Širdies ligos ir fizinis krūvis. Ar tai suderinama?

Nors daugelis tiki, kad širdyje gyvena meilė, tačiau ji yra ne daugiau kaip pompa, varinėjanti po organizmą kraują ir deguonimi aprūpinanti net pačias atokiausias ląsteles. Ateina valanda, kada net patys tobuliausi mechanizmai pradeda gesti. Ne išimtis ir širdis. Vieni, bijodami fiziniu krūviu pakenkti širdžiai, stengiasi kuo mažiau judėti, o kiti, visą gyvenimą buvę aktyvūs, nekreipia dėmesio į širdies ligas ir ją nuolat apkrauna. Apie fizinį krūvį ir širdies ligas kalbiname habilituotą medicinos daktarę Aliciją Storpirštytę-Dranenkienę.
 

Sportas naudingas, bet ne visiems


Pasak gyd. A. Dranenkienės, galima drąsiai tvirtinti, kad, sergant bet kokia širdies liga ar įgimta anomalija, profesionalus sportas nepatartinas. Didieji profesionalūs sportininkai neretai negali pasigirti sveika širdimi. Jie, kaip ir didieji menininkai, gyvena viršydami žmogaus galimybės ribas. Tačiau visai kas kita yra mėgėjiškas sportas. Mėgėjiškas sportas, vaikščiojimas, darbas sode ne tik galimas, bet ir pageidaujamas.
Sportuojant „sudeginamas“ blogasis cholesterolis, normalizuojasi arterinis kraujospūdis, gerėja koronarinė kraujotaka. Didėja ne tik viso kūno raumenų, bet ir širdies raumens pajėgumas, gerėja kraujagyslių tonusas. Adinamija – fizinio krūvio nebuvimas – viena iš aterosklerozės, koronarinės širdies ligos, padidėjusio ar žemo kraujospūdžio priežasčių.


Tačiau yra ligų, kuriomis sergant būtina vengti fizinio krūvio. Sergantiesiems kai kuriomis sunkiomis širdies ydomis, sunkiais ritmo sutrikimais, miokardo ligomis – miokarditais, kardiopatijomis, ūminiu miokardo infarktu, sunkia plautine hipertenzija, fizinis krūvis turi būti griežtai ribojamas. Tokių ligonių širdis sunkiai susitvarko su organizmo poreikiais ramybės metu. Bet kokio krūvio metu turi padidėti širdies išmetamo kraujo tūris, o nusilpęs širdies raumuo to atlikti negali. Širdis persipildo krauju, padažnėja jos veikla, pasunkėja kraujo nutekėjimas iš plaučių, ligonis dūsta, gali atsirasti ritmo sutrikimų, dėl kraujo sąstovio venose didėja patinimai.

 

Sveikame kūne – sveika siela


„Kaip minėjau, yra ligų, kurių tėkmę sportuojant galima labai pagerinti. Lietuvoje labai dažna liga – pirminė arterinė hipertenzija. Jos priežastys yra dauginės – stresinės būklės, adinamija, antsvoris, paveldimumas, mitybos pobūdis. Sportuojant ir sureguliavus mitybą, galima atsikratyti antsvorio, pagerinti miegą, sustiprinti nervų sistemą. Jei šiomis priemonėmis nepavyks iki galo normalizuoti arterinio kraujospūdžio, bent smarkiai sumažinsime reikalingų antihipertenzinių vaistų kiekį“, – pasakoja habilituota mokslų daktarė.
Antra širdies liga, kuriai sportas turi neabejotinos įtakos, yra koronarinė širdies liga – viena iš dažniausių mirties priežasčių Lietuvoje. Koronarine širdies liga susergama, kai širdį maitinančiose vainikinėse arterijose susidaro aterosklerozinės plokštelės, siaurinančios kraujagyslių spindį. Susiaurėjus spindžiui daugiau kaip 50 proc., atsiranda stenokardija, o, užsikimšus kraujagyslei, – miokardo infarktas. Pakankamas fizinis krūvis mažina cholesterolio – aterosklerozinės plokštelės pagrindo – kiekį organizme. Sergantiesiems koronarine širdies liga saikingas fizinis krūvis skatina vainikinių arterijų kolateralinio tinklo vystymąsi – tai yra jungčių tarp atskirų vainikinių arterijų baseinų formavimąsi. Jauni žmonės, patyrę miokardo infarktą, neretai staiga miršta, o senjorai neretai išgyvena ir po dviejų ar trijų miokardo infarktų. Pastariesiems išgyventi padeda kolateralinės kraujagyslės. Sportuoti sergantiesiems koronarine širdies liga galima tik po išsamaus kardiologo ištyrimo.
 

Turi nuspręsti gydytojas


Kada širdies liga sergančiajam sportas naudingas, o kada jį būtina griežtai riboti, sprendžia gydantis kardiologas. Sergantiesiems aortos aneurizma, sunkia aortos angos stenoze, sunkiais ritmo sutrikimais, hipertrofine kardiomiopatija, sunkia koronarine širdies liga, artimu periodu po miokardo infarkto ir kt. sportuojant gali ne tik pablogėti būklė, bet ir ištikti staigi mirtis. Neretai, sprendžiant apie galimybę sportuoti ir galimus krūvius, būtina atlikti bent tris tyrimus – EKG, echokardioskopiją ir fizinio krūvio testą. Būtina sekti arterinį kraujo spaudimą. Normalus suaugusio žmogaus kraujospūdis yra 120/80 mmHg. Maždaug pusė mirties atvejų Europoje įvyksta dėl širdies ir kraujagyslių ligų. Viena iš pagrindinių jų priežasčių yra aukštas kraujospūdis.
Gyd. A. Dranenkienės teigimu, nusprendus sportuoti, reikia visada pradėti nuo mažų krūvių. Krūvius būtina didinti protingai. Dažniausiai mūsų organizmas pats nurodo, kad krūvis jau per didelis. Krūvis turi teikti džiaugsmą, malonų nuovargį. Jei krūvio metu pajuntam diskomfortą – sunkų nuovargį, išsekimą, oro trūkumą, gausų prakaitavimą, padažnėjusį širdies plakimą, viršijantį leistinas mūsų amžiaus normas, galvos svaigimą - būtina krūvį sumažinti ar nutraukti. Pailsėjus vėl galima krūvį tęsti.

Populiariausi straipsniai

Lankytojų komentarai

Ramúnas
2017-05-20 23:15
Kas tiesa, tas tiesa. Vaikštinėjimas ir dviračio mynimas tai pats tinkamiausias sportas persirgus širdies ligomis.
vubqsldt
2012-09-10 19:53
giuvlyeg
jglUJOMn
2012-09-10 12:42
behmyy
Petras
2012-09-02 13:15
labai gerai veikia vakariniai pasivaikščiojimai
agYFlSNB
2012-07-15 09:30
wbyibs
EkpIAcxv
2012-07-15 06:39
lodbpc
IpCCgTPmz
2012-02-24 18:51
Fureralz? That’s marvelously good to know.
Tatjana
2009-03-02 00:38
mano raumenims po didelio kruvio labiausiai padeda fastum gelis. ir raumenu nebeskauda, ir patinimus sumazina
Rodyti daugiau komentarų

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Mūsų draugai

Mūsų draugai