){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Kada pradėta minėti Pasaulinė glaukomos diena?
Pasaulio Glaukomos asociacija kartu su Pasaulio glaukoma sergančiųjų asociacija jau treti metai skelbia pasaulyje Pasaulinę glaukomos dieną. Pasaulinė glaukomos diena pirmą kartą paminėta 2008 metų kovo 6 dieną, 2009 metais paminėta kovo 12 dieną, o šiais metais skelbiama Pasaulinė glaukomos savaitė kovo mėnesio 6–13 dienomis šių asociacijų bendra iniciatyva (nes kai kuriose šalyse kovo 12 diena sutampa su valstybinėmis šventėmis). Išskirtinis dėmesys skiriamas informuoti visuomenę apie šią ligą bei pateikti statistinius duomenis, kurie rodo, kad sergančiųjų ir apankančiųjų kasmet daugėja.
Kaip ši diena minima pasaulyje ir Lietuvoje?
Pasaulyje įvairiai minima ši diena: kai kuriose šalyse veikia atvirų klinikų (angl. open clinic) principas, t.y. tam tikromis valandomis žmogus gali atvykti į akių kliniką nemokamai pasitikrinti, ar neserga glaukoma. Taip pat skaitomos paskaitos ligoniams, organizuojamos spaudos konferencijos, diskusijos, įvairūs renginiai. Ta proga kai kurios šalys yra net išleidusios pašto ženklą, atvirukus ar vokus. Pasaulinės glaukomos dienai specialiai sukurta interneto svetainė (www.wgday.net). Daugelyje šalių yra dalijami šiai dienai skirti plakatai, lankstinukai, balionai, maišeliai. Antikva (Bahamų sala) kasmet organizuoja maratoną, kur dalyvauja tos šalies vadovas. Pernai nemokamo akių patikrinimo akcija buvo organizuojama Niujorke.
Vienas iš pagrindinių Lietuvos glaukomos draugijos tikslų yra formuoti visuomenės nuomonę apie šią ligą. Pasaulinės glaukomos dienai paminėti Lietuvoje skiriamas taip pat ypatingas dėmesys. Išleidžiamas pacientams skirtas laikraštis „Rega“, lankstinukai, organizuojama spaudos konferencija, visas dėmesys skiriamas supažindinti visuomenę apie ligos profilaktiką, diagnostiką ir gydymą.
Glaukoma: kokia tai liga?
Glaukoma – tai ligų grupė, kuriai būdingas regėjimo nervo pažeidimas. Vienas iš pagrindinių ligos rizikos veiksnių – padidėjęs akispūdis, tačiau glaukoma gali išsivystyti ir esant normaliam akispūdžiui, diagnozuojama normalaus akispūdžio glaukoma. Labai svarbu įvertinti akispūdžio svyravimų kreivę paros laikotarpiu.
Ligos eigai ir progresavimui taip pat didelę reikšmę turi kraujagysliniai rizikos veiksniai. Lėtinė glaukomos forma, kuria dažniausiai ir sergama, praktiškai neturi jokių simptomų, todėl šią ligą galima diagnozuoti tik profilaktiškai tikrinat akis (matuojant akispūdį, įvertinant akiplotį bei apžiūrint akių dugną, įvertinant regos nervo būklę). Glaukoma neturi vieno diagnostinio kriterijaus, tai kelių simptomų derinys. Susirgę glaukoma, sergantieji ilgą laiką net nežino, kad serga, nes pradinių stadijų ši liga dažniausiai nesukelia jokių negalavimų. Akių gydytojas, profilaktiškai tikrinantis pacientui akis, atkreipia dėmesį į pradinius glaukomai būdingus pakitimus ir siunčia pas specialistą.
Kuo svarbi ankstyva šios ligos diagnostika ir gydymas?
Glaukoma gali būti paveldima, todėl ja gali sirgti kūdikiai ir vaikai. Yra apie 40 ligos formų, o ligos eiga kintama – gali būti kompensuota, stabili eiga, nekompensuota, progresuojanti. Kadangi šia liga vis dėlto dažniau serga vyresni žmonės, tai visiems vyresniems nei 40 metų privaloma kasmet apsilankyti pas akių gydytoją ir pasitikrinti akis. Ankstyvos profilaktinės priemonės – tai akių gydytojo konsultacijos, kurių metu įtariama ar patvirtinama glaukomos diagnozė, skiriamas ankstyvas gydymas, sudaromas tolesnio sekimo ir priežiūros planas. Kuo ankstyvesnėje ligos stadijoje skiriamas gydymas, tuo didesnė tikimybė išvengti aklumo. Šių dienų medicina gali gana daug – diagnozuoti, gydyti ir sustabdyti glaukomos progresavimą. Deja, gydymas trunka visa gyvenimą, nes liga nėra išgydoma. Glaukomos atveju aklumas yra nebeatstatomas, nes žūsta regos nervas. Pasaulyje įdiegtos modernios glaukomos diagnostikos technologijos, vertinančios nervinio audinio storį, regos nervo defektus, leidžia gana anksti nustatyti glaukomą. Kauno medicinos universiteto Akių ligų klinikoje turime modernią bazę ankstyvai glaukomos diagnostikai, tad glaukomos diagnostinės technologijos atitinka pasaulinius standartus. Jei kiekvienas žmogus bent kartą per metus pasitikrintų akis, didelė tikimybė, kad glaukoma būtų diagnozuojama laiku ir skiriamas veiksmingas gydymas.
Kaip gydoma ši liga?
Šios ligos gydymo tikslas – išlaikyti paciento regėjimo funkcijas ir taip užtikrinti jo gyvenimo kokybę. Pagrindinis šiuo metu naudojamas gydymo būdas, apsaugantis nervines ląsteles nuo žuvimo, yra akispūdžio mažinimas ir visų žinomų rizikos veiksnių koregavimas. Žmogui senstant, keičiasi ir akis, o kartu keičiasi ir glaukoma bei jos gydymo taktika. Pradėjus gydyti akių lašais, būtina įvertinti jų efektyvumą, nustatyti progresavimo riziką. Pasitaiko, kad akių lašų poveikis ilgainiui sumažėja, todėl būtina nuolat pasikonsultuoti su akių gydytoju. Chirurginis glaukomos gydymas taikomas, kai gydymas lašais neefektyvus ir nepavyksta sustabdyti glaukomos progresavimo. Operacijos metu sudaromos sąlygos akies skysčiui filtruotis iš akies vidaus į išorę. Chirurginiu būdu sumažinus akispūdį, ligos eiga stabilizuojasi, tačiau prarastas regėjimas negrįžta.
Ar daug žmonių serga šia liga?
Statistikos duomenimis, pasaulyje sergančiųjų glaukoma yra apie 60–65 mln., iš jų apie 6 mln. yra apakę. Manoma, kad 2020 metais pasaulyje sergančiųjų glaukoma bus net 80 mln., o apakusiųjų skaičius gali padidėti iki 11,2 mln. Šie statistiniai duomenys verčia susimąstyti.
Nors tikslių duomenų nėra, manoma, kad Lietuvoje sergančiųjų glaukoma yra apie 32 tūkst.
Dažniau serga vyresni asmenys, vyresni nei 40 metų amžiaus, tačiau sirgti glaukoma gali ir vaikai. Lietuvoje kasmet nustatoma apie 10 tūkst. naujų glaukomos atvejų suaugusiesiems ir apie 300 – vaikams iki 18 metų.
Lytis ligai įtakos neturi, vienodai serga tiek vyrai, tiek moterys. Pažymėtina, kad dauguma sergančiųjų net išsivysčiusiose pasaulio šalyse nežino, kad serga, nors Pasaulio sveikatos organizacija skelbia, kad glaukoma – antroji pagrindinė aklumo priežastis. Į gydytojus kreipiasi tik 40–60 proc. visų sergančiųjų.
Statistikos duomenimis, afrikiečių kilmės amerikiečiai glaukoma serga 6–8 kartus dažniau nei baltaodžiai.
Pasaulinės glaukomos dienos paminėjimo tikslas – kad žmogus žinotų, jog glaukoma yra tyli liga, dažnai dar vadinama regėjimo vagimi. Taip pat informuoti apie ligą, pasidalinti ligos istorijomis, nes dauguma žmonių pasaulyje pasisako, kad yra girdėję apie glaukomą, tačiau apibūdinti šios ligos nesugeba arba nesieja jos su aklumu. Nors tuo pat metu įvairių apklausų metu žmonės visame pasaulyje aklumą įvardija kaip vieną iš didžiausių baimių.
gyvenant skaitmeniniame amžiuje darbas prie kompiuterio, laisvalaikis įsitaisius...
