){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Ne vieną dešimtmetį bandyta atsakyti į klausimą, kas verčia vaikus vienaip ar kitaip elgtis. Ir vis dėlto prieita prie išvados, kad elgesys labiausiai yra nulemtas auklėjimo. Deja, mokslininkų nuomone, daugelis tėvų mėgstamų auklėjimo klišių yra pasmerktos nesėkmei.
Pavyzdžiui, nesusilaikymas, šaukimas tikrai neduos reikiamų vaisių, tuo tarpu pagyrimas vaiko negadina, ko kartais bijo tėvai. Tai yra vienas iš galingiausių įrankių, kuriuos tėvai gali panaudoti, kad darytų vaikui įtaką.
Bausmės taip pat nėra tokios veiksmingos. Aišku, kurį laiką vaikas nedarys to, už ką buvo nubaustas, bet tiktai laikinai.. Tad kokios tos pagrindinės klaidos?
Be abejo, daugelis tėvų sutiks, kad taisyklių reikalavimas yra esminė dalis, tačiau dažnai, ypač šiais laikais, tėvai lyg jaučia skolą vaikams, kad negali praleisti pakankamai laiko kartu, todėl juos per daug lepina, jiems daugiau leidžia ar net nuolaidžiauja. Dažniausiai manoma, kad, jei vaiku pasitikima, jam viskas leidžiama, tai jis pats bus savarankiškesnis ir geriau atsirinks tinkamus draugus ir veiksmus. Keista, tačiau, kaip rodo tyrimai, nepaklusnesni yra ne tie vaikai, kurių namuose vadovaujamasi taisyklėmis. Labiau tikėtina, jog būtent tie vaikai, kuriems tėvai davė daugiau laisvės, dažniau susidurs su problemomis mokykloje, piktnaudžiaus alkoholiu ir pan.
Dažnai vaikai, kuriems viskas leidžiama, į kurių auklėjimą mažai kišamasi, mano, kad tėvų jie nedomina, kad jų pasiekimus tėvai vertina daugiau negu juos pačius. Todėl jie jaučiasi izoliuoti nuo savo tėvų. Taigi reikia laviruoti tarp meilės ir kontrolės.
Taisyklės didžiausią naudą duoda, kai yra paprastos, aiškios, konkrečios ir aptartos kartu su vaikais, be to, jos neturi prieštarauti tėvų elgesiui (pvz., negalima elgtis vienaip, o iš vaikų reikalauti kitokio elgesio). Beje, bendra rekomendacija tėvams būtų tokia: leiskite vaikui pačiam pasirinkti taisykles, bet taip, kad visos taisyklės būtų priimtinos ir jums.
Tiek mokytojai, tiek psichoterapeutai pastebi, kad šiais laikais tėvai stengiasi padėti vaikams išvengti kovos ar kliūčių. Taip jokiu būdu negalima, kadangi taip auklėjami vaikai gali pradėti tiesiog bijoti ką nors daryti patys.
Reikia leisti vaikams elgtis savarankiškai ir patirti savo elgesio pasekmes. Antraip jie gali prarasti motyvaciją. Dažniausiai patys vaikai nebūna tingūs ar nenori nieko siekti, jie gali tiesiog bijoti ko nors imtis, nes, visą laiką „turėdami užnugarį“, ima nepasitikėti savo jėgomis, pradeda jaustis menkaverčiai. Tokie vaikai užsidaro savo kiaute arba pradeda savo nepasitikėjimą kompensuoti nepageidaujamu elgesiu, pykčiu ar net agresija (perdėtu galingumu).
Daugelis susiduria su tokia situacija, kai, vieną ar du kartus pakvietus vaiką, pvz., valgyti, šis neatsiliepia. Po 20-to karto tikrai paklus – manote jūs ir esate neteisus. Labai daug tėvų galvoja, kad, jei nieko nepasiekia kartojimu, tai reikia imti šaukti, bartis, bausti. Bet pirmiausia reikia išsiaiškinti, kodėl vaikas nepakluso: gal tiesiog negirdėjo, buvo per daug įsigilinęs į kokį gerą darbą ar tokiu būdu siekia jūsų dėmesio.
Atrodytų, kad gyrimas leidžia vaikams gerai jaustis ir gerai apie save galvoti, skatina stengtis daryti dar geriau. Tačiau viena klaida, kad tų pagyrų tėvai kartais šykšti. Tuo tarpu kiti giria tik apibendrintai: tu esi ypatingas, geriausias, gražiausias ar kaip panašiai. Tokie pagyrimai iš tikrųjų daro vaikus mažiau pasitikinčius savimi. Tėvų pasakymas „tu esi ypatingas“ iš tikrųjų reiškia „tu esi ypatingas mums“. Reikia girti už konkretų darbą, kad vaikas suprastų, už ką yra vertinamas. Reikia skatinti, padrąsinti, kad kažko imasi savarankiškai. Taip jis suvoks, kad daro gerai, ir noriai, labiau savimi pasitikėdamas imsis darbo kitą kartą.
Tėvai paprastai baudžia daug labiau negu reikia. Bausmė neturi būti per griežta, ji turi būti adekvati nusižengimui ir aiškiai paaiškintos elgesio pasekmės. Vaikas gali imti pykti ant tėvų ar net prarasti pasitikėjimą, jei bausmė jam atrodo per griežta. Tai gali ilgam pabloginti jo santykius su tėvais. Mušamas vaikas pradės tėvų bijoti, kaupsis neigiamos emocijos, kurios atitolins nuo tėvų ir paskatins neigiamą elgesį.
Tėvų supratimas vaikui labai svarbus, jis leidžia vaikui jaustis saugiau. Tėvai turi parodyti vaikams, kad jie yra besąlygiškai mylimi, net ir tada, kai vaikai nemoka ko nors atlikti ar ne visada būna šaunūs.
Bet suprasti ir užjausti ar palaikyti nėra taip paprasta. Tėvai gali pamanyti, kad, ištikus nesėkmei, užtenka pasakyti „tu teisus, neverk“. Tačiau toks elgesys nėra geras ir kartu nemoko vaiko būti supratingo kitų atžvilgiu, neskatina jo įsigilinti į įvykusią situaciją ir, jei reikia, prisipažinti klydus. O juk svarbiausi dalykai, kuriuos tėvai gali padėti vaikui išsiugdyti, ir yra kūrybiškumas, logiškas mąstymas ir empatija. Ištikus nesėkmei ar kokiam nemaloniam įvykiui, reikia sudaryti sąlygas vaikui pačiam rasti tiesą, aišku, parodyti supratimą ir palaikymą būtina, bet tam užtektų pasakyti: „Mums tikrai labai gaila, mes numanome, kaip tu jautiesi Tu gali mumis pasitikėti ir pasitarti, kaip tai išspręsti“. O kartais tiesiog šalia atsisėdus patylėti kartu.
Aišku, lengva būti palaikantiems, kai vaikas gerai elgiasi, gerai mokosi, bet būtent tada, kai vaikui nepasiseka – tiek jo aplinkoje, tiek moksle, tėvų palaikymo reikia labiausiai.
Visi tėvai žavisi, kai jų vaikai protingai mąsto, gali atsakyti į klausimus, bet jie pamiršta, o dažniau ir nemoka skatinti vaikų kūrybiškumo. Tuo tarpu labiau tikėtina, kad vaikai, kurie išmokyti galvoti kūrybiškai, sugebės rasti sprendimą, net jei iš karto kas nors nepasisekė. Jie taip pat žino, kad tai gali užimti laiko ir pareikalauti kantrybės. Kaip tėvai gali padėti savo vaikams būti kūrybiškiems? Štai, pavyzdžiui, jei vaikas teisingai atsakė į klausimą ar išsprendė užduotį, paskatinti jį paieškoti ir kitų sprendimo būdų. Mažų vaikų kūrybiškumą taip pat galima ugdyti. Pavyzdžiui, jei mažylis ko nors nori, paprašyti jį pasakyti savo norą kitais žodžiais.
Šiandienėse šeimose tėvų jaučiama kaltė dažnai vaikų auklėjimo užduotį daro labai painią. Tėvai jaučia, kad kažko vis nepataiko, todėl kartais gali jaustis bejėgiai. Kai žmonės jaučiasi kalti, jie dažnai nepamatuotai pyksta, prašo nerealių dalykų, reikalauja ypatingų veiksmų. Be to, tokie tėvai gali jaudintis, kad jų vaikai ir aplinkiniai mano, jog jie yra blogi tėvai.
Kaip rodo neseniai atlikti tyrimai, vidutinės klasės šeimose tėvų prioritetai pasiskirsto taip, kad į pirmą vietą iškyla darbas, o vaikams lieka antroji vieta. Todėl trūkstamą laiką jie bando kompensuoti kelionėmis savaitgaliais. Tačiau, kaip teigia specialistai, tėvų ir vaikų santykiai tokiose šeimose būna mažiau glaudūs. Mokslininkai pastebėjo, kad vaikai iš tokių šeimų kur kas labiau linkę imtis ypatingos rizikos, nes nesijaučia saugiai ir ieško grupės, kuriai priklausytų, bando narkotikus, piktnaudžiauja alkoholiu.
Tyrimo, kuris apėmė beveik 4000 tėvų ir vaikų, rezultatai parodė, kad tik 44 proc. labiau pasiturinčių tėvų praleidžia laiką namuose su šeima bent keturis kartus per savaitę. Tačiau iš mažesnes pajamas gaunančių tėvų 60 proc. mėgsta leisti laiką namuose su šeima. Tuo tarpu tėvų ir vaikų ryšiui reikalingas kokybiškas bendravimas kasdien, prisilietimai, emocinis ryšys. Ir dar reikšminga rutina, t.y. tam tikrų veiksmų atlikimas tuo pačiu metu (pvz., tėvai grįžta iš darbo panašiu laiku, kartu valgoma ar pan.), nes ji suteikia vaikui saugumo.
Labai svarbu rasti laiko praleisti kartu, rasti galimybių kartu pasilinksminti. Tie maži pramogavimai kartu, bendros iškylos ar daina automobilyje ne tik suteikia malonumo, bet ir padeda sustiprinti ryšius su savo vaikais.
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
As sulaukiau to savarankiskumo, nors dar teesu paauglys. Rodosi, kad as toks vienintelis klaseje esu savarankiskas. Kiti ima rodytis tokie nesubrende. O is klasioku, tai tragedija.. Atrodo jiems paauglyste prasidejus, bet elgiasi lyg antrokai.. Tiesiog nera su kuom lyginti. Manau sita vaikiskuma skatina ne tevai, o ju protas.. Vaikas yra pats atsakingas uz savo paauglyste, sveikata ir t.t.