Šlapimo nelaikymas

Tiesiog įveikite savo drovumą Šlapimo nelaikymas yra negalėjimas sulaikyti šlapimo. Moterims šlapimo nelaikymas pasireiškia du kartus dažniau nei vyrams. Taip yra dėl fiziologinių moters organizmo pakitimų - nėštumo, gimdymo ir menopauzės metu, taip pat dėl specifinės moters šlapimo takų struktūros. Visgi tiek moterims, tiek ir vyrams šlapimo nelaikymas gali atsirasti po insulto, išsėtinės sklerozės ir dėl fiziologinių organizmo pakitimų senstant.
 

Sutrikimas ir amžius


Vyresnėms moterims šlapimo nelaikymas pasireiškia dažniau nei jaunesnėms, tačiau tai nebūtinai priklauso nuo amžiaus. Šlapimo nelaikymas gali būti gydomas ir pagydomas bet kokio amžiaus žmonėms.
 

Kaltininkas – raumenys


Moterims šlapimo nelaikymas dažniausiai pasireiškia dėl raumenų, kurie padeda sulaikyti šlapimą, problemų. Iš organizmo šalinamas skystis kaupiasi šlapimo pūslėje, iš kurios jis pasišalina pro šlaplę. Šlapinimosi metu šlapimo pūslės raumenys susitraukia ir stumia skystį iš pūslės į šlaplę. Tuo pačiu metu šlaplę supantys raumenys atsipalaiduoja ir šlapimas laisvai išteka. Šlapimo nelaikymas pasireiškia tada, kai šlapimo pūslės raumenys staiga susitraukia arba kai šlaplės raumenys staiga nevalingai atsipalaiduoja.
Nelaikanti šlapimo moteris jaučiasi nesmagiai. Tačiau ji turi žinoti, kad galima sureguliuoti šlapimo pūslės kontrolę. Tiesiog reikia įveikti drovumą ir kreiptis į savo gydytoją.
 

Sutrikimo aplinkybės


Šlapimo nelaikymas streso metu. Jei čiaudint, kosint, juokiantis ar atliekant kokį kitą judesį jums išteka šlapimo - tai vadinama šlapimo nelaikymu įtampos metu. Dažniausiai tai sukelia fiziologiniai pokyčiai, atsiradę po nėštumo, gimdymo ir menopauzės. Tai dažniausia moterų šlapimo nelaikymo forma, kuri yra pagydoma.
Šlapimo pūslę palaiko dubens dugno raumenys. Jei jie nusilpsta, šlapimo pūslė gali pasislinkti žemyn ir trukdo raumenims susitraukti ir laikyti šlaplę uždarą. Dėl to fizinio krūvio metu, kai pilvo ertmėje padidėja slėgis, šlapimas nevalingai pradeda tekėti iš šlapimo pūslės. Ši šlapimo nelaikymo forma gali būti ir tada, kai nusilpsta šlaplę sutraukiantys raumenys.
Šis šlapimo nelaikymas gali pablogėti savaitę prieš mėnesinių ciklą, nes organizme padaugėja estrogeno, kuris silpnina raumenų aplink šlaplę tonusą. Ši šlapimo nelaikymo forma labai dažnai pasireiškia po menopauzės.
Šlapimo nelaikymas prieš šlapinimąsi. Jei jūs staiga pajuntate norą šlapintis ir negalite sulaikyti šlapimo - tai šlapimo nelaikymas prieš šlapinimąsi. Pagrindinė to priežastis - sutrikęs šlapimo pūslės susitraukimo mechanizmas.
Gydytojai tokią šlapimo pūslę vadina “nestabilia”, “spazmine” arba “per didelio aktyvumo”. Kartais esant tokiai šlapimo nelaikymo formai šlapimas ima tekėti miegant, išgėrus nedidelį kiekį vandens, palietus arba išgirdus tekantį vandenį.
Nevalingi šlaplės raumenų susitraukimai gali atsirasti tada, kai pažeidžiami šlapimo pūslės nervai, nugaros bei galvos smegenys arba patys šlapimo pūslės raumenys. To priežastys gali būti išsėtinė sklerozė, Parkinsono liga, Alzheimerio liga, insultas, smegenų navikai ir trauma (taip pat ir chirurginė trauma).
Funkcinis šlapimo nelaikymas. Ši forma pasitaiko tada, kai žmogus dėl kokių nors priežasčių negali laiku nueiti į tualetą. Tai gali būti sergantiems Alzheimerio liga arba sėdintiems invalido vežimėlyje. Tai dažniausiai būna pagyvenusio amžiaus žmonėms ir yra dažna problema moterims slaugos namuose.
Perkrovos šlapimo nelaikymas. Ši forma būna tada, kai šlapimo pūslė pilna ir nuolatos teka šlapimas. To priežastis gali būti nusilpę šlapimo pūslės ar neveiklūs šlaplės raumenys, pvz., sergant cukriniu diabetu, esant šlaplės akmenims ar navikui šlaplėje. Ši forma retai pasireiškia moterims.
Mišri forma. Dažnai būna kelių formų šlapimo nelaikymas, vadinamoji mišri šlapimo nelaikymo forma.
Praeinantis šlapimo nelaikymas. Tai laikina šlapimo nelaikymo forma. Ją gali sukelti vaistinės medžiagos, šlapimo takų infekcijos, mąstymo sutrikimai, riboti judesiai, sunkus vidurių užkietėjimas.
 