Skaityti daugiauPastaruoju metu vis daugiau kalbama apie sausų akių ligą, ir ne be reikalo. Viena vertus, tai gana dažnas negalavimas. Kita vertus, tinkamai ir laiku nepasirūpinus akių sveikata, galima smarkiai joms pakenkti ir sulaukti rimtų ir nemalonių pasekmių. Tad kaip išsaugoti akis sveikas?...
Skaityti daugiautikiu, kad mano pasakojimas bus naudingas ne vienam iš jūsų. noriu paraginti...
Skaityti daugiauTelevizorius – neatsiejamas daugelio lietuvių laisvalaikio atributas. 2014-ųjų pavasarį tyrimų bendrovės GfK atliktas tyrimas rodo, kad net 89 proc. mūsų šalies piliečių žydrąjį ekraną įsijungia kasdien, 9 proc. – bent kartą per savaitę. Žinių laidos, sporto varžybos, dokumentiniai filmai ar animaciniai filmukai – televizorių mėgsta žiūrėti ir vaikai, ir suaugusieji. Tam, kad laikas prie ekrano nenuvargintų akių, svarbu laikytis keleto taisyklių. Kokios jos, pasakoja gydytoja oftalmologe Rūta Kėvelaitienė....
Skaityti daugiauAkys – ne tik sielos veidrodis, bet ir svarbus jutimo organas, leidžiantis džiaugtis gyvenimo spalvomis. Jos suteikia net 80 proc. visos informacijos apie mus supantį pasaulį. Taigi gyvenimas be regėjimo būtų be galo sunkus. Veikiausiai todėl informacijai apie akių ligų prevenciją ir pavojus skirta net keletas atmintinų datų. Pasaulinė regėjimo ir Pasaulinė baltosios lazdelės dienos, Glaukomos savaitė – skirtos tam, kad kuo daugiau žmonių susirūpintų akių šviesa ir suskubtų apsilankyti pas gydytoją. ...
Skaityti daugiauPirmiausia, kas šauna į galvą kalbant apie per ilgą sėdėjimą prie kompiuterio, – vaikystėje girdėtas močiutės pamokymas: „Nesėdėk per ilgai prie televizoriaus – akys išvarvės“. Akys neišvarvėjo, bet akinius ant nosies teko užsikabint. Naujųjų laikų „televizorius“ – kompiuteris – kenkia ne tik akims....
Skaityti daugiauPabandykite užsirišti akis ir pabūti dieną ar bent valandą visiškoje tamsoje. Galbūt tai padės suprasti, kad rūpintis akimis būtina, kol jos sveikos, kol neįsibėgėjo akis žeidžiantys procesai. Geras regėjimas – tikras turtas, o pastangų, kad jį turėtume kuo ilgiau, reikia tikrai nedidelių: bent kartą per metus pasikonsultuoti su gydytoju ir pasitikrinti regėjimą, saugoti akis nuo saulės šviesos ir stengtis, kad organizmas gautų visų gerai akių būklei palaikyti reikiamų medžiagų....
Skaityti daugiauAkių vokų krašte, odoje, yra išsidėsčiusios riebalų ir prakaito liaukos, kurios gamina riebalinį sekretą, sutepantį vokų kraštus. Jei užsikimšus šioms liaukoms patenka infekcija, išsivysto miežis. Naivu manyti, kad ūminis voko krašto riebalinės liaukos, atsiveriančios į blakstienos maišelį, ir aplinkinių audinių uždegimas, vadinamasis miežis, būna tik vaikams. Gydytoja oftalmologė Dalia Buragienė sako, kad ir suaugusiesiems jis dažnai pasitaiko. ...
Skaityti daugiauPaskutiniu metu vis daugėja pacientų, kurie skundžiasi akių sausumu. Nustatyta, kad vienas iš penkių asmenų, apsilankiusių pas akių gydytoją, kenčia dėl sausų akių. Per paskutinius penkerius metus šios patologijos ženkliai padaugėjo. Šiame straipsnyje rašoma apie šios akių ligos simptomus, priežastis ir gydymo galimybes....
Skaityti daugiauPabandykite bent vieną dieną pagyventi užrištomis akimis ir tikrai įsitikinsite, kad akys – nepaprastai brangus žmogaus turtas. Tad, aišku, jas reikia saugoti ir tinkamai prižiūrėti. Geras regėjimas daugeliui iš mūsų yra savaime suprantamas dalykas. Tačiau tik iki tol, kol suprastėjusi rega ima pastebimai bloginti gyvenimo kokybę. Yra dalykų, tokių kaip senėjimas, genetinės ligos ar traumos, kurių negalime pakeisti. Tačiau kitais atvejais akių sveikatą galima pagerinti ir ilgai džiaugtis geru regėjimu. ...
Skaityti daugiauKad vasarą kūnas prakaituodamas išgarina vandenį, žinome. Tačiau ar žinome, kad kaitri saulė išgarina ir mūsų akis, tiksliau, ašaras ir dėl to gali atsirasti diskomforto jausmas akyse arba paūmėti sausų akių sindromas. Todėl ne tik vykstant į kurortus, bet ir pasiliekant mieste vasarą būtina pagalvoti apie akių apsaugą – plačiabryles skrybėlaites ir akinius nuo saulės. Atminkite: ašarų plėvelė nuo akies paviršiaus išgaruoja greičiau nei vandens lašai išdžiūna ant jūsų kūno po maudynių. O dar pavojų akims nešančios dulkės, smėlis, sūrus jūros vanduo. Kaip užsitikrinti maksimalią akių apsaugą?...
Skaityti daugiauTeiginys, kad ašarų gali nepakakti arba kad jos gali būti netinkamos kokybės, nieko apie akių ligas neišmanančiam gali pasirodyti keistas. Užtat žinantieji atsakys, kad ašaros skirtos ne vien emocijoms išreikšti ar akims apsaugoti nuo dulkių ar svetimkūnių ir gaminasi jos nuolat (per dieną 1–1,5 ml ašarų), o ne tik kai žmogus verkia ar džiaugiasi. Sveikos akys nuolat padengtos ašarų plėvele, o kai toji plėvelė pažeidžiama arba ašarų gaminama per mažai, vystosi sausų akių sindromas. Kam ši liga gresia ir kaip veiksmingai ją gydyti?...
Skaityti daugiauToks šiųmetinės kiekvienais metais kovo pradžioje minimos Pasaulinės glaukomos savaitės šūkis. Mūsų šalyje Glaukomos savaitė vyksta nuo 2009-ųjų, o jos tikslas – suteikti visuomenei kuo daugiau informacijos apie šią sunkią aklumą nešančią ligą. Būtent dėl susirgimų dažnumo ir neišgydomų pasekmių glaukoma laikoma viena svarbiausių akių ligų. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, ji yra antra dažniausia aklumo priežastis pasaulyje ir pagrindinė aklumo priežastis išsivysčiusiose šalyse. ...
Skaityti daugiauGeras regėjimas, atrodytų, savaime suprantamas dalykas, tad susirūpiname juo tik tada, kai suprastėjusi rega ima bloginti gyvenimo kokybę. Taisyklių, kaip padėti savo akims, esame girdėję devynias galybes, tačiau pamirštame jomis vadovautis, o, sulaukę vyresnio amžiaus, manome, kad jau per vėlu. Tad ar galime pasaulį matyti ryškiai kuo ilgiau?...
Skaityti daugiauVisi žinome, kas yra troškulys. Be vandens žmogus išgyvena vos septynias dienas. Tačiau gerdamas jūros vandenį žmogus mirtų dar greičiau. Kodėl? Didesnė druskų koncentracija žudo. Netekusios vandens, ląstelės miršta. Sausų akių sindromas – ne mirtina, bet smarkiai bloginanti gyvenimo kokybę liga. Kita vertus, visiškas ligos ignoravimas gali sukelti sunkias pasekmes, tokias kaip ragenos opos ir kt. Žinoma, kad išsivaduoti iš ligos gniaužtų įmanoma tik pašalinus jos priežastis. Deja, pagydomos ne visos ligos. Neretai vienintele pagalba sergančiajam tampa tik simptomų malšinimas. Todėl ypač svarbu žinoti, kad sergantiesiems sausų akių sindromu yra ligos priežastį įveikiantis gydymas....
Skaityti daugiauPastaruosius du dešimtmečius mokslininkus domina palyginti nauja patofiziologinė būklė – metabolinis sindromas. Šis sveikatos sutrikimas labiau paplitęs civilizuotose šalyse, susijęs su šiuolaikiniu gyvenimo būdu ir genetiniais veiksniais. Metabolinis sindromas ypač svarbus kardiologams, endokrinologams ir šeimos gydytojams. Nagrinėjant įvairialypius jo etiologijos ir patogenezės klausimus, atskleidžiamos vis naujos šio sindromo sąsajos su kitomis medicinos sritimis, tarp jų ir oftalmologija. Regėjimas – pojūtis, kuris pranoksta visus kitus žmogaus pojūčius. Išsaugoti gerą regėjimą visą amžių – svarbu kiekvienam. Kokią įtaką metabolinis sindromas daro akių ligoms? Komentuoja Kauno klinikų Akių ligų klinikos oftalmologė dr. Goda Miniauskienė....
Skaityti daugiauSausų akių sindromas – tai būklė, kai dėl nepakankamos ašarų gamybos arba nekokybiškos ašarų plėvelės išsivysto akies sausumo simptomai. Kompiuteriai, kontaktiniai lęšiai, oro kondicionieriai, o ir senėjanti visuomenė lemia didėjantį šios ligos kamuojamų žmonių skaičių. Gera žinia, kad šiuolaikiniai mokslo pasiekimai leido sukurti preparatą, kuris ne tik malšina simptomus, bet ir gydo sindromą iš esmės....
Skaityti daugiauGlaukoma pavojinga todėl, kad lėtas akipločio mažėjimas pačiam pacientui beveik nepastebimas iki pat kritiško jo susiaurėjimo – stadijos, kai gydymas jau nebeveiksmingas. Lietuvoje sergančiųjų glaukoma turėtų būti daugiau kaip 30 tūkstančių, tačiau dėl informacijos apie ligą stokos ir nepakankamos diagnostikos realiai jų gydosi daug mažiau. Kaip pasiekti veiksmingos profilaktikos ir geresnės diagnostikos, kad gydymas būtų suteiktas laiku?...
Skaityti daugiauKaip intensyviai kasdien naudojamės akimis, dažnai suprantame tik suprastėjus regėjimui. Pavyzdžiui, kai raidės skaitant tampa tarsi išplaukusios ir nebematome toli esančių objektų. Ligi šiol dažniausia tautiečių apakimo priežastis buvo glaukoma. Jau 3 metai ją aplenkė tinklainės ligos, iš esmės – amžinė geltonosios dėmės degeneracija (AGDD). Iškraipytos linijos, „šokinėjančios“ raidės gali būti šios grėsmingos į aklumą vedančios ligos požymiai. ...
Skaityti daugiauMažylio akys – tai vienas didžiausių turtų, kurį jis gauna gimęs. Matydamas vaikas ne tik pažįsta savo tėvelius, bet ir susipažįsta su jį supančiu pasauliu. Tačiau kartais akyčių neaplenkia ligos. Viena iš didžiausią susirūpinimą mamoms keliančių ligų yra žvairumas....
Skaityti daugiauGlaukoma – lėtinė akių liga, kurios laiku nediagnozavus ir nepradėjus gydyti, galima apakti. Apakimas glaukomos atveju yra neišgydomas, nes liga pažeidžia regos nervą ir tinklainės nervines ląsteles. Šių dienų medicina gali gana daug – diagnozuoti, gydyti ir sustabdyti glaukomos progresavimą. Deja, glaukomos sukelto aklumo šiuolaikinė medicina išgydyti dar negali. ...
Skaityti daugiauKovo mėnesį visame pasaulyje minima Pasaulinė glaukomos diena. Šiais metais šiai ligai minėti bei supažindinti visuomenę su ligos profilaktika, diagnostika ir gydymu skiriamas ypatingas dėmesys. Kaip minima ši diena pasaulyje? Apie glaukomą, šios ligos simptomus, diagnostiką, profilaktiką ir gydymą kalbame su Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų, Akių ligų centro gydytoju oftalmologu Sauliumi Galgausku....
Skaityti daugiauKokios yra atliekamos operacijos esant didelei trumparegystei? Apie akių operacijas lazeriu bei lęšiuko keitimą pasakoja KMUK akių klinikos gydytoja-oftalmologė med.dr. Loresa KRIAUČIŪNIENĖ ir gydytoja Gražina MARKAUSKIENĖ....
Skaityti daugiauPasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, pasaulyje yra 45 mln. aklų žmonių ir 135 mln. regos negalią turinčių asmenų. 80 proc. aklumo atvejų galima išvengti. Tai priklauso nuo gyvenamosios aplinkos bei paciento sąmoningumo. ...
Skaityti daugiauSausomis akimis skundžiasi vis daugiau žmonių. Dar prieš keletą dešimčių metų šis sutrikimas buvo būdingas tik sergantiesiems tokiomis ligomis, kaip reumatas, nes dėl ligos jie rečiau mirksi. Dabartiniai žmonėms yra vienas itin didelis rizikos veiksnys – kompiuteris. Todėl sausų akių sindromas yra pažįstamas daugeliui....
Skaityti daugiau
