){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Akies viduje esantys skysčiai plauna jos vidų. Skysčiai patenka į akies kameras ir nuteka iš akies pro ragenos ir rainelės kampe esantį audinį – trabekulas. Pusiausvyra tarp akies skysčių gamybos ir pašalinimo lemia normalų akispūdį ir normalų akies funkcionavimą bei akies struktūrų mitybą.
Normaliu sveikos akies spaudimu laikomas 10–21 mmHg. Tačiau kai kurių žmonių jis būna kitoks ir dėl to neverta rūpintis. Akispūdis keičiasi net per parą, tačiau tie svyravimai neturėtų būti per dideli. Beje, nereikėtų susieti akispūdžio pokyčių su arteriniu kraujagyslių spaudimu.
Glaukoma atsiranda pakilus spaudimui akies viduje ir sutrikus akies funkcijoms. Akispūdis gali padidėti dėl šių priežasčių:
· jei krumplynas gamina per daug skysčio ir šis nespėja nutekėti;
· jei krumplynas skysčio gamina normalų kiekį, tačiau pakitusios akies trabekulos neleidžia skysčiams nutekėti.
Per ilgą laiką padidėjęs akispūdis pažeidžia tinklainę, regos nervą, žūsta nervinės skaidulos ir blogėja matymas. Medikai konstatuoja akipločio siaurėjimą. Akiplotis ( arba periferinis matymas) – tai erdvė, kurią jūs matote, nors ir nejudinate akių ir galvos. Pavyzdžiui, jeigu šone stovintis asmuo juda, mes periferinio matymo dėka pastebime šį judesį. Glaukoma sergantis žmogus, ligai progresuojant, jau nebemato šone esančių žmonių ar daiktų. Norėdamas pamatyti, jis priverstas sukti galvą ar akis.
· Atviro kampo glaukoma – dažniausiai forma. Ja dažniau serga trumparegiai. Ilgą laiką žmogus nejaučia jokių simptomų, jam neskauda ir nevargina jokie skundai.
· Uždaro kampo glaukoma – retesnė. Esant tokiai formai, labai pakilus spaudimui, būna glaukomos priepuolis. Jį gali išprovokuoti emocinė įtampa, kūno atšalimas ar perkaitimas, sunkus fizinis darbas, ilgalaikis buvimas (nemiegant) tamsoje, medikamentinis vyzdžio išplėtimas ar kitos nežinomos priežastys. Šia forma dažniausiai serga toliaregiai.
· Normalaus akispūdžio glaukoma – tai būklė, kai atsiranda ligai būdingų pakitimų, o akispūdis būna normalus. Regos nervas nukenčia dėl bendrų kraujotakos sutrikimų.
Med.dr. Rasa Sirtautienė, medicinos centro „Northway“ gydytoja oftalmologė
Glaukoma yra abiejų akių liga, tačiau retai būna, kad liga imtų vystytis iš karto abiejose akyse. Pažeidimai prasideda iš pradžių vienoje akyje, paskui kitoje. Žmonių subjektyvius pojūčius labai sunkina tai, kad pradeda veikti vadinamasis „kompensuojamasis“ mechanizmas. Viena akis „kompensuoja“ kitos akies akipločio siaurėjimą. Tad į mediką kreipiamasi ligai jau gerokai progresavus.
Šios ligos klastingumas tas, kad pradžioje žmogus nieko nejaučia, ir net gydytojai ne visada užfiksuoja pradines ligos stadijas. Nors akispūdžio matavimas yra lengviausiai prieinamas ir nesudėtingas tyrimo būdas. Sulaukusiems keturiasdešimties metų rekomenduoju reguliariai tikrinti akispūdį. Tai pati geriausia šios ligos profilaktikos priemonės.
Baisiausia negydomos glaukomos pasekmė – apakimas. Tačiau operacijos ir gydymas gali apsaugoti žmogų nuo visiško apakimo. Garantuoti šimtu procentų negalėčiau, tačiau sustabdyti ligos eigą tikrai galima ir net būtina. Galiu drąsiai sakyti, kad dabar esame turtingi – turime daug medikamentų, kurių turi Vakarų pasaulis.
Ligos pradžioje glaukoma yra gydoma lašiukais. Perspėju pacientus, kad jie negalvotų, jog, sulašinę buteliuką lašiukų, pasveiks. Sergant glaukoma, teks lašiukų vartoti visą gyvenimą. Tačiau, manau, tai yra nedidelė kaina už kokybišką gyvenimą. Už galimybę matyti.
Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Akių ligų centro gyd. Saulius GALGAUSKAS
Didžiausia problema ta, kad glaukomos išgydyti dar negalima. Galime tik sustabdyti, blogiausiu atveju – sulėtinti jos progresavimą. Todėl labai svarbu kaip galima anksčiau diagnozuoti ligą.
Pagrindinis glaukomos gydymo metodas – tai vidinio akispūdžio mažinimas vaistais. Taip siekiama išsaugoti esamą regėjimą. Jei pavyksta sureguliuoti akispūdį, išvengiama regimojo nervo ir akies tinklainės pažeidimų.
Akispūdis mažinamas akių lašais. Vieni lašai mažina skysčio gamybą, kiti lengvina nutekėjimą, yra turinčių abi šias savybes. Dažnai vartojami ir šių vaistų grupių deriniai.
Jeigu yra atviro kampo glaukoma ir akispūdžio vaistais sureguliuoti nepavyksta, o liga progresuoja, ligonis operuojamas.
Dr. Jūratė NEVERAUSKIENĖ
Kadangi lašiukų reikia lašinti visą laiką, patogiausia rinktis tokius akių lašus, kurių būtų galima lašinti tik vieną kartą per parą. Tokių vaistų yra, pvz., latanoprostas, pas mus vaistinėse parduodamas Xalatan pavadinimu. Jų veiklioji medžiaga jau seniai vartojami klinikinėje praktikoje kaip labai veiksmingas vaistas nuo glaukomos, pagerinantis akies skysčių nutekėjimą.
Dėl patogaus šio vaisto dozavimo (reikia lašinti tik vieną kartą ryte arba vakare ir tik vieną lašą) sergantieji glaukoma jaučiasi geriau. Taip pat jie rečiau pamiršta susilašinti vaistų, kurių paskyrė akių gydytojas, todėl akispūdis būna geriau nuolatos kontroliuojamas ir sumažėja ligos progresavimo rizika.
Labai gerai, kai su akių lašais nuo glaukomos galima gauti ir lašintuvą. Tai prietaisas, leidžiantis pataikyti vieną lašą tiksliai į akį. Taip vaistai neišsilaisto. Tai ypač aktualu vyresnio amžiaus asmenims, kai dreba rankos ir lašinti lašus tampa gana sudėtinga.
Norėdami, kad akių lašų poveikis būtų kuo geresnis ir sumažėtų nepageidaujamas vaistų poveikis, tinkamai juos lašinkite:
• Švelniai patempkite apatinį voką žemyn, kad susiformuotų kišenėlė. Svarbu, kad vaistų lašelis nenukristų tiesiai ant ragenos. Nelašinkite daugiau nei 1 lašą.
• Galvą palenkite atgal
• Įlašinę vaisto į apatinio voko kišenę, užmerkite akį, viduriniuoju pirštu švelniai paspauskite vidinį akies kampą ir palaikykite 3–5 min. Taip užspaudžiamas ašarų latakas, ir vaistai pasilieka akyje.
• Atitraukite pirštą, pakelkite galvą, o aplink akį esantį vaisto likutį švelniai nuvalykite.
Jei tai per daug sudėtinga, įlašinę akių lašų, bent penkias šešias minutes pabūkite užsimerkę.
Skaitantiems vokiškai rekomenduojame aplankyti sergančiojo glaukoma tinklalapį: www.bernds-allerlei.de
gyvenant skaitmeniniame amžiuje darbas prie kompiuterio, laisvalaikis įsitaisius...
Skaityti daugiauPastaruoju metu vis daugiau kalbama apie sausų akių ligą, ir ne be reikalo. Viena vertus, tai gana dažnas negalavimas. Kita vertus, tinkamai ir laiku nepasirūpinus akių sveikata, galima smarkiai joms pakenkti ir sulaukti rimtų ir nemalonių pasekmių. Tad kaip išsaugoti akis sveikas?...
Skaityti daugiautikiu, kad mano pasakojimas bus naudingas ne vienam iš jūsų. noriu paraginti...
Skaityti daugiauTelevizorius – neatsiejamas daugelio lietuvių laisvalaikio atributas. 2014-ųjų pavasarį tyrimų bendrovės GfK atliktas tyrimas rodo, kad net 89 proc. mūsų šalies piliečių žydrąjį ekraną įsijungia kasdien, 9 proc. – bent kartą per savaitę. Žinių laidos, sporto varžybos, dokumentiniai filmai ar animaciniai filmukai – televizorių mėgsta žiūrėti ir vaikai, ir suaugusieji. Tam, kad laikas prie ekrano nenuvargintų akių, svarbu laikytis keleto taisyklių. Kokios jos, pasakoja gydytoja oftalmologe Rūta Kėvelaitienė....
Skaityti daugiauAkys – ne tik sielos veidrodis, bet ir svarbus jutimo organas, leidžiantis džiaugtis gyvenimo spalvomis. Jos suteikia net 80 proc. visos informacijos apie mus supantį pasaulį. Taigi gyvenimas be regėjimo būtų be galo sunkus. Veikiausiai todėl informacijai apie akių ligų prevenciją ir pavojus skirta net keletas atmintinų datų. Pasaulinė regėjimo ir Pasaulinė baltosios lazdelės dienos, Glaukomos savaitė – skirtos tam, kad kuo daugiau žmonių susirūpintų akių šviesa ir suskubtų apsilankyti pas gydytoją. ...
Skaityti daugiauPirmiausia, kas šauna į galvą kalbant apie per ilgą sėdėjimą prie kompiuterio, – vaikystėje girdėtas močiutės pamokymas: „Nesėdėk per ilgai prie televizoriaus – akys išvarvės“. Akys neišvarvėjo, bet akinius ant nosies teko užsikabint. Naujųjų laikų „televizorius“ – kompiuteris – kenkia ne tik akims....
Skaityti daugiauPabandykite užsirišti akis ir pabūti dieną ar bent valandą visiškoje tamsoje. Galbūt tai padės suprasti, kad rūpintis akimis būtina, kol jos sveikos, kol neįsibėgėjo akis žeidžiantys procesai. Geras regėjimas – tikras turtas, o pastangų, kad jį turėtume kuo ilgiau, reikia tikrai nedidelių: bent kartą per metus pasikonsultuoti su gydytoju ir pasitikrinti regėjimą, saugoti akis nuo saulės šviesos ir stengtis, kad organizmas gautų visų gerai akių būklei palaikyti reikiamų medžiagų....
Skaityti daugiauAkių vokų krašte, odoje, yra išsidėsčiusios riebalų ir prakaito liaukos, kurios gamina riebalinį sekretą, sutepantį vokų kraštus. Jei užsikimšus šioms liaukoms patenka infekcija, išsivysto miežis. Naivu manyti, kad ūminis voko krašto riebalinės liaukos, atsiveriančios į blakstienos maišelį, ir aplinkinių audinių uždegimas, vadinamasis miežis, būna tik vaikams. Gydytoja oftalmologė Dalia Buragienė sako, kad ir suaugusiesiems jis dažnai pasitaiko. ...
Skaityti daugiauPaskutiniu metu vis daugėja pacientų, kurie skundžiasi akių sausumu. Nustatyta, kad vienas iš penkių asmenų, apsilankiusių pas akių gydytoją, kenčia dėl sausų akių. Per paskutinius penkerius metus šios patologijos ženkliai padaugėjo. Šiame straipsnyje rašoma apie šios akių ligos simptomus, priežastis ir gydymo galimybes....
Skaityti daugiauPabandykite bent vieną dieną pagyventi užrištomis akimis ir tikrai įsitikinsite, kad akys – nepaprastai brangus žmogaus turtas. Tad, aišku, jas reikia saugoti ir tinkamai prižiūrėti. Geras regėjimas daugeliui iš mūsų yra savaime suprantamas dalykas. Tačiau tik iki tol, kol suprastėjusi rega ima pastebimai bloginti gyvenimo kokybę. Yra dalykų, tokių kaip senėjimas, genetinės ligos ar traumos, kurių negalime pakeisti. Tačiau kitais atvejais akių sveikatą galima pagerinti ir ilgai džiaugtis geru regėjimu. ...
Skaityti daugiauKad vasarą kūnas prakaituodamas išgarina vandenį, žinome. Tačiau ar žinome, kad kaitri saulė išgarina ir mūsų akis, tiksliau, ašaras ir dėl to gali atsirasti diskomforto jausmas akyse arba paūmėti sausų akių sindromas. Todėl ne tik vykstant į kurortus, bet ir pasiliekant mieste vasarą būtina pagalvoti apie akių apsaugą – plačiabryles skrybėlaites ir akinius nuo saulės. Atminkite: ašarų plėvelė nuo akies paviršiaus išgaruoja greičiau nei vandens lašai išdžiūna ant jūsų kūno po maudynių. O dar pavojų akims nešančios dulkės, smėlis, sūrus jūros vanduo. Kaip užsitikrinti maksimalią akių apsaugą?...
Skaityti daugiauTeiginys, kad ašarų gali nepakakti arba kad jos gali būti netinkamos kokybės, nieko apie akių ligas neišmanančiam gali pasirodyti keistas. Užtat žinantieji atsakys, kad ašaros skirtos ne vien emocijoms išreikšti ar akims apsaugoti nuo dulkių ar svetimkūnių ir gaminasi jos nuolat (per dieną 1–1,5 ml ašarų), o ne tik kai žmogus verkia ar džiaugiasi. Sveikos akys nuolat padengtos ašarų plėvele, o kai toji plėvelė pažeidžiama arba ašarų gaminama per mažai, vystosi sausų akių sindromas. Kam ši liga gresia ir kaip veiksmingai ją gydyti?...
Skaityti daugiauToks šiųmetinės kiekvienais metais kovo pradžioje minimos Pasaulinės glaukomos savaitės šūkis. Mūsų šalyje Glaukomos savaitė vyksta nuo 2009-ųjų, o jos tikslas – suteikti visuomenei kuo daugiau informacijos apie šią sunkią aklumą nešančią ligą. Būtent dėl susirgimų dažnumo ir neišgydomų pasekmių glaukoma laikoma viena svarbiausių akių ligų. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, ji yra antra dažniausia aklumo priežastis pasaulyje ir pagrindinė aklumo priežastis išsivysčiusiose šalyse. ...
Skaityti daugiauGeras regėjimas, atrodytų, savaime suprantamas dalykas, tad susirūpiname juo tik tada, kai suprastėjusi rega ima bloginti gyvenimo kokybę. Taisyklių, kaip padėti savo akims, esame girdėję devynias galybes, tačiau pamirštame jomis vadovautis, o, sulaukę vyresnio amžiaus, manome, kad jau per vėlu. Tad ar galime pasaulį matyti ryškiai kuo ilgiau?...
Skaityti daugiauVisi žinome, kas yra troškulys. Be vandens žmogus išgyvena vos septynias dienas. Tačiau gerdamas jūros vandenį žmogus mirtų dar greičiau. Kodėl? Didesnė druskų koncentracija žudo. Netekusios vandens, ląstelės miršta. Sausų akių sindromas – ne mirtina, bet smarkiai bloginanti gyvenimo kokybę liga. Kita vertus, visiškas ligos ignoravimas gali sukelti sunkias pasekmes, tokias kaip ragenos opos ir kt. Žinoma, kad išsivaduoti iš ligos gniaužtų įmanoma tik pašalinus jos priežastis. Deja, pagydomos ne visos ligos. Neretai vienintele pagalba sergančiajam tampa tik simptomų malšinimas. Todėl ypač svarbu žinoti, kad sergantiesiems sausų akių sindromu yra ligos priežastį įveikiantis gydymas....
Skaityti daugiauPastaruosius du dešimtmečius mokslininkus domina palyginti nauja patofiziologinė būklė – metabolinis sindromas. Šis sveikatos sutrikimas labiau paplitęs civilizuotose šalyse, susijęs su šiuolaikiniu gyvenimo būdu ir genetiniais veiksniais. Metabolinis sindromas ypač svarbus kardiologams, endokrinologams ir šeimos gydytojams. Nagrinėjant įvairialypius jo etiologijos ir patogenezės klausimus, atskleidžiamos vis naujos šio sindromo sąsajos su kitomis medicinos sritimis, tarp jų ir oftalmologija. Regėjimas – pojūtis, kuris pranoksta visus kitus žmogaus pojūčius. Išsaugoti gerą regėjimą visą amžių – svarbu kiekvienam. Kokią įtaką metabolinis sindromas daro akių ligoms? Komentuoja Kauno klinikų Akių ligų klinikos oftalmologė dr. Goda Miniauskienė....
Skaityti daugiauSausų akių sindromas – tai būklė, kai dėl nepakankamos ašarų gamybos arba nekokybiškos ašarų plėvelės išsivysto akies sausumo simptomai. Kompiuteriai, kontaktiniai lęšiai, oro kondicionieriai, o ir senėjanti visuomenė lemia didėjantį šios ligos kamuojamų žmonių skaičių. Gera žinia, kad šiuolaikiniai mokslo pasiekimai leido sukurti preparatą, kuris ne tik malšina simptomus, bet ir gydo sindromą iš esmės....
Skaityti daugiauGlaukoma pavojinga todėl, kad lėtas akipločio mažėjimas pačiam pacientui beveik nepastebimas iki pat kritiško jo susiaurėjimo – stadijos, kai gydymas jau nebeveiksmingas. Lietuvoje sergančiųjų glaukoma turėtų būti daugiau kaip 30 tūkstančių, tačiau dėl informacijos apie ligą stokos ir nepakankamos diagnostikos realiai jų gydosi daug mažiau. Kaip pasiekti veiksmingos profilaktikos ir geresnės diagnostikos, kad gydymas būtų suteiktas laiku?...
Skaityti daugiauKaip intensyviai kasdien naudojamės akimis, dažnai suprantame tik suprastėjus regėjimui. Pavyzdžiui, kai raidės skaitant tampa tarsi išplaukusios ir nebematome toli esančių objektų. Ligi šiol dažniausia tautiečių apakimo priežastis buvo glaukoma. Jau 3 metai ją aplenkė tinklainės ligos, iš esmės – amžinė geltonosios dėmės degeneracija (AGDD). Iškraipytos linijos, „šokinėjančios“ raidės gali būti šios grėsmingos į aklumą vedančios ligos požymiai. ...
Skaityti daugiauMažylio akys – tai vienas didžiausių turtų, kurį jis gauna gimęs. Matydamas vaikas ne tik pažįsta savo tėvelius, bet ir susipažįsta su jį supančiu pasauliu. Tačiau kartais akyčių neaplenkia ligos. Viena iš didžiausią susirūpinimą mamoms keliančių ligų yra žvairumas....
Skaityti daugiauGlaukoma – lėtinė akių liga, kurios laiku nediagnozavus ir nepradėjus gydyti, galima apakti. Apakimas glaukomos atveju yra neišgydomas, nes liga pažeidžia regos nervą ir tinklainės nervines ląsteles. Šių dienų medicina gali gana daug – diagnozuoti, gydyti ir sustabdyti glaukomos progresavimą. Deja, glaukomos sukelto aklumo šiuolaikinė medicina išgydyti dar negali. ...
Skaityti daugiauKovo mėnesį visame pasaulyje minima Pasaulinė glaukomos diena. Šiais metais šiai ligai minėti bei supažindinti visuomenę su ligos profilaktika, diagnostika ir gydymu skiriamas ypatingas dėmesys. Kaip minima ši diena pasaulyje? Apie glaukomą, šios ligos simptomus, diagnostiką, profilaktiką ir gydymą kalbame su Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų, Akių ligų centro gydytoju oftalmologu Sauliumi Galgausku....
Skaityti daugiauKokios yra atliekamos operacijos esant didelei trumparegystei? Apie akių operacijas lazeriu bei lęšiuko keitimą pasakoja KMUK akių klinikos gydytoja-oftalmologė med.dr. Loresa KRIAUČIŪNIENĖ ir gydytoja Gražina MARKAUSKIENĖ....
Skaityti daugiauPasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, pasaulyje yra 45 mln. aklų žmonių ir 135 mln. regos negalią turinčių asmenų. 80 proc. aklumo atvejų galima išvengti. Tai priklauso nuo gyvenamosios aplinkos bei paciento sąmoningumo. ...
Skaityti daugiauSausomis akimis skundžiasi vis daugiau žmonių. Dar prieš keletą dešimčių metų šis sutrikimas buvo būdingas tik sergantiesiems tokiomis ligomis, kaip reumatas, nes dėl ligos jie rečiau mirksi. Dabartiniai žmonėms yra vienas itin didelis rizikos veiksnys – kompiuteris. Todėl sausų akių sindromas yra pažįstamas daugeliui....
Skaityti daugiau
