Sveikatos ir ligų profilaktikos kryptimi

Ligų profilaktika ir sveikatos tausojimas, stiprinimas yra veiksmingesnis ir daug pigesnis nei ligų gydymas. Tačiau valstybės sukurta sveikatos apsaugos sistema orientuota padėti jau susirgusiems žmonėms, o prevencijai lieka tik deklaratyvūs trupinėliai. Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų (toliau tekste – Rūmai) prezidentas profesorius Algimantas Kirkutis ragina neatidėliojant kurti sistemą, kuri veiktų prevencijos kryptimis: sergamumo lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis mažinimas ir visuomenės požiūrio, kad išlikti sveikam yra visokeriopai naudinga, formavimas.

 

Kokia Lietuvoje sveikatos apsaugai valstybės skiriamų lėšų dalis tenka ligų gydymui ir kokia – ligų prevencijai? 

 

Skaičiai – iškalbingiausi argumentai. Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, kuriame 2013 m. yra 4 mlrd. 122 mln. litų, beveik visa suma skiriama asmens sveikatos priežiūros paslaugoms teikti (gydomajai veiklai); o sveikatos programoms ir „su sveikatos draudimu susijusioms išlaidoms“ numatyta 204,3 mln. litų. Taigi ligoms gydyti – apie 20 kartų daugiau negu sveikatos tausojimui ir stiprinimui. Kalbant apie sveikatos programas, reiktų detalizuoti, kaip lėšos panaudojamos. Čia reikia prioritetų – aiškių, pagrįstų mokslininkų išvadomis, – ir skaidrumo.

Veiksminga prevencija ne vien apsimoka finansiškai; prevencija sudaro prielaidas išsaugoti didžiausias, valstybės tęstinumą užtikrinančias vertybes: savo piliečių sveikatą ir darbingumą.

Kol kas valstybės politika trumparegiška; didžiausią finansinės naštos dalį sudaro lėtinių neinfekcinių ligų (t.y. susijusių su žmonių gyvenimo būdu) gydymas. Siekiama slopinti ligų simptomus, palengvinti žmonių kančias, bet nesirūpinama, kad jie nesirgtų.

Ar bus sukurta valstybinė sistema, skatinanti piliečius išlikti sveikus? Lems valstybės formavimo principai ir jos veiklos tikslai. Rūmai siekia atkreipti dėmesį į susidariusią pavojingą visai šalies visuomenei situaciją dėl didėjančio sergamumo ir peržiūrėti sveikatos politikos prioritetus – kitaip mūsų tiesiog neliks. O prioritetai labai priklauso nuo Nacionalinės sveikatos tarybos (NST) prie LR Seimo.

 

Rūmai pateikė siūlymų dėl NST. Kokie jie?

 

NST prasideda nacionalinės sveikatos politikos formavimas, čia vertinamas jos efektyvumas. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) sveikatą apibrėžia kaip socialinę, fizinę, psichinę ir dvasinę žmogaus gerovę, ir nurodo, jog sveikata priklauso: 50 proc. nuo žmogaus pasirinkto gyvensenos būdo, 20 proc. nuo supančios gyvenamosios aplinkos, 20 proc. nuo žmogaus turimo genotipo ir, ketvirta, tik 10 proc. nuo medicinos paslaugų išsivystymo laipsnio.

Siūlome formuojant naują NST sudėtį atsižvelgti į PSO pateiktą sveikatos apibrėžimą, į proporcingą narių atstovavimą pagal PSO nurodytus keturis sveikatą lemiančius veiksnius ir į JT Generalinės Asamblėjos rekomendaciją aktyviau plėtoti bendradarbiavimą tarp sektorių.

Šiuo metu NST yra 15 narių (po penkis deleguoja savivaldybių bendruomenių sveikatos tarybos ir nevyriausybinės visuomeninės organizacijos (NVO), dar penki nariai – visuomenės sveikatos specialistai). Rekomenduojame NST narių skaičių didinti iki 21. Po penkis deleguotų savivaldybių bendruomenių sveikatos tarybos ir NVO, po vieną atstovą – šios ministerijos: Sveikatos apsaugos, Aplinkos apsaugos, Ūkio, Socialinės apsaugos ir darbo. Dar keturi nariai atstovautų šioms mokslo sritims: biologijai (genetika, biochemija, biofizika ar kt.), biomedicinai (gydomoji medicina, slauga, visuomenės sveikata, reabilitologija, medicinos technologijos ir kt.), sociologijai ir edukologijai. Taip jau turime aštuoniolika narių, o dar trys, siūlome, būtų medikai iš didžiųjų sveikatos priežiūros įstaigų. Tokios sudėties NST galėtų geriau atstovauti visuomenės interesams, plačiau atspindėtų vyriausybės veiklos sektorius, sveikatos srities mokslo ir praktikos galimybes. Reikėtų sustiprinti ir NST galias rengiant naujus įstatymus, juos teikiant LR Seimui.

 

Ligonbutis – taip sakė Vydūnas (Vilhelmas Storosta) apie Europos žmonių sveikatą beveik prieš šimt­metį. Ką, tikėtina, pasakytų mūsų tautos šviesuolis šiandien?

 

Vydūnas kultūrą įvardijo kaip tam tikrą žinių lygį, vartojo terminą sveikatos kultūra. Kultūra, anot Vydūno, yra lyg žibintas tamsiame kambaryje, kuris parodo, kur kas yra. Jeigu žinai, kokios ligų priežastys ir kas stiprina tavo sveikatą, nesirgsi ir būsi sveikas. O jeigu nežinai, esi pasmerktas sirgti arba ieškoti pagalbos. Klaipėdoje kovo 22 d. rengiame XV tarptautinę mokslinę konferenciją, skirtą Vydūno 145 metų sukakčiai.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Mūsų draugai