Pasak gyd. A. Dranenkienės, galima drąsiai tvirtinti, kad, sergant bet kokia širdies liga ar įgimta anomalija, profesionalus sportas nepatartinas. Didieji profesionalūs sportininkai neretai negali pasigirti sveika širdimi. Jie, kaip ir didieji menininkai, gyvena viršydami žmogaus galimybės ribas. Tačiau visai kas kita yra mėgėjiškas sportas. Mėgėjiškas sportas, vaikščiojimas, darbas sode ne tik galimas, bet ir pageidaujamas.
Sportuojant „sudeginamas“ blogasis cholesterolis, normalizuojasi arterinis kraujospūdis, gerėja koronarinė kraujotaka. Didėja ne tik viso kūno raumenų, bet ir širdies raumens pajėgumas, gerėja kraujagyslių tonusas. Adinamija – fizinio krūvio nebuvimas – viena iš aterosklerozės, koronarinės širdies ligos, padidėjusio ar žemo kraujospūdžio priežasčių.
Tačiau yra ligų, kuriomis sergant būtina vengti fizinio krūvio. Sergantiesiems kai kuriomis sunkiomis širdies ydomis, sunkiais ritmo sutrikimais, miokardo ligomis – miokarditais, kardiopatijomis, ūminiu miokardo infarktu, sunkia plautine hipertenzija, fizinis krūvis turi būti griežtai ribojamas. Tokių ligonių širdis sunkiai susitvarko su organizmo poreikiais ramybės metu. Bet kokio krūvio metu turi padidėti širdies išmetamo kraujo tūris, o nusilpęs širdies raumuo to atlikti negali. Širdis persipildo krauju, padažnėja jos veikla, pasunkėja kraujo nutekėjimas iš plaučių, ligonis dūsta, gali atsirasti ritmo sutrikimų, dėl kraujo sąstovio venose didėja patinimai.
„Kaip minėjau, yra ligų, kurių tėkmę sportuojant galima labai pagerinti. Lietuvoje labai dažna liga – pirminė arterinė hipertenzija. Jos priežastys yra dauginės – stresinės būklės, adinamija, antsvoris, paveldimumas, mitybos pobūdis. Sportuojant ir sureguliavus mitybą, galima atsikratyti antsvorio, pagerinti miegą, sustiprinti nervų sistemą. Jei šiomis priemonėmis nepavyks iki galo normalizuoti arterinio kraujospūdžio, bent smarkiai sumažinsime reikalingų antihipertenzinių vaistų kiekį“, – pasakoja habilituota mokslų daktarė.
Antra širdies liga, kuriai sportas turi neabejotinos įtakos, yra koronarinė širdies liga – viena iš dažniausių mirties priežasčių Lietuvoje. Koronarine širdies liga susergama, kai širdį maitinančiose vainikinėse arterijose susidaro aterosklerozinės plokštelės, siaurinančios kraujagyslių spindį. Susiaurėjus spindžiui daugiau kaip 50 proc., atsiranda stenokardija, o, užsikimšus kraujagyslei, – miokardo infarktas. Pakankamas fizinis krūvis mažina cholesterolio – aterosklerozinės plokštelės pagrindo – kiekį organizme. Sergantiesiems koronarine širdies liga saikingas fizinis krūvis skatina vainikinių arterijų kolateralinio tinklo vystymąsi – tai yra jungčių tarp atskirų vainikinių arterijų baseinų formavimąsi. Jauni žmonės, patyrę miokardo infarktą, neretai staiga miršta, o senjorai neretai išgyvena ir po dviejų ar trijų miokardo infarktų. Pastariesiems išgyventi padeda kolateralinės kraujagyslės. Sportuoti sergantiesiems koronarine širdies liga galima tik po išsamaus kardiologo ištyrimo.
Kada širdies liga sergančiajam sportas naudingas, o kada jį būtina griežtai riboti, sprendžia gydantis kardiologas. Sergantiesiems aortos aneurizma, sunkia aortos angos stenoze, sunkiais ritmo sutrikimais, hipertrofine kardiomiopatija, sunkia koronarine širdies liga, artimu periodu po miokardo infarkto ir kt. sportuojant gali ne tik pablogėti būklė, bet ir ištikti staigi mirtis. Neretai, sprendžiant apie galimybę sportuoti ir galimus krūvius, būtina atlikti bent tris tyrimus – EKG, echokardioskopiją ir fizinio krūvio testą. Būtina sekti arterinį kraujo spaudimą. Normalus suaugusio žmogaus kraujospūdis yra 120/80 mmHg. Maždaug pusė mirties atvejų Europoje įvyksta dėl širdies ir kraujagyslių ligų. Viena iš pagrindinių jų priežasčių yra aukštas kraujospūdis.
Gyd. A. Dranenkienės teigimu, nusprendus sportuoti, reikia visada pradėti nuo mažų krūvių. Krūvius būtina didinti protingai. Dažniausiai mūsų organizmas pats nurodo, kad krūvis jau per didelis. Krūvis turi teikti džiaugsmą, malonų nuovargį. Jei krūvio metu pajuntam diskomfortą – sunkų nuovargį, išsekimą, oro trūkumą, gausų prakaitavimą, padažnėjusį širdies plakimą, viršijantį leistinas mūsų amžiaus normas, galvos svaigimą - būtina krūvį sumažinti ar nutraukti. Pailsėjus vėl galima krūvį tęsti.
Kas yra Andrius Mamontovas, aiškinti, manau, nereikia nė vienam. Muzikantas, prodiuseris, aktorius – taip lakoniškai pristato jį šiuolaikinis žinių apie visus ir viską šaltinis Wikipedia. Dar priduria: pasisako už sveiką gyvenseną ir prieš svaigalų vartojimą, o nuo 1993 metų yra vegetaras....
Skaityti daugiauPasaulyje kasmet miršta apie 30 mln. žmonių, iš jų 17 mln. – nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Neretai padarius širdies kardiogramą ir pastebėjus pakitimų širdžiai stiprinti skubama gerti vaistų. Tačiau daugeliu atvejų pirmiausia vertėtų pasinaudoti natūraliais metodais. Kaip širdies raumenį stiprinti gyvenimo būdą, mitybą, fizinį aktyvumą kalbamės su sveiko gyvenimo puoselėtoja ir mankštų specialiste Džilda Valaitiene....
Skaityti daugiauDaugelio mūsų gyvenimas yra dinamiškas, aktyvus ir užimtas. Dirbantieji įstaigose turi rengtis gražiai ir patogiai kiekvieną darbo dieną. Laisvalaikio metu taip pat norime dėvėti ne tik gražius bei madingus, bet ir patogius, praktiškus drabužius. Pirkdami juos dažnai atkreipiame dėmesį į gaminio sudėtį, bet ne visada tai mums ką nors sako. Ką reiktų žinoti apie įvairius pluoštus, renkantis rūbus kasdienai, išeigai ar poilsiui, ką pasirinkti konkrečiu atveju ir kodėl, papasakojo „Monton“ parduotuvės konsultantė Kristina JUOZAPAVIČIENĖ ir AB „Audimas“ rinkodaros specialistas Tomas MOTIEJAITIS. ...
Skaityti daugiauPrieš akis – didžiosios metų šventės – Kūčios ir Kalėdos. Tai dienos, kai namuose ar svečiuose dauguma ne kartą susėsime prie vaišių stalo. Tad kuo skiriasi Kūčių ir Kalėdų vaišių stalas, kuo skiriasi apeiginis, šventinis ir kasdienis maistas? Apie tai svarstėme su etnologu, gamtos mokslų daktaru, Vilniaus pedagoginio universiteto profesoriumi, naujų tarpdisciplininių mokslo šakų – paleoastronomijos ir etnokosmologijos – pradininku Lietuvoje Libertu Klimka, prisimindami savo artimųjų šeimų tradicijas....
Skaityti daugiauKaip pradėti bėgioti? Ką reikia žinoti apie save ir priemones, reikalingas aktyviam judėjimui? Į šiuos klausimus atsakė Lietuvos sveikatos sąjungos prezidentas, Palangos sveikatos mokyklos direktorius Dainius Kepenis. ...
Skaityti daugiauJudėjimas – viena svarbiausių geros savijautos ir sveikatos sąlygų bet kuriame amžiuje. Maži vaikai labai noriai juda, sportuoja, žaidžia aktyvius žaidimus. Augant šis noras paprastai mažėja, tad tėvų pareiga – jį skatinti. O geriausia tai daryti rodant pavyzdį, kartu aktyviai leidžiant laisvalaikį: keliaujant pėsčiomis, dviračiais ar baidarėmis, žaidžiant, krepšinį, futbolą, tenisą. Žiema – ne priežastis aptingti ir atsisakyti aktyvaus laisvalaikio. Pats laikas atidaryti slidinėjimo sezoną. ...
Skaityti daugiauŠaltuoju rudenio metu, kai nieko nesinori, kai nėra energijos ir jėgų, kai vaikštote susigūžę, kai mintys sukasi, kaip greičiau nuo visų atsiriboti, norisi įlįsti į šiltą lovą ar vonią ir apie nieką negalvoti, nes turite daugybę rūpesčių, įvairių darbų ir negalite atsipalaiduoti, susikaupti. Tad šiame straipsnyje pateiksime informaciją apie keletą galimų atsipalaidavimo ar energijos gavimo būdų, kurie tiks ne tik šaltuoju metų periodu, bet ir visus metus, kai bus sunku....
Skaityti daugiauKol dar geras oras, smagu gryname ore susirinkti paskutinius vitamino D prisotintus saulės spindulius. O ką veikti tokiu metų laiku? Žinoma, grybauti. „Aš grybauju nuo vaikystės, puikiai pažįstu grybus, ir man nereikia jokių patarimų, kaip neprisirinkti šungrybių!“ – pasakysite. Tačiau net ir renkant gerai žinomus valgomuosius grybus vis dėlto reikia laikytis kai kurių taisyklių, kad vėliau nekiltų sveikatos problemų....
Skaityti daugiauKada dar, jei ne rudenėjant, pradėti lankyti ar sugrįžti į sveikatingumo klubą ir pelnytai džiaugtis gera savijauta, gražiomis kūno linijomis bei jaunatve?!. ...
Skaityti daugiau„Pagerėjo sūnaus kalba – jei anksčiau sunkiai sekdavosi greitai kalbėti, tai dabar greitakalbė liejasi laisvai. Pirmi keturi mėnesiai smarkiai padėjo sukaupti dėmesį... Galiu pagaliau pasidžiaugti, kad suradom specialistę, kuriai mano vaikas svarbus, ji seka jo būklę...“ Taip viename interneto forumų pasisakiusi mama kalba apie neuropsichologinę sensomotorinę korekciją. Apie šį maždaug prieš porą dešimtmečių pradėtą taikyti būdą išsamiau paprašėme paaiškinti Jolantos Lazutkienės, ji kartu su kolege Raimonda Girčiene taiko šį metodą savo darbo praktikoje. ...
Skaityti daugiauTik iškritus sniegui ir pašalus žmonės itin dažnai paslysta, patiria įvairių traumų ir tiesiog užplūsta gydymo įstaigų traumataloginius skyrius. Griūnant dažniausiai patempiami raiščiai, lūžta kaulai, patiriamos galvos traumos, įvairūs sumušimai. ...
Skaityti daugiauKlaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos mokiniai, įkūrę Mokinių Mokomąją Bendrovę, džiaugiasi kylančiu savo sukurtos programėlės populiarumu ir ateities perspektyvomis. Su vaikams skirta programėle „Klausk herojaus“ bendradarbiavimo sutartis jau pasirašė Raudonasis Kryžius ir „5 pėdutės“, o kitos organizacijos reiškia augantį susidomėjimą. ...
Skaityti daugiauRugsėjis – toks laikas, kai ne tik pasineriame į pirmuosius rudeniniais džiaugsmus ir rūpesčius, bet vis dar prisimename prabėgusios vasaros akimirkas. Tiesą pasakius, daugumą tos akimirkos ir nuotaikos lydės visus metus, padėdamos sulaukti kitų atostogų....
Skaityti daugiauEuropoje ir Amerikoje pilateso kūno tobulinimo programa naudojasi ne tik garsūs aktoriai, sportininkai, politikai. Tai tapo daugelio besirūpinančių savo sveikata gyvenimo dalimi. Jungtinėje Karalystėje pilateso pratimus gydytojai rekomenduoja savo pacientams. Vis populiarėja pilateso mankšta ir Lietuvoje. Kuo unikali ir naudinga sveikatai ši kūno treniravimo technika? Apie tai kalbamės su pilateso mankštų trenere Džilda Valaitiene....
Skaityti daugiauAr įdomu, kokius valgius šv. Kūčių stalui senovėje gamino lietuviai – dzūkai, aukštaičiai, žemaičiai ir suvalkiečiai? Gal, sužinoję naują nebrangų receptą, ir patys pagaminsime šeimynai ar brangiems sveteliams? Apie originalią senolių virtuvę ir jų receptus pasakoja Kauno kavinės „Suara“ vadovė maisto technologė Zeta Štarkevičienė. Nors kiekviename Lietuvos regione valgyta nemažai tik tam kraštui būdingų Kūčių valgių (pavyzdžiui, žemaičiams būdingi kanapių valgiai, dzūkams – grybų sriubos, patiekalai iš grikių miltų), tačiau visai Lietuvai buvo bendri žuvies, silkės, grybų, kviečių, žirnių, avižų patiekalą ar spanguolių kisielius. Baigiant vakarienę, visuose namuose buvo valgomi prėskučiai su aguonų pienu....
Skaityti daugiauNorint turėti sveiką kūną ir guvų protą, būtina pasirūpinti fiziniu aktyvumu. Ne paslaptis, kad didžiausią naudą žmogus gauna sportuodamas gryname ore. Ką rinktis? Šiaurietišką ėjimą! Apie šio sporto naudą ir subtilybes pasakoja šiaurietiško ėjimo trenerė Janina Bazevičienė....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę