingi uždegimo reakcijai sukelti, kuri taip pat yra vienas iš apsaugos mechanizmų, patekus mikrobui ar virusui. Už ragenos atsinaujinimą atsakingi baltymai: Epitelio augimo faktorius (EGF) - baltymas, skatinantis epitelio atkūrimą bei fermentai.
Išsamiai apie ašarų sudėtį pasakojame tam, kad taptų aišku, jog, norint gydyti sausų akių sindromą, akims reikia ne vien sūraus vandenėlio. Reikia tokių lašų akims, kurie atkurtų ir visišką ašarų sudėtį, ir jų funkciją.
Kad geriau suprastume, dėl ko sausėja akis, išsamiau paaiškinsime ir procesus, kurie lemia šios ligos išsivystymą. Visų gyvų organizmų medžiagų apykaita vyksta osmoso dėka. Organizme osmoso procesas vyksta tada, kai du skirtingos koncentracijos druskos tirpalai atskirti pusiau pralaidžia membrana, o vandens molekulės juda iš silpnesnės koncentracijos tirpalo į didesnės koncentracijos tirpalą.
Osmosinis slėgis didesnis toje membranos pusėje, kur būna didesnė ištirpusių medžiagų koncentracija. Aplinka (tirpalas) gali būti izotoninė, hipertoninė ir hipotoninė. Izotoninė – kai ištirpusių druskų kiekis ląstelės viduje yra toks pat, koks ašarų plėvelėje, ir kai vandens molekulių į abi puses pereina vienodas kiekis. Tai normali akių būklė. Hipotoninė – kai druskų koncentracija ląstelės išorėje yra mažesnė negu viduje, todėl į ląstelę daugiau vandens molekulių įeina negu išeina. Ir galiausiai hipertoninė aplinka, kai ištirpusių druskų kiekis ląstelės išorėje yra didesnis nei ląstelės viduje. Kas gi vyksta, kai ašaros tampa hipertoninės?
Natūraliai sveikos ašarų plėvelės lipidinis sluoksnis ant akies paviršiaus nesutrūkęs išlieka 10 s. Vėliau, jei mirksėsime rečiau, lipidinis sluoksnis trūksta, ir vanduo pradeda garuoti iš ašarų plėvelės. Bet druskų kiekis išlieka tas pats. Todėl ašaros tampa hipertoninės (turinčios didesnę druskų koncentraciją), o žmonės jaučia perštėjimą, sako, kad akys lyg smėlio pripiltos ir kt. Osmosiškumas lemia, kad, esant didesnei nei fiziologinė druskų koncentracijai ašarų plėvelėje, vanduo pradeda pasišalinti iš epitelio ląstelių. Netekusios vandens ragenos epitelio ląstelės žūsta. Prasideda akies paviršiaus uždegimas, dėl kurio ir naujai pasigaminusios ląstelės būna nevisavertės.
Taigi nesvarbu, kokia yra sausų akių priežastis, sindromas prasideda nuo padidėjusio druskų kiekio ašaroje, t.y. hipertoninės/hiperosmosinės/druskingos ašaros. Esant sausų akių sindromui, normali ašara virsta nevisaverte, kurioje nėra mucino (dėl to ji sunkiai laikosi ant akies paviršiaus, o ragena badauja), nėra baltymų (nėra akies paviršiaus apsaugos), bet yra aktyvuotų uždegimo mediatorių, dėl ko ašara tampa žalojanti užuot saugojusi. Taip užsukamas ydingas ratas: dėl sausų akių sindromo ašaros tampa hipertoninės (druskingos) ir epitelio ląstelės patiria stresą, kurio metu išskiria daug uždegimo mediatorių ir žūsta. Prasideda uždegimas tai lemia, kad atsinaujinančios epitelio ląstelės yra nevisavertės, o naujai pagamintos ašaros būna nekokybiškos ir negali užtikrinti visų akies apsaugos funkcijų, dėl ko dar labiau gilėja pažeidimas.
Taigi sustabdyti šį procesą galima tik nuslopinant uždegimą ir užtikrinant komforto sąlygas akies paviršiaus ląstelėms.
Nustatyta, kad daugelis žinduolių ląstelių turi būdų išgyventi hipertoninėje aplinkoje naudojant specifinį adaptacijos būdą – neutralių organinių dalelių kaupimą ląstelės viduje. Tuo remiantis ir buvo iškelta hipotezė, kad, papildomai sulašinus neutralių dalelių, gali palengvėti SAS simptomai.
Neutralios dalelės (osmoprotektoriai) – mažos nejoninės molekulės, kurios didina vandens koncentraciją ląstelėje, neleidžia pasišalinti vandeniui iš ląstelės, nesvarbu, kas vyksta už jos ribų. Taigi osmoprotekcija – nauja sausų akių gydymo technologija. Kaip osmoprotektorius veikia neutralioji dalelė L-karnitinas, eritritolis ir glicerolis.
Šiuo metu sausų akių sindromo gydymo priemonių arsenalą sudaro dirbtinės hipotoninės ašaros, lubrikantai ir osmoprotektoriai (neutralios dalelės).
Dirbtinės ašaros slopina simptomus, bet, deja, jų poveikis neilgas ir paviršinis, nes neatkuria pažeistų ląstelių. Taip pat dirbtinės ašaros nepadės, jei pažeistos taurinės (goblet cells) ląstelės ir Meibomijaus liaukos.
Reikėtų atkreipti dėmesį ir į konservantą, kurio yra dirbtinių ašarų sudėtyje. Dažniausiai tai yra benzalkoniumo chloridas (BAK). Jis veikia ašarų plėvelę, ją suskaldydamas, sustiprindamas vandens išgaravimą, taip pažeisdamas akies paviršių. Dėl to sausų akių sindromas dar pasunkėja.
Preparatuose sausų akių sindromui gydyti naudojami įvairūs lubrikantai, vienas jų –karboksimetilceliuliozė (KMC). Naujausių tyrimų rezultatai rodo, kad KMC tiesiogiai prikimba prie ragenos epitelio ląstelių, o neseniai atlikti tyrimai, siekiant įvertinti, kaip KMC veikia ragenos epitelio žaizdų gijimą, parodė, kad KMC gali pagreitinti ragenos paviršiaus gijimą po gydymo LASIK ar kitos intervencijos į akį ir sumažinti simptomus.
Sausų akių sindromui gydyti skirti preparatai gali didinti ašarų kiekį (dirbtinės ašaros), palaikyti akies paviršiaus drėgmę (lubrikantai). Tačiau jau yra preparatų, kurie sujungia šias dvi funkcijas ir dar veikia kaip osmoprotektoriai, t.y. apsaugo ląsteles nuo tolimesnės žūties ar pažeidimo ir sudaro sąlygas natūraliai visaverčių ašarų gamybai. Tokiomis savybėmis pasižymi neseniai Lietuvoje pasirodęs preparatas Optive. Akies paviršiaus drėkinimą užtikrina preparato sudėtyje esanti karboksimetilceliuliozė (KMC) ir glicerolis, o osmoprotekciją gerina neutralios dalelės – L-karnitinas ir eritritolis. Tai vienintelis sausų akių preparatas, turintis neutralių dalelių ir galintis ląsteles apsaugoti nuo streso ir žūties hipertoninės ašaros aplinkoje, mažinantis uždegimo procesus sausų akių sindromo metu ir skatinantis visavertės ašaros gamybą. Optive poveikis dėl dvigubos KMC molekulės trunka daugiau nei 24 valandas, o optimali glicerolio koncentracija užtikrina, kad vaizdas išliktų ryškus, tačiau nesilietų, ir kartu suteikia akims komforto jausmą.
Dar vienas privalumas – gamintojai Optive preparatui apsaugoti naudoja naujos kartos konservantą PuriteTM. Tai neutrali, tik buteliuke veikianti medžiaga, sauganti pakuotėje esantį preparatą nuo užkrato, o akies paviršiuje skylanti į natūralias sudedamąsias ašarų dalis.
Taigi Optive – kol kas vienintelis preparatas pasaulyje, skirtas SAS gydyti, kuris užtikrina ir lubrikaciją, ir osmoprotekciją. Lašinant Optive nuolat, osmoprotekcija nenutrūksta, todėl ląstelės „nebestresuoja“. Dėl to natūraliai sintetinamos sveikos ir visavertės ašaros ir taip natūraliai išvengiama akių sausumo.
Optive reikia lašinti tik kartą ar du (priklauso nuo akių būklės) per dieną, o pradarytas buteliukas galios net 6 mėnesius. Priklausomybės prie šių lašų nėra. Atlikus tyrimus, Optive leista naudoti kartu su kontaktiniais lęšiais. Be to preparatas turi patvirtintą indikaciją žmonėms po akių lazerio operacijų
Pasirinkimo teisė – pacientų rankose. Tačiau rekomenduojama nepamiršti, koks yra lašų vartojimo tikslas ir už ką žmogus pasiryžęs mokėti: ar už preparatą, kuris trumpam malšina simptomus, o neretai dar turi ir šiai ligai nesaugų konservantą, ar vis dėlto norėtų ligą gydyti iš esmės?
dantys yra mūsų vizitinė kortelę, tačiau kartais nutinka taip, kad žmogus...
Skaityti daugiauraumenų skausmas – viena dažniausių priežasčių, dėl kurių kreipiamasi...
Skaityti daugiauvėjaraupiai – viena žinomiausių vaikiškų ligų, tačiau ja susirgti gali...
Skaityti daugiauatopinis dermatitas – viena dažniausiai kūdikiams diagnozuojamų odos ligų. ...
Skaityti daugiauNeretai sakoma, kad pavasarį maišosi dangus su žeme. Orai labai permainingi, todėl šeimose, kuriose yra vaikų, padaugėja peršalimo ligų atvejų. Tačiau mažus vaikus užpuola ne tik peršalimas, todėl namų vaistinėlėje naudinga turėti ir kitų priemonių. Taigi pats metas atidžiau peržiūrėti namų vaistinėlę, skirtą vaikams – kas joje turėtų būti, kad netikėtai sunegalavus vaikui naktį nereikėtų važiuoti į vaistinę? ...
Skaityti daugiauVieni mažyliai čiulptukų net neima, kad ir kaip stengtųsi tėvai išmėginti visas jų rūšis ir formas. Tuo tarpu kiti vaikai su jais atsisveikina labai sunkiai. Kada geriausia atsisakyti čiulptuko? Kodėl tai geriausia padaryti dar ankstyvoje vaikystėje? Kokie žaismingi būdai gali padėti tai padaryti daug lengviau? ...
Skaityti daugiauŠiandieninis gyvenimo ritmas ir būdas gali turėti nemažai neigiamos įtakos vyro seksualiniam gyvenimui. Kai daug sėdima, mažai judama, nesveikai maitinamasi, patiriama daug streso, ne taip jau ir retai „kertama“ per bene svarbiausią vyrui faktorių – lytinį pajėgumą. Ką daryti, kad erekcijos funkcija būtų puiki, o lytinis potraukis nesumažėtų? ...
Skaityti daugiauArtėjant pavasariui didelė dalis mūsų ir vėl jaudinasi dėl to, kad nepavyks išvengti alergijos simptomų. Bepradedantys žydėti augalai ir jų į orą paleidžiamos žiedadulkės – bene svarbiausias sezoninės alergijos faktorius, kurio išvengti iš tiesų labai sunku. Ankstyvesnis antihistaminių vaistų vartojimas gali padėti išvengti sunkiausių alergijos simptomų. Tačiau ar kada nors domėjotės, kaip veikia šie populiariausi vaistai nuo alergijos? Ar jie saugūs senyviems pacientams? ...
Skaityti daugiauDirgliosios žarnos sindromas – sveikatos nusiskundimas, kuris plinta žaibišku greičiu. Iki šiol nėra vieno ir visiškai efektyvaus gydymo, kuris padėtų visiškai įveikti šį varginantį sveikatos sutrikimą, susijusį su pilvo pūtimu, pilvo skausmu ir raižymu, viduriavimu bei kitais nemaloniais simptomais. ...
Skaityti daugiauPasirodo, kad vaiko patiriamą skausmą sustiprinti gali netgi netinkama aplinkinių reakcija ar „nedraugiška“ aplinka, todėl su vaikų skausmu reikia elgtis itin atsargiai ir skirti pakankamai dėmesio adekvačiam ir savalaikiam jo gydymui. Taigi kodėl būtina malšinti vaikų skausmą ir kokios vaistinės medžiagos dažniausiai vartojamos vaikų skausmo malšinimui? ...
Skaityti daugiauPriešlaikinė ejakuliacija – tai lytinės sveikatos sutrikimas, kai vyrui būdinga ankstyvesnė ejakuliacija, nei to pageidauja jis pats ir (arba) jo partnerė. Tai gana dažnai pasitaikantis lytinės sveikatos nusiskundimas. Vis dėlto dar vis vengiama apie tai atvirai kalbėti. Manoma, kad priešlaikinė ejakuliacija retkarčiais kamuoja net kas trečią vyrą, o maždaug kas penktam vyrui tai gali būti nuolatinė problema, trikdanti ne tik lytinio, bet ir bendrojo gyvenimo kokybę. ...
Skaityti daugiauTai gali atrodyti šiek tiek netikėta, bet nugaros skausmo priežasčių gali būti iš tiesų labai daug. Mes dalinamės dešimtimi dažniausiai pasitaikančių nugaros skausmo priežasčių ir faktorių. Galbūt kai kurios iš jų būdingos ir Jums? ...
Skaityti daugiauTikėtina, kad pasibaigus pandemijai gydymo įstaigas užplūs daugybė pacientų su gerokai pažengusiomis venų ligomis. Juk lėtinio venų kraujotakos nepakankamumo atvejai niekur nedingo, ir, tikėtina, pandemijos metu jų atsirado tik daugiau. Kaip geriau pasirūpinti savo kojomis per pandemiją? Kuo venoms naudinga fizinė veikla, bioflavonoidai ir heparino natrio druska? ...
Skaityti daugiauBurnos opelės, žaizdelės arba aftos – nemaloni ir varginanti problema. Ypatingai gleivinės vientisumo pažeidimai gyvenimo kokybei kenkia tuomet, kai jie linkę pasikartoti ir vis atsinaujinti. Ką reikėtų daryti, kad burnos opelės užgytų kuo greičiau? Ir kodėl būtina atkreipti dėmesį į ilgiau nei 3 savaites negyjančias burnos opeles? ...
Skaityti daugiauPieninių dantukų dygimas – ir džiugus, ir daugumai šeimų gana sudėtingas laikotarpis. Todėl pateikiame Jums 7 paprastus, bet genialius patarimus, kurie, tikime, padės palengvinti sudėtingą laikotarpį: ...
Skaityti daugiaugyvenant skaitmeniniame amžiuje darbas prie kompiuterio, laisvalaikis įsitaisius...
Skaityti daugiauPateikiame Jums 5 faktus apie mėnesinių skausmą, kurių galbūt iki šiol dar nežinojote. Galbūt jie paskatins labiau susirūpinti savo sveikata ir suprasti, kad kasdienei veiklai trukdantis mėnesinių skausmas nėra normalus reiškinys. ...
Skaityti daugiauTikrosios varginančio ir nuolat pasikartojančio pilvo pūtimo priežasties nustatymas gali tapti dideliu iššūkiu, nes tai gana nespecifiškas sveikatos sutrikimas. Vis dėlto dažniausiai pilvą pučia dėl per didelio nuryto oro kiekio, tam tikro maisto valgymo ir netgi... streso. Kokios galimos kitos pilvo pūtimo priežastys ir kada dėl jo jau reikėtų kreiptis į gydytoją? ...
Skaityti daugiauVenų ligos vis labiau „jaunėja“ ir jomis serga vis daugiau asmenų. Tokie nuolat augantys duomenys rodo, kad venų varikozės vystymuisi dabartinis gyvenimo būdas labai „draugiškas“, o mes, vietoje to, kad daugiau judėtume, tik numojame ranka į organizmo siunčiamus pagalbos signalus. Venų varikozė – vienas iš jų. Kaip gyventi, kad sukurtume kuo mažiau šansų kojų venų varikozės vystymuisi? Pateikiame 6 paprastus patarimus, bet labai naudingus patarimus, kurie leis jaustis lengviau ir... laimingiau!...
Skaityti daugiauŠiuo metu šeimos gydytojai dažnai sulaukia tėvelių klausimų, ar jie galėtų paskirti kažką tokio, kas greitai ir veiksmingai sustiprintų vaikų imunitetą. Deja, bet tokie preparatai tiesiog neegzistuoja, nes vaikų imuninė sistema – sudėtingas ir dar nebrandus apsaugos kompleksas, kurį reikia stiprinti ištisus metus, o ne tik susirgus. Pasirodo, kad kartais belieka tik... laukti. Kodėl atrodo, kad šiuolaikinių vaikų imunitetas – silpnesnis ir jie serga žymiai dažniau?...
Skaityti daugiauAr žinote, kas iš tikrųjų yra kosulys? Kaip gydomas sausas, o kaip – drėgnas kosulys? Ir kada dėl kosulio jau reikėtų kreiptis į gydytoją? Atsakymus į šiuos svarbius klausimus rasite straipsnyje. ...
Skaityti daugiauStomatitas – dažniausia burnos žaizdelių susiformavimo priežastis. Ar žinote, kokios stomatito formos pačios įprasčiausios? O kas galėtų padėti greičiau ir lengviau susidoroti su burnos opelėmis? ...
Skaityti daugiauPieninių dantų dygimo sukeliamas diskomfortas gali išderinti ne tik mažylio, bet ir visos šeimos dienotvarkę. Ką reikėtų žinoti apie pirmųjų dantų dygimą ir kas galėtų padėti šį laikotarpį išgyventi lengviau? ...
Skaityti daugiauVaikų sloga – maža bėda? Ar tikrai? Dalinamės penkiais dalykais, kuriuos reikėtų žinoti apie vaikų slogą. Galbūt jie padės pakeisti Jūsų nuomonę, kad vaikų sloga nėra jau tokia maža bėda, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. ...
Skaityti daugiauturbūt nieko nestebina faktas, kad vėlyvas ruduo ir žiema laikomi tikrų...
Skaityti daugiau