Arterinės hipertenzijos ir jos gydymo ypatumai jauname amžiuje

Sergamumas arterine hipertenzija (AH) vis didėja. Ši liga Lietuvoje ypač dažna, o jos kontrolė nepakankamai efektyvi. Tyrimų duomenys rodo, kad arterine hipertenzija suserga vis jaunesni žmonės. Apie tai kalbame su Kauno medicinos universiteto Kardiologijos klinikos gydytoja docente Regina JONKAITIENE.
 

AH yra sudėtinga liga, kuriai prasidėti turi įtakos daug išorinių, vidinių ir paveldimų veiksnių. Padidėjęs kraujospūdis gali varginti tiek jaunus, tiek pagyvenusius žmones. Tam tikrų genų svarba ir tarpusavio sąveika dar neįrodyta, tačiau AH neabejotinai yra poligeninė liga. AH atsiradimą skatina padidėjęs simpatinės nervų sistemos aktyvumas, labai svarbi inkstų įtaka (tai susiję su natrio išskyrimo defektais). AH atsiradimui didelę įtaką turi gyvenimo būdas – riziką susirgti didina nejudrumas, antsvoris, per gausus valgomosios druskos bei alkoholio vartojimas, rūkymas. Be to, AH dažniau išsivysto sergantiesiems cukriniu diabetu, gliukozės tolerancijos sutrikimu, pasireiškus dislipidemijai.
Apie 50 proc. sergančiųjų net nežino, kad jų kraujospūdis yra padidėjęs. AH yra liga be simptomų, negalavimų atsiranda tik prasidėjus komplikacijoms. Todėl neretai liga ir nustatoma jau esant organų pažeidimui. Jaunam žmogui laiku nustatyti AH galima tik anksti pradėjus stebėti arterinį kraujospūdį (AKS).
Šeimos gydytojai turėtų visada kiekvienam, net ir labai jaunam, pirmą kartą besikreipiančiam žmogui pamatuoti arterinį kraujo spaudimą abiejose rankose ir nustatyti rizikos veiksnius.
Vienas iš pirmųjų padidėjusio arterinio kraujospūdžio simptomų yra įvairaus intensyvumo galvos skausmas, ypač pakaušio srityje, išryškėjantis paprastai ryte arba dėl fizinės bei emocinės įtampos. Vėliau atsiranda galvos svaigimas, spengimas ausyse, nervingumas, širdies ploto skausmas, dažnas širdies plakimas, kraujavimas iš nosies, dusulys fizinio krūvio metu.
 

 

Jei jaunam žmogui padidėjęs kraujospūdis


išmatuojamas nebe pirmą kartą, jei nustatoma keletas rizikos veiksnių, reikia koreguoti ir AKS, ir rizikos veiksnius. Būtina nustatyti pagrindinių organų taikinių pažeidimus. Jei jų yra, liga bus gydoma visą gyvenimą. Koreguojant rizikos veiksnius, galima tikėtis AKS normalizavimosi. Jei liga paveldėta, sveika gyvensena teks rūpintis visą gyvenimą.
Gydyti visuomet reikia pradėti nuo nemedikamentinių priemonių, keičiant gyvenseną. Pacientas turi žinoti rizikos veiksnius, jų įtaką prognozei, rizikos veiksnių žalą bei galimybes juos koreguoti.
Metimas rūkyti padės išvengti ne tik širdies ir kraujagyslių ligų, bet ir vėžio. Jei nepakanka valios pastangų, gali padėti pakeičiamoji nikotino terapija ar farmakologiniai preparatai (bupropionas).
Nustatytas ryšys tarp alkoholio kiekio, kraujospūdžio dydžio ir AH paplitimo. Sergantiesiems arterine hipertenzija nerekomenduojama viršyti leistinos 20–30 g per dieną etanolio dozės (300 ml vyno ar 700 ml alaus). Tačiau moterims ir mažo svorio vyrams šios dozės perpus mažesnės.
Kūno riebalų perteklius skatina kraujospūdžio kilimą ir arterinę hipertenziją. Reikėtų stengtis, kad kūno masės indeksas nebūtų didesnis nei 25. Lieknėjimo poveikį galima sustiprinti kartu didinant fizinį aktyvumą, ribojant alkoholio ir druskos vartojimą. Kasdieninė 30–45 min. fizinė veikla, mankšta, pasivaikščiojimai gali padėti sumažinti kraujospūdį apie 4–8 mmHg.
Epidemiologiniai tyrimai rodo, kad valgomosios druskos vartojimas turi įtakos kraujospūdžio kilimui ir arterinės hipertenzijos dažniui. Poveikis stiprėja per mažai vartojant kalio turinčių produktų. Norint išvengti kenksmingo natrio poveikio, reikia riboti druskos kiekį iki 6 g per dieną arba vartoti kitą druską.
Hipertenzija sergantiems pacientams patartina valgyti daugiau vaisių ir daržovių, žuvies, sumažinti sočiųjų riebalų ir cholesterolio kiekį (riboti riebaus pieno produktus, gyvulinius riebalus).
Medikamentų skiriamas kraujospūdžiui mažinti, jei konservatyvus gydymas nepadeda. Viskas priklauso nuo rizikos veiksnių skaičiaus, organų pažeidimo. Tinka visų 6 grupių vaistai, ypač beta adrenoblokatoriai (nebivololis (Nebilet), modifikuoto veikimo metoprololis), kalcio kanalų blokatoriai (amlodipinas), dviejų mažų dozių vaistų deriniai (noliprelis, monozidas, akuzidas). Gydyti pradedama mažomis dozėmis, poveikio tikimasi po 2–4 savaičių.
 

Kokios naujausio šiuolaikinio gydymo ypatybės?


Pastaruoju metu vis dažniau siūloma pradėti AH koreguoti mažų dozių dviejų vaistų deriniu vienoje tabletėje. Esant didelei ir labai didelei rizikai, vis dažniau skiriama angiotenzino receptorių blokatorių (sartanų).

Susiję straipsniai

Mūsų draugai