){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Prieš pusantrų metų atlikto tyrimo duomenimis, daugumą Lietuvos gyventojų, patenkintų savo dantų ir burnos higiena, valytis dantis išmokė mama, tėtis ar odontologas. O žmonės, nepakankamai prižiūrintys savo dantis, dažniau sakė juos valytis išmokę patys. Daugiau nei trečdalis teigė, kad to jų niekas to nemokė. Kada ir kaip tėvai turėtų pradėti mokyti vaikus valytis dantis? Apie tai kalbėjomės su Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Odontologijos instituto dėstytoja, medicinos mokslų daktare, dviejų vaikų mama Rūta Bendinskaite.
Nuo kada svarbu pradėti prižiūrėti dantis?
Dantų priežiūra turėtų prasidėti nuo pirmojo dantuko. Kol nėra dantų, nėra ir ypatingo burnos higienos procedūrų poreikio. Nors yra nuomonių, raginančių pratinti kūdikius valyti burnos ertmę nuo pat gimimo – kol neišsikalę dantukai tiesiog marle pavalyti dantenas ir liežuvį. Bet tai ėduonies profilaktikai realios naudos neduoda, nebent padeda formuoti įprotį valyti dantis.
Pirmasis dantukas kūdikiui išdygsta nuo pusės metų iki metukų amžiaus. Tada reikia ir pradėti jį valyti. Galima valyti marle apvyniotu pirštu, bet yra gaminami ir ant piršto užmaunami dantų šepetėliai kūdikiams. Maždaug nuo pusantrų metukų, kai vaikams pradeda dygti krūminiai dantys, reikia įsigyti vaikišką dantų šepetuką. Jie būna labai minkšti, maža galvute. Tais šepetėliais tėvai turėtų valyti vaikučio dantis du kartus per dieną.
O ar naudotina dantų pasta? Kokią geriau rinktis?
Speciali dantų pasta, skiriama mažyliams (ant jos pakuotės paprastai parašyta, kad ji skiriama nuo 0 iki 2–3 metų amžiaus vaikams), paprastai būna be fluoro. Jų yra įvairių. Ant mažiems vaikams skirto dantų šepetėlio šerelių dedama labai nedaug pastos ir valomi tiek priekiniai dantukai, kurie išdygsta pirmiausia, tiek galiniai dantys, kurie sudygsta iki trečiojo gimtadienio. Jeigu auga sveikas žmogus, jo mityba tinkama, dantys nepažeisti ėduonies, pirmuosius dvejus metus galima naudoti dantų pastą be fluoro. Tačiau, jeigu priekiniai dantys, vaikučiui dar nesulaukus pirmojo gimtadienio, jau pažeisti ėduonies (dažnai geriami saldūs gėrimai, ne kas vakarą valomi dantys ar išvalius duodama valgyti), pastoje turi būti fluoro ir mineralų. Be to, reikia stengtis keisti žalingus įpročius naudingais dantims.
Maždaug nuo pusantrų metukų, kai pradeda dygti krūminiai dantys, dantų pasta pasirenkama pagal dantų būklę. Jeigu vaikučio dantys yra visiškai sveiki, galima ir toliau iki dvejų trejų metų naudoti dantų pastą be fluoro, nuolat pasitikrinant dantis pas odontologą. O jeigu yra kokių nors rizikos veiksnių, matoma ligos užuomazgų, reikėtų naudoti dantų pastą su fluoru pagal vaiko amžiaus grupę. Patikimai nuo ėduonies saugo 1000 ppm ir daugiau fluoro turinčios dantų pastos. Dėl fluoro kiekio dantų pastoje reikėtų pasitarti su odontologu.
Kaip turėtų būti valomi tie pirmieji vaikų dantukai?
Tėvai vaiką turėtų pasisodinti ant kelių, nugara ir truputį šonu į save, kad pasilenkę matytų ir savo ranka išvalytų visus dantukus. Jie valomi kaip ir suaugusiųjų – ratukais, šluojamaisiais judesiais, iš viršaus, įstrižai ir skersai. Jeigu neaišku, kaip tai daryti, metodiką galėtų paaiškinti specialūs filmukai ar specialistai. O jeigu aišku, tai judesiai net nėra labai svarbu – valyti dantis, kaip ir šveisti arbatinuką, galima įvairiai. Svarbu, nepraleidžiant nė vieno danties, visus gerai nuvalyti.
Dar svarbu prašyti vaiko išsivalius dantis išspjauti susidariusią seilių ir dantų pastos košelę. Aišku, visai mažiukiai to nemoka, todėl geriau naudoti dantų pastą be fluoro. Galima paimti popierinę servetėlę ir kažkiek seilių sugerti.
Kai jau vaikas moka skalauti burną ir išspjauti, reikia išmokyti išsivalius dantis burną praskalauti ir išspjauti.
Negalima leisti vaikui neprižiūrimam užsidėti pastos ant šepetėlio, nes jis deda daug, ima suaugusiesiems skirtą dantų pastą, tai gali ir pakenkti.
Neretai patariama dantis valyti ne trumpiau negu 2–3 minutes?
Vienam danties paviršiui išvalyti reikia judesių. Jei vaiko burnoje yra 2 ar 8 dantys, užtruksime trumpiau, jei yra 20 dantų – ilgiau. Ne trumpiau kaip 2–3 minutes valytis dantis svarbu, jei dantų pastoje yra mineralų ar fluoro, bet, norėdami gerai nuvalyti visus dantis, tas kelias minutes užtrunkame ir be laikrodžio.
O iki kelerių metų vaikui valantis dantis svarbi tėvų pagalba?
Neabejojama, kad vaikas pats išsivalyti dantų negali, kol neišmoksta rašyti – tik tada pakankamai išvystoma pirštų motorika. Maždaug nuo 10 metų amžiaus žmogus jau sugeba pats taisyklingai išsivalyti dantis, jam pakanka moralinio paskatinimo. Tėvams gerai kartu valytis dantis, kartais pasižiūrėti, kaip tai pavyko vaikui.
Bet kad vaikas gebėtų tai padaryti, reikia, kad jį išmokytų. Pirmieji mokytojai yra tėvai. Ir jie patys turi mokėti tai padaryti. Kadangi kol kas daug tėvų to nemoka ar neturi motyvacijos, kartais nueina miegoti neišsivalę dantų, susidaro užburtas ratas. Būtini pokyčiai, kad mokytųsi ir tėvai, ir vaikai, ir dabar užaugusi karta jau mokėtų savo vaikams valyti dantis ir įskiepytų jiems reikiamų įgūdžių.
Kaip galėtų būti nutrauktas tas „užburtas ratas“?
Vaikai galėtų būti mokomi valytis dantis ir darželiuose, mokyklose. Galbūt idealu būtų tai daryti gydytojo odontologo kabinete, bet tai būtų labai brangu. Daug padėti galėtų higienistai, tačiau jie nėra paplitę Lietuvoje, be to, jų pagalba taip pat būtų mokama. Apylinkių poliklinikose, kurios teikia nemokamą pagalbą, yra tokie krūviai, kad skirti laiko mokyti pacientus valytis dantis nerealu.
Kiek svarbūs vaiko mitybos įpročiai?
Jie labai svarbūs, nors dabar moksliniai tyrimai įrodė mažesnį ryšį tarp mitybos ir dantų ėduonies, nei buvo manyta anksčiau. Yra daug priemonių dantų ėduoniui išvengti: dantų šepetėliai ir pastos, mineralai, kremai ir lakai. Jeigu jos naudojamos tinkamai, maisto įtaka dantų sveikatai nėra tokia didelė. Kažkada buvo labai akivaizdu: tos populiacijos, kurios daugiau valgė saldaus, lipnaus maisto, dažniau sirgdavo kariesu. Dabar nustatyta, kad Vakarų Europos šalyse, pvz., Skandinavijoje, kur vartojama labai daug cukraus vienam asmeniui, bet kur gera dantų priežiūra, yra valstybinis požiūris į dantų ligų profilaktiką, dantų ėduonis vargina mažai. Žodžiu, jei žmogus cukrų vartoja prie pagrindinio valgio, po to išsivalo dantis, jis nekenkia. O jei saldžiai pavalgęs nesivalo dantų ir neskalauja burnos ar pavalgęs ir išsivalęs dantis po pusvalandžio suvalgo sausainį arba saldainį, gero nesitikėk.
Tad koks mitybos ritmas ir įpročiai svarbūs?
Reikėtų valyti vaiko dantis du kartus per dieną: ryte ir vakare pavalgius vakarienę. Svarbiausia valyti dantis kas vakarą. Jei kartą sakoma: „Šiandien noriu miego, neisiu valytis dantų“, o kitą dieną: „Jaučiuosi pavargęs, irgi neisiu to daryti“, greitai prasidės dantų ligos.
Tačiau jeigu ryte tėvai ar vaikas labai skuba, galima dantis valyti po pietų ar kitu laiku. Antrą kartą valytis dantis galima įvairiu laiku. Svarbiau vaikui įprasti pavalgius pusryčius ir pietus nevalgyti bent 2–3 valandas, neužkandžiauti, nekrimsti sausainių, karamelės, saldžių batonėlių. Dantims labai svarbu, ką vaikas užkanda tarp pagrindinių valgymų. Jei morką ar obuolį – puiku, o jeigu traškučių ar sausainių, pyragaitį, saldainį, – blogai. Papietavus būtų gerai įprasti burną paskalauti bent vandeniu. To turėtų mokyti tėvai. Ir mokyti ne žodžiais, o ir savo pavyzdžiu.
Ar tirta, kaip vaiko dantų sveikata priklauso nuo motinos mitybos ir dantų būklės?
Lietuvoje tokių tyrimų nebuvo atlikta, bet užsienyje atliktieji įrodė, kad kuo daugiau mamos burnoje streptoccosus mutans, pagrindinių ėduonies sukėlėjų, tuo dažniau ir vaikas serga juo, kuo labiau sugedę mamos dantys, tuo labiau ir vaiko. Bet tai lemia kompleksas priežasčių: požiūris į burnos higieną ir jos įgūdžiai, valgymo įpročiai – jos labai susijusios.
Dantų ligų paveldėjimas tyrinėtas?
Paties geno, mano žiniomis, dar nerado, viskas aiškinama mitybos ir higienos įpročių paveldėjimu, užkrečiamumu streptokokais. Tačiau polinkį sirgti viena ar kita liga kiekvienas žmogus turi individualų.
Ar vaikiški įpročiai, pvz., čiulptuko, piršto čiulpimas, turi daug įtakos būsimai vaiko dantų sveikatai?
Pačiam dantų gedimui, ėduoniui įtakos neturi, nebent ant čiulptuko tėvai visą laiką teptų medų, tačiau gali trukdyti sukąsti dantis, formuoti netaisyklingą jų sukandimą.
Kada mažylis su tėvais turėtų pirmąkart apsilankyti pas odontologą?
Pirmasis vizitas rekomenduojamas išsikalus pirmam dantukui. Tai svarbu ne tiek vaikui, kiek tėvams, kad gautų informacijos apie taisyklingą vaikučio burnos higieną ir dantų priežiūrą. Tai net galima padaryti ir be paties vaikučio, nes jis net nesuvoks, kad kažkur buvo. Tačiau jeigu tėvai mato kokių nors nerimą keliančių simptomų, metinuką, pusantrų ar dvejų metų vaikutį reikia parodyti odontologui.
Artėjantis prie trejų metų vaikas jau fiksuoja tokį vizitą. Jei jis nebijo svetimų, tai pasivažinėjęs specialia kėde, gavęs mažą dovanėlę, lapuką ar lipduką, tokį apsilankymą užfiksuos atmintyje, kad buvo visai įdomu, tad kitą kartą eiti irgi bus smagu. Jokiu būdu nereikia laukti, kad apsilankymo pas odontologą priežastis būtų pirmos skylutės ar dantų skausmas.
Tad kaip galima būtų apibendrinti, kas svarbiausia vaiko dantų priežiūrai?
Tinkama mityba ir dantų valymas dantų pasta. Svarbu vaiko per dažnai nemaitinti (tarp pagrindinių valgymų turėtų būti 2–3 valandų tarpai), neduoti gerti saldžių gėrimų tarp valgių ir įpratinti kasdien valytis dantis. Kol viskas tvarkoje, to ir pakanka.
Senais lakais pas gydytoją apsilankęs pacientas pirmiausia išgirsdavo: „Parodykite liežuvį“. Gydytojas iš visų pusių atidžiai apžiūrėdavo šį svarbų organą ir bandydavo nustatyti diagnozę. Senovės gydytojai liežuvį pelnytai laikė organizmo veidrodžiu ir pagal liežuvio paviršiaus pakitimus mokėjo gana tiksliai diagnozuoti vidaus organų sutrikimus dar iki atsirandant pirmiesiems ligos simptomams. ...
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauKepenys – pagrindinis organas, valantis mūsų organizmą nuo toksinų, kurie vis labiau mus atakuoja. Toks jau šiuolaikinis pasaulis: užterštas oras ir maistas, infekcijos, stresas. O kur dar riebus maistas, nereguliari mityba, persivalgymas, alkoholis. Visa tai – dažno iš mūsų kasdieniai palydovai ir riziką susirgti kepenų ligomis didinantys veiksniai. ...
Skaityti daugiauNėščiųjų priežiūra: kokie tyrimai būtini, kokie – pageidautini Nuotrauka, padaryta besilaukiančiai moteriai ultragarsinio tyrimo metu, – dažnai pirmoji mažylio albume. Tačiau būsimosios mamos neretai pageidauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas kone per kiekvieną apsilankymą, ir tai lemia ne vien noras turėti dar vieną stebuklingą augimą fiksuojančią nuotrauką, bet ir rūpestis dėl vaikelio sveikatos. Ar jis gims sveikas? Ar atliekami visi būtini tyrimai? Kalbamės su medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. ...
Skaityti daugiauVargina galvos skausmai, svaigimas? Tirpsta galūnės? Nerimą kelia kiti neurologiniai sutrikimai? Į šiuos ir kitus svarbius mūsų skaitytojams klausimus, kurių sulaukėme interneto svetainėje, „Facebook‘o“ puslapyje ir laiškuose redakcijai, atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas neurologas dr. Gintaras Kaubrys. Gydytojas pabrėžia, visi atsakymai – nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant....
Skaityti daugiauŠviesusis ir dosnusis metų laikas! Pirmieji pavasario žalumynai, netrukus – vasaros žiedynai ir lapija, vėliau pabirsiančios vidurvasario ir rudenio subrandintos uogos... „Gamta sukūrė žmogui begalę augalų gyduolių, tai ir vartokime į sveikatą“, – linki Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų Augalų gydomojo poveikio komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėjas gydytojas fitoterapeutas Juozas Ruolia. ...
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauMedikai ištyrė, kad 70 proc. žmonių retkarčiais patiria širdies aritmijas: susijaudinus, ištikus stresui ir pan. Aritmijos - širdies ritmo sutrikimas. Jos gali būti visai paprastos, neturėti jokios klinikinės reikšmės; kitos gali būti mirtinos. Apie šią ligą pasakoja gydytojas kardiologas, Širdies asociacijos narys Vitas VYŠNIAUSKAS....
Skaityti daugiauHigienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registro duomenimis, pagrindinė mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų nesikeičia, o pirmoje vietoje ir toliau išlieka kraujotakos sistemos ligos. Štai 2011 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė visų mirusių asmenų, šios ligos daugiausia pakirto tiek vyrų, tiek moterų. Taigi tiek statistika, tiek sergamumo šiomis ligomis didėjimo ir jaunėjimo tendencijos verčia sunerimti ir ieškoti priemonių, kurios padėtų apsisaugoti. ...
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauTracheitas – savarankiška liga ar pasireiškianti sergant kitomis ligomis? Kokie jos simptomai? Ar ji sukelia krūtinės skausmus, spazmus ar kitokį diskomfortą krūtinės ląstos srityje ar už jos? Kuo tracheitas skiriasi nuo bronchito? Ar ši liga pavojingesnė? Galbūt šalia medikamentinio tracheito gydymo yra žinoma ir sveikimą pagreitinančių liaudiškų būdų? Į šiuos ir kitus mūsų skaitytojams svarbius klausimus atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiauHimalaya Herbals natūralūs, veiksmingi ir saugūs produktai yra gaminami iš kruopščiai atrinktų Himalajų kalnų papėdėse augančių vaistažolių, griežtai laikantis senųjų Ajurvedos tradicijų, todėl yra ypač veiksmingi ir stebina unikaliomis savybėmis....
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauGana dažnai moterys nežino ar neįvertina, kad plaukus galima visam laikui sugadinti net vieną kartą juos nudažius netinkamai. Tada naudojant net ir pačias geriausias plaukų priežiūros priemones nepavyks išsaugoti nei spalvos, nei pageidaujamo estetinio vaizdo, o dar blogiau, kad smarkiai pakenksime plaukams. Kirpėjos stilistės Džiuljetos Petrulienės šį kartą klausiame, ką patartų moterims, norinčioms daugiau ar mažiau radikaliai pakeisti savo plaukų spalvą. ...
Skaityti daugiauAr tikrai vasarą išsimaudymas šaltoje jūroje gali paguldyti į lovą? Kuo pavojingas skersvėjis ir šaltos jūros bangos mūsų raumenims ir ar tai vienintelės priežastys, kurios lemia susirgimą nervų šaknelių uždegimu? Kaip kovoti su nepakeliamu skausmu, kurį gali sukelti šis sveikatos sutrikimas ir į kitus klausimus šia tema atsako Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro direktorė bei gydytoja reabitologė GINTARĖ VAITKIENĖ....
Skaityti daugiauKažkada labai seniai laukinis žirnio protėvis užaugo Viduržiemio jūros regione. Patys pirmieji daržininkai žirnius augino dar pirmykštėje bendruomenėje. Žirniais garsusis gydytojas Hipokratas gydė anemiją, nutukimą, širdies ligas. Kokių naudingų savybių turi ši ankštinė daržovė ir kodėl ją verta valgyti ir mums?...
Skaityti daugiau
Esu odontologijos III kurso studentė. Ieškau pacientų nemokamam dantų kanalų gydymui. Endodontinis gydymas taikomas, kai danties šaknies kanalo viduje esantis minkštas audinys (pulpa), liaudiškai vadinamas „nervu", yra uždegiminis ar infekuotas. Dėl to gali pasireikšti skausmas - labai aštrus, priepuolinis, kartais maudžiančio pobūdžio, sustiprėjantis vakare arba naktį. Taip pat gali patinti minkštieji audiniai apie dantį, pakisti danties spalva. Kad būtų išsaugoti tokie dantys, būtina gyd. odontologo konsultacija ar net gi endodontinis gydymas.
Dirbame Kauno akių ir dantų ligų klinikoje, trečiadieniais, nuo 16 valandos. Dirbame tik su kokybiškomis medžiagomis, prižiūrint gydytojams specialistams. Esant reikalui atliekamas nuskausminimas.
Visos paslaugos NEMOKAMOS.
Labai lauksiu norinčių turtėti sveiką šypseną! Skambinkite telefonu 867774000. Dovilė