Sutrikimo diagnozavimas


Pirmiausia reikia kreiptis į gydytoją specialistą. Moterims dažnai kyla klausimas, į kokį specialistą kreiptis - ginekologą ar urologą? Geriausia kreiptis į uroginekologą, kurio specializacija - moterų urologinės ligos. Paprasčiausias būdas - kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Kiekviena šlapimo nelaikymo forma turi jai būdingų požymių. Specialistas jus apklaus ir apžiūrės bei atliks keletą tyrimų, kurie padės nustatyti tikslią diagnozę.
 

Gydymas


Šlapimo nelaikymas gydomas atsižvelgiant į jo formą.
Kėgelio pratimai. Norint sustiprinti dubens dugno raumenis reikia atlikti Kėgelio pratimus. Juos išmokti gali bet kurio amžiaus moterys (išsamiau apie juos - kituose žurnalo numeriuose).
Elektrinė stimuliacija. Dubens raumenis sustiprinti gali ir elektrinė stimuliacija. Šis gydymo metodas taikomas ir šlapimo nelaikymui prieš šlapinimąsi gydyti.
Kiti metodai. Yra ir kitokių nemedikamentinių gydymo metodų: šlapimo pūslės treniravimas, šlapinimasis laiku ir kt.
Vaistai. Gydant vaistais pagydoma nemažai šlapimo nelaikymo formų. Vieni vaistai silpnina padidėjusį šlapimo pūslės aktyvumą, kiti atpalaiduoja raumenis ir leidžia šlapimo pūslei visiškai ištuštėti. Kai kurie vaistai sustiprina raumenis aplink šlapimo pūslės kaklelį ir šlaplę.
Pesarai. Kai kurioms moterims skiriami pesarai, kurie spaudžia šlaplę iš vidaus ir padeda jai grįžti į vietą.
Implantai. Aplink šlaplę galima įšvirkšti implanto, kuris apspaudžia šlaplę ir padeda raumenims sulaikyti šlapimą.
Operacija. Jei šlapimo pūslė yra pakritusi žemyn, ją pakelti galima atlikus operaciją.
Kateterizacija. Jei šlapimo pūslė iki galo neištuštėja, reikia ją kateterizuoti. Yra trumpo ir ilgo naudojimo kateteriai, su arba be prijungimo prie šlapimo maišelio.
Įklotai ir sauskelnės. Kai yra nedidelis šlapimo nelaikymas, moterys dažnai gelbstisi įklotais. Jei šlapimo nelaikymas didesnis, reikia didesnių įklotų arba net sauskelnių. Moterims tai sukelia kai kurių nepatogumų, tačiau tai vienintelis paprasčiausias būdas visą dieną jaustis patogiai. Svarbu tinkamai pasirinkti sauskelnes ar įklotus. Skystį sugeriantis sluoksnis turėtų būti padengtas specialia medžiaga, kuri visuomet išlieka sausa, ir šlapimas nedirgina odos. Iš kraštų turi būti apsauginės juostelės, kurios neleidžia skysčiui pratekėti pro kraštus. Kad moteris jaustųsi patogiai, sauskelnių priekyje ir užpakalyje turėtų būti tamprios juostelės, kurios sauskelnes tvirtai priglaudžia prie kūno. Sauskelnių išorėje būtinas indikatorius, kuris parodo, kada būtina keisti sauskelnes ar įklotą.
Dabar Lietuvos rinkoje yra nemažas sauskelnių pasirinkimas, jos skiriasi pagal gamybos technologiją, sugėrimo laipsnį ir naudojamą žaliavą. Vienos sauskelnės turi sluoksnius, kitos yra be jų. Pagrindinė besluoksnių sauskelnių medžiaga yra absorbentas, kuris sugeria 70 kartų daugiau skysčio nei sveria pats. Tačiau ne mažiau svarbi yra medžiaga, su kuria šis absorbentas yra sumaišytas. Tai yra medžio plaušai, kurie sugeria 10 kartų daugiau skysčio nei sveria patys. Daugelio populiarių sauskelnių, kurių galima nusipirkti Lietuvos vaistinėse, šie plaušai yra trumpi, nes gaunami iš Europoje augančių medžių. Dėl to sauskelnių sugėrimo galimybės pasidaro ribotos: po 4 ar net 3 pasišlapinimo - plaušai susisuka, ir skystis pradeda tekėti pro kraštus. Kol kas tik viena firma išsprendė šią problemą - pradėjo naudoti plaušus iš medžių, kurie auga Šiaurės Amerikoje. Tokie plaušai yra daug ilgesni ir dėl to net po 5 ar 6 pasišlapinimo sėkmingai sugeria skystį. Šie plaušai naudojami Olandijos firmoje “Medeco”, kuri gamina sauskelnes “Absorin”. Be to, ta pati firma patobulino šių sauskelnių tvirtinimą: dvigubi lipdukai po du iš kiekvienos pusės leidžia atsegti ir vėl sėkmingai užsegti sauskelnes. Net jei vienas lipdukas susitepė, yra atsarginis, dėl to nereikia sauskelnių tvirtinti pleistrais. Jei sauskelnės patogios, žmogus pamiršta apie šlapimo nelaikymą.

Susiję straipsniai

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai