Taip, kosmetikos sudėčiai keliami dideli reikalavimai, tačiau yra daug cheminių junginių, kurių poveikis ne iki galo ištirtas ir galimas nepageidaujamas poveikis tiesiog dar neįrodytas visaverčiais moksliniais tyrimais. Taigi šįkart jums papasakosime apie chemines medžiagas, kurių reikėtų vengti kosmetikos gaminiuose.
Kosmetikos gamintojai turi vieną argumentą – įvairių konservantų, stabilizatorių, emulsiklių ir kitų mūsų odai nereikalingų medžiagų į produktus dedama labai nedaug. Tačiau paskaičiuokime, kaip dažnai mes tuos gaminius – įvairius kremus, prausiklius, šampūnus naudojame – bene kasdien. Taigi galbūt vertėtų paieškoti kosmetikos produktų be šių medžiagų:
• Detergentų (sodium laureth sulfate, ammonium lauryl sulfate). Dėl putojimą sukeliančių ir valančių savybių jų dedama dušo želė, muilus, šampūnus, prausiklius. Sodium laureth sulfate ir ammonium lauryl sulfate – patys pigiausi ir šiurkščiausi detergentai. Jie sukelia odos pleiskanojimą (tiek kūno ar veido odos, tiek galvos), bėrimus ir kitas alergines reakcijas.
Kur kas švelnesnės plaunamosios medžiagos naudojamos ekologiškoje ar itin jautriai odai skirtai kosmetikoje – alkilpoligliukozidai (coco, decyl, lauryl glucosides) ir acilglutamatai (sodium cocoyl, disodium cocoyl, sodium lauryl glutamates). Taip pat reikėtų visuose putojančiuose produktuose vengti sintetinio riebalintojo EDTA (etilendiamintetra acto rūgštis).
• Naftos subproduktų, pavyzdžiui, parafino/vazelino (Paraffinum Liquidum, Petrolatum), mineralinio aliejaus (Mineral Oil). Jų galime rasti įvairiuose kremuose, masažiniuose aliejuose (taip pat vaikų odelei prižiūrėti skirtuose aliejukuose). Jie laikinai padaro odą minkštą, tačiau ją padengia nekvėpuojančiu sluoksniu, taip sukeldami uždegimus, bėrimus, skatina kamedonų (inkštirų) formavimąsi. Šias medžiagas kokybiškos kosmetikos gamintojai keičia natūraliais aukštos kokybės aliejais: migdolų, abrikosų ar vynuogių kauliukų ir kitais.
• Sintetinių konservantų (pavyzdžiui, parabenų), stabilizatorių, minkštiklių. Jie naudojami tam, kad kosmetikos gaminiai galiotų ilgiau. Parabenai labai teršia mūsų odą ir organizmą, gali sukelti alergines reakcijas, bėrimus, paveikti endokrininę (patekę į kraujotaką veikia kaip estrogenai) ir imuninę sistemas. Parabenai turi savybę įsiskverbti į gilesnius odos sluoksnius ir ten kauptis. Jie patenka net į maitinančios mamos pieną.
Kosmetikos sudėtyje galime rasti ir kitų ne mažiau kenksmingų konservantų: fenoksietanolio/phenoxyethanol (gali sukelti vėžį, nevaisingumą, toksiškas inkstams, šlapimo pūslei ir net smegenims), BHT/Butylated Hydroxythaluene ir šlapalo (Diazolidinyl Urea, Imidazolidinyl Urea) – šie gali sukelti alergines odos reakcijas.
Kaip minkštikliai gaminant kondicionierius ir kremus dažniausiai naudojami amonio junginiai (dažniausiai Steralkonium Chloride). Jie taip pat gali sukelti alergijas ir yra toksiški. Polietilenglikolį (PEG) kosmetikos gamintojai labai dažnai renkasi, kai prireikia emulsiklio, o jo reikia gaminant praktiškai visus kosmetikos gaminius, tačiau pats PEG yra gaminamas iš labai aktyvių ir toksiškų dujų.
• Sintetinių kvapiųjų medžiagų (Synthetic Fragrances). Galvos skausmo, svaigimo, net vėmimo, bėrimų, niežulio, kosulio priežastimi gali būti malonūs aromatai, sklindantys iš kremo, losjono ar šampūno pakuotės. Patarimas labai paprastas – vengti produktų, su užrašu Fragrances sudėties apraše.
• Sintetinių dažiklių (Synthetic Colors). Šios iš pirmo žvilgsnio nekaltai atrodančios medžiagos gali sukelti vėžį, taigi reikėtų vengti net sintetinių plaukų dažų.
Metų metus galime naudoti kosmetikos priemones su minėtomis cheminėmis medžiagomis ir nejausti jokio neigiamo jų poveikio. Tačiau reikia neužmiršti, kad šios medžiagos linkusios kauptis organizme ir ilgainiui sukelti sveikatos sutrikimus. Taigi, besirinkdami kūno ir plaukų priežiūros priemones, nepamirškime paanalizuoti jų sudėties.
Plaukų struktūros pakeisti negalima, ji yra paveldima, tačiau plaukų kokybė priklauso ir nuo mūsų pačių požiūrio į juos....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauKalbiname profesionalią kirpėją-modeliuotoją Sigitą BILINSKIENĘ, kad primintų, ką būtina žinoti norint, kad plaukų dažymas būtų sėkmingas....
Skaityti daugiau„Kuo tik negydome spuogų: vaistažolėmis, jūros druskomis, kvapais, akupunktūra, tačiau svarbiausias dalykas buvo ir bus – kruopšti kasdieninė odos priežiūra, kuri užkerta kelią bakterijų plitimui“, – sako kosmetologė Loreta JOVARAUSKIENĖ....
Skaityti daugiauJie turi neįtikėtiną sugebėjimą sugadinti nuotaiką iš pat ryto ir išdygsta visada prieš svarbų susitikimą ir prieš šventes. Be to – jaunatviniai spuogai dažniausiai pradeda pulti pačiu problemiškiausiu periodu – paauglystėje. Bus ir tokių, kurie pasakys, kad su jaunatviniais spuogais nereikia kovoti: savaime atsiradę, po kelerių metų jie savaime ir apleis, tačiau tokia nuomonė neteisinga. Būna atvejų, kai spuogai savaime ir neišnyksta, be to, didėja randų tikimybė. Spuogų liesti negalima (tiesiogine prasme), bet padėti sau ir savo odai – būtina. ...
Skaityti daugiauDauguma žmonių kenčia kojų skausmą bei tirpimą ir mano, kad jį sukelia normalus senėjimas. Tačiau dėl tokių neteisingų įsitikinimų pavėluotai kreipiantis į gydytoją tik sunkiau pašalinti nemalonią ligą. Apie šios ligos gydymą bei profilaktiką kalbamės su Kauno medicinos universiteto Kardiochirurgijos klinikos profesoriumi Rimantu Puteliu....
Skaityti daugiauDrįsčiau nesuabejoti, kad jūs ir jūsų artimieji norite turėti sveiką ir gražią odą. Daugiau ar mažiau, bet vis dėlto stengiatės pasirūpinti tuo, kad į veidrodį pasižiūrėti būtų malonu. Taigi, kaip žarnyno būklė gali paveikti odos sveikatą ir kokios paprastos priemonės gali padėti?...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauKūdikių oda – švelni ir neatspari infekcijoms, labai greitai atsiranda įvairių jos pažeidimų. Todėl labai svarbu nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų ją tinkamai prižiūrėti. Apžvelgsime, kokie kūdikių odos pažeidimai dažniausi ir kaip elgtis kiekvienu atveju....
Skaityti daugiauSveiki ir normalūs nagai leidžia rankoms bei kojoms atlikti daugybę funkcijų. Nagai apsaugo pirštus, svarbūs mūsų pojūčiams. Egzistuoja įvairiausios nagų pakitimų formos. Ką rodo nagų pokyčiai klausiame gydytojos dermatovenerologės Eglės AUKŠTUOLIENĖS....
Skaityti daugiauŽmonės dažnai nustemba, sužinoję, kad pūsleles, atsirandančias įvairiose veido vietose persišaldžius, sukelia virusinė infekcija. Nors daugelis yra girdėję žodį herpes, vis dėlto dažniausiai yra manoma, kad tai lyties organų infekcija, kuri neturi nieko bendro su pūslelėmis ant lūpų ir kitų veido dalių....
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiauDauguma išleidžiame krūvas pinigų pirkdami aukščiausios kokybės šampūnus bei kondicionierius. Tačiau mažai kas rimtai pagalvoja, jog reikia pasirūpinti ir galvos oda. Kadangi ji nesimato po mūsų plaukais, mes apie ją pamąstome tik tuomet, kai iškyla problemos. Pagal statistiką, beveik 50 proc. žmonių yra ar buvo pažeista galvos oda. Tačiau yra daug būdų, kaip šiuos pažeidimus galima gydyti....
Skaityti daugiauSostinėje gyvenanti Vitalija pastarųjų kelių metų laikotarpį prisimena nenoriai. Jis buvo sunkus, nes dėl savo išvaizdos ji dažnai jautėsi nejaukiai. Jos veido oda nuolat buvo paraudusi ir nusėta spuogeliais. Labiausiai ji dabar gailisi, kad tiesiog nepasidomėjo ir nepasikonsultavo su išmanančiu mediku. Vizitas pas dermatologę galėjo apsaugoti ją nuo komplikacijų ir didelių išlaidų. ...
Skaityti daugiau„Akys – sielos veidrodis“ – tai sena ir paplitusi patarlė visame pasaulyje. „The eye is the mirror of the soul“, – sako anglai, „Oculus animi index“, – sakoma lotyniškai. „Šis vienas sudėtingiausių ir paslaptingiausių žmogaus jutimo organų atspindi ne tik jausmus, bet ir mūsų fizinę sveikatą“, – tvirtina gydytoja oftalmologė Dalia Milukaitė-Buragienė....
Skaityti daugiauAuskarai įvairiose kūno vietose – mados klausimas. Vienu metu jie tampa itin populiarūs, vėliau populiarumas kiek apslopsta ir vėlei laukia naujos bangos. Pasirinkimo galimybės, kur galima verti auskarus, kur kas platesnės nei mūsų močiučių jaunystėje. Šiandien neapsiribojama vien ausimis, nosimi, antakiais, bamba ir t.t.. Sąrašą, kur auskarų vėrimo meistrai ir gerbėjai gali sugalvoti vertis auskarus, be galo ilgas, verčiau sakyti – kur tik fantazija leidžia....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę