){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Dėl nemigos, nuovargio, streso egzaminų metu žūsta milijonai neuronų, trūkinėja informaciją saugantys neuronų tinklai. Seniau buvo teigiama, jog neuronai nesugeba daugintis, o jų saugoma informacija prarandama amžiams. Labai įdomus faktas, kad atsiranda vis daugiau duomenų, teigiančių, jog neuronai sugeba daugintis. Tačiau tam smegenys turi gauti pakankamai visų būtinų medžiagų.
Smegenų energijos šaltinis yra gliukozė, bet ne iš saldumynų, o gaunama su avižinių, perlinių kruopų ar ryžių košėmis. Su saldumynais gauta gliukozė labai greitai paverčiama riebalais, o smegenys badauja. Tuo tarpu su košėmis gauta gliukozė pasisavinama iš lėto, ir smegenys nuolat aprūpinamos energetinėmis medžiagomis. Įrodyta, kad geresnių rezultatų pasiekia tie, kurie valgo pusryčius. Jų smegenys nuo pat ryto gauna energijos, reikalingos nepriekaištingam neuronų darbui.
Venkite riebalų. Riebus maistas ilgainiui sukelia smegenų kraujagyslių pakitimus. Smegenys blogiau aprūpinamos krauju.
Galvos smegenų ląstelėms naudingi riešutai, ypač graikiniai. Jie yra vitamino E šaltinis (šis vitaminas atitolina ląstelių senėjimą). Antrąją vietą pagal naudingumą užima žemės riešutai. Juose gausu magnio, o jo reikia nerviniams impulsams perduoti. Daug magnio ir lapinėse daržovėse. Smegenų veiklą gerinančiu poveikiu pasižymi melisų, žarotūnių, ginkmedžio preparatai.
Labai svarbios omega 3 rūgštys. Jos apsaugo nuo daugybės ligų, mažina blogojo cholesterolio koncentraciją, greitina neuronų atsinaujinimą.
· Žinių „kalimas“ – seniai išbandytas, populiarus mokymosi metodas, tačiau tai mažiausiai efektyvus būdas ko nors išmokti. O, jeigu pabandytumėte minutėlę susikaupti ir suprasti, ką mokotės, įsiminti būtų daug lengviau.
· Daug lengviau įsiminti tai, kas prasminga. Žodžius įsiminti daug paprasčiau nei netvarkingai išrikiuotų raidžių eilę, sakinius – lengviau nei padrikus žodžius, o įsiminti mintis – lengviausia. Jeigu kas nors įdomu, tai įsimename be jokių pastangų, tarsi savaime.
· Jeigu norite gerai įsiminti tai, ką skaitote, atpasakokite tekstą (garsiai ar mintyse) – tai daug efektyviau, negu jį dešimt kartų perskaityti iš naujo.
· Įsiminti labai sunku, jeigu: skubate, nerimaujate, išgyvenate stresą, esate išsiblaškęs, pavargęs, jus veikia stiprios emocijos, vaistai, liga ir t.t.
· Tyla ir ramybė – ištikimiausios atminties pagalbininkės. Darbas šauniausiai bus atliktas tuomet, kai nuotaika bus gera, o protas – pailsėjęs.
· Dirbant didžiulę reikšmę turi maksimali koncentracija ir protinių jėgų sutelkimas vienam tikslui. Tačiau tokia būsena pasiekiama ne iš karto, todėl iš pradžių mokykitės lengvesnių dalykų.
· Žmonės – ne robotai, todėl nemanykite, kad kada nors galėsite mokytis daugybę valandų be poilsio. Jei įtemptai dirbote 40–50 minučių, 10–15 minučių pailsėkite.
· Atmintį ir darbo efektyvumą pagerina gyvenimas pagal patarlę: „Ką gali padaryti tuoj, niekad nesakyk rytoj“.
· Pasikartoti išmoktą tekstą reikėtų tris kartus: po 15–20 min., antrą kartą po 8–9 val., o trečią kartą po 24 val. Labai naudinga pasikartoti 15–20 min. prieš miegą ir anksti ryte, kai esate pailsėjęs.
· Vieni geriau įsimena, jei perrašo tekstą, kiti – jį išgirdę, treti – pamatę, o dar kiti – klausydamiesi tylios muzikos. O jūs? Nedvejodamas pasinaudokite tuo metodu, kuris jums labiausiai padeda.
· Jeigu per tris minutes neatsimenate to, ko reikia, ilgiau kankintis neverta – žvilgtelkite į tekstą.
Apie asociacijas rašė dar Aristotelis. Panaudokite savo ir artimųjų gimimo datas prisimindami skaičius, daiktų savybes prisimindami jų pavadinimus. Jeigu norite geriau įsiminti naujo pažįstamo veidą, galite jį palyginti su kokiu nors simpatišku žvėreliu ar netgi vaisiu (pvz., kriauše). Tai visiškai nekaltas pokštas, padedantis išlaikyti mintyse daugybę nuostabių dalykų.
· Taip pat įrodyta, kad reguliariai sportuojantys vaikai mokosi geriau ir gauna aukštesnius pažymius nei nesportuojantys. Šis efektas daug ryškesnis berniukams nei mergaitėms. Viena iš aukštesnių protinių gebėjimų priežasčių – geresnis smegenų aprūpinimas krauju.
Šiuo metu vaistinėse galima pamatyti daug preparatų atminčiai gerinti. Tai įvairūs žolių preparatai (ginkmedis ir ženšenis), nervinių ląstelių mitybą gerinančios medžiagos (aminorūgščių deriniai, fosfatidilserinas ir lecitinas), atitinkamų vitaminų ir mikroelementų rinkiniai (vit. A, C, E, B grupės, folio r., selenas) bei visų šių medžiagų deriniai. Visi jie veikia atmintį skirtingose grandyse.
Lietuvoje senai žinomas ir plačiai vartojamas yra vinpocetinas. Dėl savo savybių preparatas labai tinkamas atminčiai gerinti. Tai – augalinės kilmės vaistas – žiemės (lot. Vinca major) sėklų ekstraktas. Jo sudėtyje yra daugybė medžiagų, kurios aktyvina galvos smegenų žievės kraujotaką, daro smegenis atsparesnes deguonies trūkumui, pagerina galvos smegenų ląstelių medžiagų apykaitą, deguonies ir gliukozės pasisavinimą, todėl pagreitėja smegenų ląstelėse vykstantys nervinio impulso plitimo procesai. Vaistas gerina galvos smegenų kraujotaką, nes mažina kraujo klampumą, mažina kraujagyslių pasipriešinimą, jam veikiant padidėja funkcionuojančių kapiliarų skaičius, jų diametras.
Vaistas vartojamas daugiau kaip 40 metų, tad visos jo gydomosios savybės gerai žinomos. Po atliktų mokslinių tyrimų nustatyta, kad vinpocetinas pagerina atmintį ir pažintines funkcijas. Jis taip pat buvo patvirtintas kaip atmintį gerinantis augalinės kilmės maisto papildas, tad jo sėkmingai gali vartoti ir sveiki žmonės. Vartojant vinpocetino pagreitėja mąstymas, gerėja atmintis (lengviau įsimenama nauja informacija, pagerėja informacijos atgaminimas), pagreitėja reakcija (tai ypač svarbu vairuotojams, dirbantiems gamyklose su įrengimais, ir kt.), pagerėja dėmesys, sumažėja nuovargis, atsiranda daugiau energijos.
Vaisto gali vartoti kiekvienas, pastebėjęs pablogėjusią atmintį, sumažėjusį budrumą, dėmesio koncentracijos sunkumus, mokymosi spartos ar informacijos įsiminimo problemas, pailgėjusį reakcijos laiką. Jis puikiai tinka studentams ir moksleiviams egzaminų metu ir visiems dirbantiems įtemptą protinį darbą,.
Jo siūloma vartoti ryte ar dieną. Vartojant kaip maisto papildą, galima pradėti nuo mažesnių dozių. Mokslininkai teigia, kad tai saugus preparatas, neturintis sunkesnių šalutinių poveikių, todėl jo galima vartoti ilgą laiką. Taip pat reikia pažymėti, kad vinpocetinas nesukelia alerginių reakcijų, prie jo nepriprantama, jis nekeičia kraujo ir šlapimo formulių bei neveikia gliukozės koncentracijos kraujyje, todėl jo saugiai vartoja ir sergantieji cukralige. Taigi žmonėms, kuriems rūpi atminties gerinimas dabar ar ateityje, gali saugiai vartoti šio augalinės kilmės vaisto.
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę