){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Spaudoje nemažai straipsnių apie tai, kaip tėvai turėtų mokyti vaikus nuo mažens mokėti skaičiuoti pinigus, kad vėliau esą jie geriau mokėtų tvarkyti finansus. Tačiau yra ir kita pusė – kiek pinigų akcentavimas (arba neakcentavimas) turi reikšmės vaiko psichologinei savijautai, jo kaip asmenybės formavimuisi? Apie tai ir kalbame su psichologe Jolanta Lazutkiene.
Pradėkime nuo to, kada apskritai vertėtų vaikams pradėti aiškinti apie pinigus.
Labai aiškių ribų, kada pradėti kalbėti su vaiku apie pinigus, nėra, nes kiekvienas vaikas skiriasi savo vystymosi tempu, sugebėjimais. Nuomonių apie amžių, nuo kada reikia pradėti vaiką supažindinti su pinigais, yra skirtingų. Vieni teigia, kad pradėti apie tai kalbėti galima tada, kai vaikas išmoksta skaičiuoti, kiti, kad nuo 5–6 metų. Iki šešerių galima vaikui paaiškinti, kuo skiriasi monetos nuo banknotų. Ypač visa tai gerai įsisąmoninama, kai informacija pateikiama žaidimo forma. Vaiką svarbu išmokyti skirti lito ir cento vertę, kupiūras ir monetas. Iki dešimties metų vaikas jau turi suprasti pinigų vertę ir prisiimti atsakomybę už prarastus pinigus. Tokio amžiaus vaikas turi sugebėti suskaičiuoti grąžą, ar užtenka pinigų prekei, kurią nori nusipirkti. Svarbu suformuoti tinkamus įgūdžius: kaip uždirbti pinigus, kaip protingai juos leisti.
Ar galima skatinti pinigais už gerą mokslą?
Tam, kad vaikas atliktų kokį nors darbą (gerai mokytųsi, tvarkytųsi, padėtų tėvams buityje, pasirūpintų augintiniu ir pan.), būtina motyvacija. Motyvacijai skatinti pasitelkiami keli būdai: paskatinimas už gerai atliktą arba nuobauda už neatliktą darbą. Kokia bus atlygio forma, dydis, priklauso nuo šeimos vertybių, nuo vaiko amžiaus, įpročių. Tačiau atlygis turi būti adekvatus: nei labai didelis, nei labai mažas.Tik tinkamo dydžio atlygis skatina motyvaciją, per mažas atlygis menkina motyvaciją stengtis.
Atlygiu pagrįstas motyvavimas leidžia vaikui suprasti, kad jei jis tinkamai elgsis, jo laukia atpildas. Kaip teigiamą paskatinimo už gerą mokslą pinigais aspektą galima paminėti, kad vyresnius vaikus padeda įtraukti į šeimos gyvenimą.
Tačiau vaikas turi būti motyvuotas gerai mokytis, siekti gerų rezultatų, o pinigai už gerą pažymį skatina netinkamą motyvaciją. Vienas iš neigiamų aspektų yra nemoralumas, nes motyvavimas pinigais už mokslą ar kitą veiklą atitinka dresiravimo principus - veikimas–atlygis, kuriais remiantis dresuojami gyvūnai ir taip tarsi perkamas vaiko noras mokytis. Svarbu neužmiršti ir žodinio paskatinimo, pagyrimo, pasididžiavimo, kad vaikas jaustų tėvų palaikymą. Kaip teigiamą paskatinimą vietoj pinigų galima vaikui padovanoti tai, ko jis labai trokšta. Nebūtinai tai turi būti labai brangi dovana. Juk gali būti įdomi veikla ar pramoga, kuri vaikui labai patinka.
Yra nuomonių, kad vertėtų skatinti pinigais ir už darbus buityje, tačiau, kita vertus, kur pagalbos aspektas?
Šis klausimas labai siejasi su prieš tai buvusiu. Mano nuomone, mokėjimas vaikams už visus jo atliktus darbus nėra teigiamas. Sutikčiau, kad mokėti vaikui už atliktą darbą galima tokiu atveju, jei už šį darbą žmogus, kurį ruošiatės samdyti, gautų užmokestį. Tokiu atveju vaikas susipažintų su tvarka, kaip uždirbami, valdomi pinigai. Tačiau vaikams reikia ugdyti ir pareigos jausmą. Jiems reikia paaiškinti, kad ne už visus darbus mokama, kai kurie yra pareigos, kurias privalome atlikti be jokio užmokesčio. Taigi, turi likti ir neatlygintinų pareigų.
O kaip dėl kišenpinigių – nuo kada galima, o gal ir reikia jų duoti?
Vaiko pinigų prašymas gali būti išraiška jo savarankiškumo, o ne vien noras įsigyti naują daiktą. Kaip vienas iš sprendimo būdų, kad vaikas neprašytų pinigų, yra kišenpinigiai. Pradėti duoti kišenpinigių jau galima ir pradinukams. Nors yra įvairių nuomonių, vieni teigia, kad kišenpinigius galima pradėti duoti apie penktus šeštus, kiti – apie devintus dešimtus metus.
Tačiau nuo mažų dienų reikia vaikams formuoti sugebėjimus ir įpročius. Svarbu ugdyti vaiką teisingai elgtis su pinigais, nes sugebėjimas elgtis su pinigais nėra įgimtas, tai ugdomas įgūdis. Tėvai savo pavyzdžiu turi rodyti vaikui, kaip elgtis su pinigais. Negerai, kai tėvai sako viena, o patys elgiasi priešingai. Pavyzdžiui, tėvai išlaidauja, o iš vaiko reikalauja taupumo. Gerų rezultatų pasieksime, jei suaugusiųjų kalbos bus pastiprintos tokiu pat pavyzdžiu. Auklėjant vaikus labai svarbus yra nuoseklumas.
Kiek vaikui reikia, kad jis nebūtų per daug išlepintas, bet ir nesijaustų nejaukiai prieš draugus pinigų neturėdamas?
Kiekviena šeima turi savo vertybes, skirtingas pajamas. Todėl ir kišenpinigiai skirsis. Nustatant jų dydį reikia atsižvelgti į vaiko amžių ir poreikius. Jei šeimoje yra keli skirtingo amžiaus vaikai, į amžių reikėtų atsižvelgti dalinant ne tik kišenpinigius, bet ir saldumynus ar kitus malonumus. Vyresni turėtų gauti daugiau, nes jų ir pareigos bei atsakomybė būna didesni. Kiek duoti kišenpinigių, yra šeimos vidinis susitarimas, priklausomas nuo pajamų.
Yra tėvų, manančių, kad vaikai negali teisingai pasirinkti...
Teisingai ar neteisingai vaikas pasirinks, labai priklauso nuo tėvų auklėjimo. Kad vaikas ne visada gali teisingai pasirinkti, tai normalu. Tačiau, kaip ir visame vaikų auklėjime, taip ir mokant teisingai elgtis su pinigais, turi būti aiškios taisyklės. Tėvai turi apibrėžti, kas vaikui leistina įsigyti, kas ne. Vis dėlto reikia pasitikėti vaiku ir tikėtis, kad jis pasirinks teisingai. Leiskime vaikams suklysti, tačiau jie turi žinoti, kad už savo pasirinkimus patys prisiims atsakomybę. Tik kažką darydami ir suklysdami vaikai mokosi. Už teisingą vaiko pasirinkimą tėvai turėtų pagirti. Ankstyvame amžiuje savęs vertinimas formuojasi girdint ir suvokiant aplinkinių vertinimus. Taip vaikas sužinos, ką jis gerai padarė, ir kartu bus skatinamos teigiamos jo savybės, savivertė.
Kiek tinkamas yra vadinamasis amerikietiškas pavyzdys, kad vaikai turi patys užsidirbti. Nuo kada vertėtų imtis mokamo darbo?
Sulaukus paauglystės vaikai gali užsidirbti pinigų. Tai skatina taupumą, nes savo uždirbtus pinigus vaikai leidžia labai nenoriai ir apgalvotai. Be to, darbas, už kurį gaunamas atlygis, padeda išmokti vertinti pinigus. Taip pat paaugliai pasijaučia laisvesni, savarankiškesni.
Kiek finansinės laisvės derėtų suteikti savo atžalai? Kiek reikia kontroliuoti, o gal visai nereikia?
Tinkamai naudoti kišenpinigius vaikas turi mokėti sulaukęs 10 metų. Šito turi išmokyti tėvai. Kaip ir kur vaikas išleis savo pinigus, turėtų būti jo apsisprendimas, už kurį vaikas prisiimama atsakomybę. Jis turi žinoti, kad pinigai išsenka, kad daiktai kainuoja ir jų negalės įsigyti, jei neturės pinigų, kad pametus pinigus tėvai jų nekompensuos. Taip skatinsime vaiką taupyti. Tėvai turėtų atkreipti dėmesį, ar vaikas gali išgyventi iš gaunamų kišenpinigių, ar vaiko išlaidos atitinka tėvų lūkesčius.
Taigi ar ne per mažai kalbama su vaikais apie pinigus, o gal, priešingai – per daug? Gal vaikas pradės per daug vertinti materialinius dalykus?
Būtina kalbėti su savo vaikais įvairiomis temomis. Per daug ar per mažai kalbame su savo atžalomis apie pinigus, reikia spręsti patiems tėvams. Tik nereikia labai sureikšminti pinigų, ypač kai jie tampa pagrindiniu įrankiu kontroliuojant vaiką. Tačiau suaugusieji privalo savo vaikus supažindinti su finansais, pradėdami nuo paprasčiausių dalykų ir pereidami prie sudėtingesnių, kad atžalos galėtų suprasti pinigų vertę, kaip juos valdyti. Suprantama, kad vaikas vieno pokalbio metu viso to nesupras, o ir pateikti visos informacijos per vieną ar du pokalbius neįmanoma. Tačiau vien pokalbiai teigiamų rezultatų neduos. Reikalingas ir tėvų pavyzdys, patirtis, pamatymas iš arti. Apskritai vaikų auklėjimas reikalauja kantrybės ir laiko, todėl ir pokalbiai apie pinigus iš tėvų viso to pareikalaus. Ar pradės vaikas labiau vertinti materialius dalykus, priklauso nuo tėvų pateikiamos informacijos pobūdžio, kokios vertybės yra akcentuojamos.
Vaikams reikia ugdyti ir vidines vertybes. Tokias, kaip pasitikėjimas savimi, atsparumas stresinėms situacijoms ir kt., kurios niekada nenuvertės ir kurių niekas neatims, kas dažnai nutinka su pinigais.
Senais lakais pas gydytoją apsilankęs pacientas pirmiausia išgirsdavo: „Parodykite liežuvį“. Gydytojas iš visų pusių atidžiai apžiūrėdavo šį svarbų organą ir bandydavo nustatyti diagnozę. Senovės gydytojai liežuvį pelnytai laikė organizmo veidrodžiu ir pagal liežuvio paviršiaus pakitimus mokėjo gana tiksliai diagnozuoti vidaus organų sutrikimus dar iki atsirandant pirmiesiems ligos simptomams. ...
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauKepenys – pagrindinis organas, valantis mūsų organizmą nuo toksinų, kurie vis labiau mus atakuoja. Toks jau šiuolaikinis pasaulis: užterštas oras ir maistas, infekcijos, stresas. O kur dar riebus maistas, nereguliari mityba, persivalgymas, alkoholis. Visa tai – dažno iš mūsų kasdieniai palydovai ir riziką susirgti kepenų ligomis didinantys veiksniai. ...
Skaityti daugiauNėščiųjų priežiūra: kokie tyrimai būtini, kokie – pageidautini Nuotrauka, padaryta besilaukiančiai moteriai ultragarsinio tyrimo metu, – dažnai pirmoji mažylio albume. Tačiau būsimosios mamos neretai pageidauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas kone per kiekvieną apsilankymą, ir tai lemia ne vien noras turėti dar vieną stebuklingą augimą fiksuojančią nuotrauką, bet ir rūpestis dėl vaikelio sveikatos. Ar jis gims sveikas? Ar atliekami visi būtini tyrimai? Kalbamės su medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. ...
Skaityti daugiauVargina galvos skausmai, svaigimas? Tirpsta galūnės? Nerimą kelia kiti neurologiniai sutrikimai? Į šiuos ir kitus svarbius mūsų skaitytojams klausimus, kurių sulaukėme interneto svetainėje, „Facebook‘o“ puslapyje ir laiškuose redakcijai, atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas neurologas dr. Gintaras Kaubrys. Gydytojas pabrėžia, visi atsakymai – nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant....
Skaityti daugiauŠviesusis ir dosnusis metų laikas! Pirmieji pavasario žalumynai, netrukus – vasaros žiedynai ir lapija, vėliau pabirsiančios vidurvasario ir rudenio subrandintos uogos... „Gamta sukūrė žmogui begalę augalų gyduolių, tai ir vartokime į sveikatą“, – linki Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų Augalų gydomojo poveikio komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėjas gydytojas fitoterapeutas Juozas Ruolia. ...
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauMedikai ištyrė, kad 70 proc. žmonių retkarčiais patiria širdies aritmijas: susijaudinus, ištikus stresui ir pan. Aritmijos - širdies ritmo sutrikimas. Jos gali būti visai paprastos, neturėti jokios klinikinės reikšmės; kitos gali būti mirtinos. Apie šią ligą pasakoja gydytojas kardiologas, Širdies asociacijos narys Vitas VYŠNIAUSKAS....
Skaityti daugiauHigienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registro duomenimis, pagrindinė mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų nesikeičia, o pirmoje vietoje ir toliau išlieka kraujotakos sistemos ligos. Štai 2011 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė visų mirusių asmenų, šios ligos daugiausia pakirto tiek vyrų, tiek moterų. Taigi tiek statistika, tiek sergamumo šiomis ligomis didėjimo ir jaunėjimo tendencijos verčia sunerimti ir ieškoti priemonių, kurios padėtų apsisaugoti. ...
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauTracheitas – savarankiška liga ar pasireiškianti sergant kitomis ligomis? Kokie jos simptomai? Ar ji sukelia krūtinės skausmus, spazmus ar kitokį diskomfortą krūtinės ląstos srityje ar už jos? Kuo tracheitas skiriasi nuo bronchito? Ar ši liga pavojingesnė? Galbūt šalia medikamentinio tracheito gydymo yra žinoma ir sveikimą pagreitinančių liaudiškų būdų? Į šiuos ir kitus mūsų skaitytojams svarbius klausimus atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiauHimalaya Herbals natūralūs, veiksmingi ir saugūs produktai yra gaminami iš kruopščiai atrinktų Himalajų kalnų papėdėse augančių vaistažolių, griežtai laikantis senųjų Ajurvedos tradicijų, todėl yra ypač veiksmingi ir stebina unikaliomis savybėmis....
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauGana dažnai moterys nežino ar neįvertina, kad plaukus galima visam laikui sugadinti net vieną kartą juos nudažius netinkamai. Tada naudojant net ir pačias geriausias plaukų priežiūros priemones nepavyks išsaugoti nei spalvos, nei pageidaujamo estetinio vaizdo, o dar blogiau, kad smarkiai pakenksime plaukams. Kirpėjos stilistės Džiuljetos Petrulienės šį kartą klausiame, ką patartų moterims, norinčioms daugiau ar mažiau radikaliai pakeisti savo plaukų spalvą. ...
Skaityti daugiauAr tikrai vasarą išsimaudymas šaltoje jūroje gali paguldyti į lovą? Kuo pavojingas skersvėjis ir šaltos jūros bangos mūsų raumenims ir ar tai vienintelės priežastys, kurios lemia susirgimą nervų šaknelių uždegimu? Kaip kovoti su nepakeliamu skausmu, kurį gali sukelti šis sveikatos sutrikimas ir į kitus klausimus šia tema atsako Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro direktorė bei gydytoja reabitologė GINTARĖ VAITKIENĖ....
Skaityti daugiauKažkada labai seniai laukinis žirnio protėvis užaugo Viduržiemio jūros regione. Patys pirmieji daržininkai žirnius augino dar pirmykštėje bendruomenėje. Žirniais garsusis gydytojas Hipokratas gydė anemiją, nutukimą, širdies ligas. Kokių naudingų savybių turi ši ankštinė daržovė ir kodėl ją verta valgyti ir mums?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę