Sveikas kraujo spaudimas – sveikas širdies plakimas

Kiekvienais metais gegužės 17 d. yra minima Pasaulinė hipertenzijos diena. Ši diena buvo pradėta minėti norint pabrėžti, kad galima išvengti tokių hipertenzijos sukeltų ligų kaip insultas, infarktas ar inkstų nepakankamumas, bei informuoti visuomenę apie hipertenzijos prevenciją, diagnostiką ir gydymą. Šių metų  Pasaulinės hipertenzijos dienos šūkis – sveikas kraujo spaudimas – sveikas širdies plakimas. Prieširdžių virpėjimą, kitaip širdies aritmiją, dažnai sukelia padidėjęs kraujo spaudimas, ypač vyresnio amžiaus žmonėms. Todėl išlaikydami normalų kraujo spaudimą išlaikysite ir normalų širdies ritmą.  

Hipertenzija yra pasaulinė epidemija!

 

Kiekvienais metais pasaulyje nuo hipertenzijos miršta 9,4 milijono žmonių, o nuo šios ligos kenčia 1,5 bilijono žmonių. Ji yra dažniausia mirties priežastis pasaulyje, nes sukelia infarktą, insultą ir inkstų nepakankamumą. 2011 m. Lietuvoje hipertenzija buvo dažniausia kraujotakos sistemos liga.


Kas yra hipertenzija?

 

Tai yra chroniška medicininė būklė, kai yra padidėjęs kraujo spaudimas. Dauguma žmonių turi padidėjusį kraujo spaudimą daugelį metų ir to net nežino. Ilgai simptomai yra nejaučiami ir negydomas aukštas kraujo spaudimas pažeidžia arterijas ir gyvybiškai svarbius organus. Todėl hipertenzija dažnai yra vadinama „tyliuoju žudiku“. Jei hipertenzija nekontroliuojama ji gali sukelti aklumą, širdies aritmiją ir širdies nepakankamumą.

Hipertenzijos rizikos veiksniai:

  • Per gausus sočiųjų riebalų vartojimas
  • Per gausus druskos vartojimas
  • Antsvoris ir nutukimas
  • Fizinės veiklos trūkumas
  • Nesaikingas alkoholio vartojimas
  • Rūkymas
  • Stresas
  • Įgimtas polinkis
  • Amžius (daugiau kaip 65 m.)
  • Gretutinės ligos, pvz. diabetas

 

Koks yra sveikas kraujo spaudimas?

Žinokite savo kraujo spaudimą!

 

Kad žinotumėte, ar jūsų kraujo spaudimas nėra padidėjęs, naudinga jį reguliariai pasimatuoti namuose automatiniu matuokliu. Normaliai viršutinis skaičius turėtų būti žemesnis nei 135 mmHG, o apatinis – žemesnis nei 85 mmHG. Atsiminkite, kad matuoti kraujo spaudimą reikėtų, kai esate ramus ir po fizinio darbo būtų praėję bent 30 min. Sėdėkite tiesia nugara ir nekryžiuokite kojų. Matuokite kiekvieną dieną tuo pačiu metu ir, žinoma, rezultatus pasižymėkite, kad vėliau galėtumėte juos palyginti.

 

Koks yra sveikas širdies plakimas?

Žinokite savo ritmą!

 

Nereguliarų širdies ritmą sunku pastebėti. Simptomai varijuoja nuo nereguliaraus širdies plakimo pojūčio krūtinėje nuovargio, alpimo. Gali nebūti ir jokių simptomų. Matuodami kraujo spaudimą taip pat galite pamatuoti ir pulsą. Dažnesnis nei normalus širdies plakimas yra daugiau kaip 100 dūžių per minutę. Todėl pastebėjus padažnėjusį plakimą reikėtų kreiptis į gydytoją, kuris atliks paprastą širdies aritmijos tyrimą.

 

Kas tai yra aritmija?

 

Aritmija yra būklė, kai širdis susitraukia nereguliariai, dažniausiai per greitai. Ji visada yra susijusi su hipertenzija. Ši būklė gali būti besimptomė ir pastebima tik matuojant pulsą arba medikams darant tyrimus. Kai širdis nesusitraukinėja gerai ir reguliariai, širdyje gali susiformuoti kraujo krešuliai. Jie gali nukeliauti į smegenis ir sukelti insultą. Aritmija gali būti epizodinė, dažna,  arba gali tapti nuolatine būsena.

 

Koks yra ryšys tarp hipertenzijos ir aritmijos?

 

Hipertenzija yra didžiausias rizikos faktorius, galintis sukelti aritmiją. Aritmijos ir hipertenzijos kombinacija ženkliai padidina insulto riziką. Aritmijos rizika didėja su amžiumi ir nuo 75 m. 1 iš 10 žmonių turi šią ligą. Jų insulto rizika yra nuo 3 iki 5 kartų didesnė už nesergančių širdies aritmija. Išlaikydami sveiką kraujo spaudimą padėsite sau išlaikyti ir sveiką širdies ritmą.

 

Geriausias hipertenzijos gydymo receptas yra prevencija

Išlikite aktyvūs!

 

Aritmijos ir hipertenzijos galima išvengti išliekant fiziškai aktyviu. Išbandykite lengvo ir vidutinio intensyvumo fizines veiklas, tokias kaip sodininkystė, vaikščiojimas ar namų ruoša.  Tyrimais įrodyta, kad ir toks fizinis aktyvumas yra efektyvus.

Valgykite daugiau vaisių ir daržovių!

Sveika mityba visada naudinga. Pradėkite padidindami vaisių ir daržovių kiekį maisto racione, per savaitę suvalgykite mažiausiai vienus vegetariškus pietus. Užkandžiams rinkitės neapdorotus vaisius ir riešutus arba kiekvieną dieną suvalgykite po vieną kiekvienos spalvos vaisių ar daržovę.

Sumažinkite greito maisto kiekį!

Smarkiai sumažinkite riebių, saldžių ir sūrių produktų kiekį. Jų daugiausiai yra greitame ar jau paruoštame naudoti bei restoranų maiste. Jeigu maistą gaminsite namie, galėsite kontroliuoti, kiek riebalų, cukraus ir druskos suvartojate. Ir nepamirškite nuo stalų nuimti druskinių!

Kontroliuokite alkoholio suvartojimą!

Vartokite jo mažai, o dar geriau – visai nevartokite.

Meskite rūkyti!

Rūkymas yra dažniausia mirties ir neįgalumo priežastis. Jeigu rūkote, meskite.

Aritmijos gydymas

 

Yra dvi pagrindinės aritmijos gydymo strategijos – širdies ritmo ir dažnio kontrolė. Gydytojas pagal simptomus ir kitus faktorius nuspręs, kokią strategiją pasirinkti.

 

Hipertenzijos gydymas

 

Dauguma kraujo spaudimą mažinančių vaistų taip pat padeda išvengti ir infarkto bei insulto. Apsilankykite pas gydytoją, kad jis jums paskirtų individualų gydymą. Ir nepamirškite:

  • Vartokite vaistus reguliariai ir taip, kaip paskyrė gydytojas
  • Dauguma žmonių turi vartoti daugiau nei vieną vaistą, kad būtų kontroliuojamas kraujo spaudimas
  • Apie šalutinį vaistų poveikį pasakykite savo gydytojui
  • Vartodami vaistus ir toliau sekite savo kraujo spaudimą

 

Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa

 

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras nori priminti, kad Lietuvoje yra vykdoma nemokama širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa, skirta vyrams nuo 40 iki 55 metų ir moterims nuo 50 iki 65 metų. Pagal šią programą vieną kartą per metus skiriama gydytojo konsultacija ir tyrimai.

Patikros metu šeimos gydytojas išsiaiškina rizikos veiksnius, dėl kurių galima susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Remdamasis tuo, kokie rizikos veiksniai veikia konkrečiu atveju, gydytojas sudaro individualų širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos planą. Tada pacientui atliekami tyrimai: nustatomas gliukozės ir cholesterolio kiekis kraujyje, atliekama elektrokardiograma. Jei po šių pirminių tyrimų paaiškėja, kad žmogus priskirtinas didelės rizikos grupei, jis siunčiamas tirtis į specializuotus širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos padalinius: Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikas ir kitas įstaigas.

Dėl šios prevencijos programos reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją.

 

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Neinfekcinių ligų profilaktikos skyriaus visuomenės sveikatos administratorė Milda Andriūnaitė

 

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai