){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Dažnai save vadiname tikrais europiečiais, kurie sąmoningai rūpinasi savo sveikata. Tačiau kartkartėmis žiniasklaidoje pasirodančios žinutės, kad automobilio avarija kilo staiga sustojus vairuotojo širdžiai, verčia suabejoti tokia nuostata.
Ką sako teisės aktai?
Būsimų ir esamų vairuotojų sveikatą gydytojai tikrina remdamiesi sveikatos apsaugos ministro patvirtintu tikrinimo reikalavimų ir tvarkos aprašu, įsigaliojusiu nuo 2009 metų sausio 1 d. Jame vairuotojai skirstomi į dvi grupes: pirmojoje – mopedų, motociklų, automobilių, kurių masė ne didesnė nei 3 500 kg, vairuotojai, antrojoje – vairuojantieji automobilius, kurių masė didesnė kaip 3 500 kg, ir troleibusus. Į pastarąją taip pat įeina taksistai, greitosios pagalbos automobilių, traktorių, savaeigių transporto priemonių vairuotojai ir pan. Vairuotojų sveikatą tikrina šeimos gydytojas arba vidaus ligų gydytojas, teikiantis pirminės sveikatos priežiūros paslaugas.
Pirmosios grupės vairuotojams iki 55 metų amžiaus sveikatą tikrintis reikia kartą per 10 metų, asmenims nuo 56 iki 69 metų – kartą per 5 metus, asmenims nuo 70 iki 79 metų – kartą per 2 metus, nuo 80 metų – kartą per metus. Pasak Kaune, Šilainių poliklinikoje, vairuotojų sveikatos tikrinimo komisijoje dirbančios gydytojos Genovaitės Matusevičienės, tikrinimo dažnis priklauso nuo asmens sveikatos ir gali būti koreguojamas pagal kitų specialistų – oftalmologo, neurologo, endokrinologo ar kardiologo rekomendacijas.
Prieš ketverius metus nutarta, kad prie vairo gali sėsti ir sergantieji epilepsija – žmonės, kurie teisės vairuoti neturėjo nuo sovietinių laikų. „Leisdami vairuoti sergantiesiems epilepsija, vadovaujamės neurologo išvadomis. Žinoma, jie turi tikrintis dažniau nei visiškai sveiki žmonės, ir kito patikrinimo datą numatome atsižvelgdami į ligos priepuolių dažnį, gydymo būdus“, – pasakoja daugiau nei 15 metų šio darbo patirtį turinti gydytoja.
Be to, Lietuvoje įteisinta Vairuotojo garbės deklaracija, kurią vairuotojai užpildo ir pasirašo prieš sveikatos tikrinimą. Šios deklaracijos esmė – vairuotojas savo sveikatos būklę įvertina pats, o, sveikatai pablogėjus, pats turi kreiptis į gydytoją.
Visiškai sveikų mažėja
Pasikeitus vairuotojų sveikatos tikrinimo nuostatoms kalbėta, kad medikai galėtų prisiimti daugiau atsakomybės už eismo saugumą. Tačiau natūralu, jog ne visuomet gydytojai gali iš anksto numatyti, kad žmogus vairuodamas, pavyzdžiui, patirs infarktą. Pasak gyd. G. Matusevičienės, būsimų ir esamų vairuotojų sveikata prastėja kaip ir visų Lietuvos gyventojų, ypač jaunų žmonių. „Pastaraisiais metais po dešimties metų vėl tikrintis sveikatą leidžiame tik sveikiems, t.y. nesergantiems lėtine liga, jauniems žmonėms, kurie turi gerą regėjimą, klausą. Vis dėlto daugėja vairuotojų, kuriems reikalingos kitų specialistų konsultacijos ir, kaip minėjau, remdamiesi jų išvadomis numatome kitos patikros laiką“, – pasakoja gydytoja.
Vairuotojų pažymėjimai neišduodami žmonėms, sergantiems sunkia aritmija. Turintieji širdies stimuliatorių gali vairuoti tik pateikę gydytojo kardiologo išvadą ir reguliariai tikrindamiesi sveikatą. Išduoti ar ne vairuotojo pažymėjimą vairuotojams, kurie skundžiasi aukštu kraujospūdžiu, medikai sprendžia remdamiesi kitais apžiūros rezultatais, atsižvelgdami į galimas ligos komplikacijas.
Vairuotojo pažymėjimas neišduodamas asmenims, kuriuos ramybės būsenoje ar susijaudinus gali ištikti stenokardijos priepuolis. Patyrusiems miokardo infarktą vairuotojo pažymėjimai išduodami ar atnaujinami tik pateikus kardiologo išvadą.
Vairuotojo pažymėjimai neišduodami ar neatnaujinami vairuotojams, turintiems sunkių psichikos sutrikimų, sunkų protinį atsilikimą, sunkių elgesio sutrikimų dėl senėjimo proceso arba asmenybės sutrikimų, kurie labai trikdo nuovoką, elgesį ar sugebėjimą prisitaikyti.
Nesuteikiama teisė vairuoti asmenims, turintiems rimtų regos sutrikimų, esant tam tikros ribos klausos susilpnėjimui, visiškam kurtumui (leidžiama vairuoti išimties tvarka vairuotojui mėgėjui), sergantiesiems sunkiomis plaučių ligomis. Sergantiesiems opalige, bronchine astma vairuoti leidžiama. Už vairo gali sėsti ir sergantieji diabetu – tereikia endokrinologo pateiktos informacijos apie gydymo efektyvumą. Tačiau bene daugiausia dėmesio, pasak gyd.G. Matusevičienės, skiriama siekiant išsiaiškinti, kaip ligonis geba valdyti savo ligą, – nuo to priklauso, ar sergančiojo diabetu prie vairo neištiks, tarkim, hiperglikemijos priepuolis.
Tiesa, britai, ištyrę 2 000 eismo įvykių, kuriuos sukėlė netikėtas vairuotojo sąmonės netekimas, nustatė, kad 11 proc. jų lėmė epilepsijos priepuolis, 37 proc. – insultas arba kitoks smegenų kraujotakos sutrikimas, 24 proc. – širdies liga. Tačiau devynis kartus daugiau vairuotojų mirčių nei visos sveikatos problemos kartu sudėjus ir 150 kartų daugiau nei epilepsijos priepuolis lėmė alkoholio vartojimas!
Pažinkite save
Net jei esate sveikas ir turite sveikatos pažymėjimą, nepamirškite, kad, sėdęs prie automobilio vairo, galite patirti stresą. Vairavimas – tai galybė užduočių, kurioms įvykdyti reikalinga didelė koncentracija ir ramus elgesys. Nustatyta, kad pykčio netvardantys vairuotojai dažniau viršija greitį, staiga netikėtai persirikiuoja, nesilaiko saugaus atstumo važiuodami įkandin, važiuoja į sankryžą degant raudonam šviesoforo signalui.
Stresą patiriantis žmogus rizikuoja sukelti eismo įvykį ar papulti į jį. Jei vairuotojas yra išsiblaškęs, išgyvena namuose ar darbe patirtą stresą ar neseniai yra patyręs avariją, tuomet kelyje jis kelia didesnį pavojų sau ir aplinkiniams. Tai ypač išryškėja susidarius avarinei situacijai. Kaip įvertinti savo ar šalia sėdinčio vairuotojo pojūčius ir sveikatą?
Staiga dėl avarinės situacijos ar eismo taisyklių pažeidimo patirtas stresas pasireiškia įvairiomis fiziologinėmis, psichologinėmis reakcijomis, nelogišku mąstymu.
Kelyje patyrus stresą ima daužytis širdis, sutrinka kvėpavimo ritmas, gali atsirasti raumenų spazmai, pilvo diegliai, sudrėksta rankos, žmogus išblykšta, išbąla, jam pasidaro silpna, gali net pykinti. Dažnam pakyla kraujospūdis.
Ekstremalios situacijos metu pasikeičia ir vairuotojo psichologinės reakcijos: jis gali pradėti piktai rėkti, agresyviai gestikuliuoti, imti šiurkščiai, grėsmingai vairuoti. Kiti žmonės tokiu atveju tampa vangūs, visiškai susigūžia ir nutyla, nes patiria didžiulę baimę.
Patyrus stresą galima pradėti ir nelogiškai mąstyti – gali atrodyti, kad esi sekamas ir būsi sustabdytas policijos, nepaisyti keleivio pastabų dėl neteisingo vairavimo ar nejučia pradėti važiuoti dideliu greičiu ar aklai sekti paskui priekyje važiuojantį automobilį.
Kaip išvengti streso už vairo
Venkite staigaus greičio didinimo ir stabdymo, tai labai sumažins už vairo patiriamą stresą, o patys ir jūsų keleiviai būsite saugesni.
Automobilio salone nelaikykite pašalinių daiktų, kurie avarinės situacijos metu jus gali sužaloti arba net būti avarijos priežastis. Avariją gali sukelti paprasčiausias mineralinio butelis, kuris staigiai stabdant gali pariedėti po pedalu.
Prieš pajudėdami įsitikinkite, kad visi keleiviai prisisegę saugos diržus.
Garsiai leidžiama muzika blaško dėmesį, sukelia stresą jums ir keleiviams. Be to, garsi muzika neleis išgirsti apie pavojų įspėjančių garsų, pavyzdžiui, dideliu greičiu jus lenkiančio motociklo.
Sėdėdami už vairo mažiau galvokite apie asmenines ir darbo problemas. Atsipalaiduoti padės ramus, tolygus kvėpavimas.
Nevairuokite, jei esate pavargęs. Jei reikia keliauti toliau, darykite pertraukas kas dvi valandas po 15 minučių, kad pagerėtų dėmesio koncentracija.
Vairuodami nevalgykite, o mobiliuoju telefonu kalbėkite tik naudodami laisvų rankų įrangą
Senais lakais pas gydytoją apsilankęs pacientas pirmiausia išgirsdavo: „Parodykite liežuvį“. Gydytojas iš visų pusių atidžiai apžiūrėdavo šį svarbų organą ir bandydavo nustatyti diagnozę. Senovės gydytojai liežuvį pelnytai laikė organizmo veidrodžiu ir pagal liežuvio paviršiaus pakitimus mokėjo gana tiksliai diagnozuoti vidaus organų sutrikimus dar iki atsirandant pirmiesiems ligos simptomams. ...
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauKepenys – pagrindinis organas, valantis mūsų organizmą nuo toksinų, kurie vis labiau mus atakuoja. Toks jau šiuolaikinis pasaulis: užterštas oras ir maistas, infekcijos, stresas. O kur dar riebus maistas, nereguliari mityba, persivalgymas, alkoholis. Visa tai – dažno iš mūsų kasdieniai palydovai ir riziką susirgti kepenų ligomis didinantys veiksniai. ...
Skaityti daugiauNėščiųjų priežiūra: kokie tyrimai būtini, kokie – pageidautini Nuotrauka, padaryta besilaukiančiai moteriai ultragarsinio tyrimo metu, – dažnai pirmoji mažylio albume. Tačiau būsimosios mamos neretai pageidauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas kone per kiekvieną apsilankymą, ir tai lemia ne vien noras turėti dar vieną stebuklingą augimą fiksuojančią nuotrauką, bet ir rūpestis dėl vaikelio sveikatos. Ar jis gims sveikas? Ar atliekami visi būtini tyrimai? Kalbamės su medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. ...
Skaityti daugiauVargina galvos skausmai, svaigimas? Tirpsta galūnės? Nerimą kelia kiti neurologiniai sutrikimai? Į šiuos ir kitus svarbius mūsų skaitytojams klausimus, kurių sulaukėme interneto svetainėje, „Facebook‘o“ puslapyje ir laiškuose redakcijai, atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas neurologas dr. Gintaras Kaubrys. Gydytojas pabrėžia, visi atsakymai – nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant....
Skaityti daugiauŠviesusis ir dosnusis metų laikas! Pirmieji pavasario žalumynai, netrukus – vasaros žiedynai ir lapija, vėliau pabirsiančios vidurvasario ir rudenio subrandintos uogos... „Gamta sukūrė žmogui begalę augalų gyduolių, tai ir vartokime į sveikatą“, – linki Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų Augalų gydomojo poveikio komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėjas gydytojas fitoterapeutas Juozas Ruolia. ...
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauMedikai ištyrė, kad 70 proc. žmonių retkarčiais patiria širdies aritmijas: susijaudinus, ištikus stresui ir pan. Aritmijos - širdies ritmo sutrikimas. Jos gali būti visai paprastos, neturėti jokios klinikinės reikšmės; kitos gali būti mirtinos. Apie šią ligą pasakoja gydytojas kardiologas, Širdies asociacijos narys Vitas VYŠNIAUSKAS....
Skaityti daugiauHigienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registro duomenimis, pagrindinė mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų nesikeičia, o pirmoje vietoje ir toliau išlieka kraujotakos sistemos ligos. Štai 2011 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė visų mirusių asmenų, šios ligos daugiausia pakirto tiek vyrų, tiek moterų. Taigi tiek statistika, tiek sergamumo šiomis ligomis didėjimo ir jaunėjimo tendencijos verčia sunerimti ir ieškoti priemonių, kurios padėtų apsisaugoti. ...
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauTracheitas – savarankiška liga ar pasireiškianti sergant kitomis ligomis? Kokie jos simptomai? Ar ji sukelia krūtinės skausmus, spazmus ar kitokį diskomfortą krūtinės ląstos srityje ar už jos? Kuo tracheitas skiriasi nuo bronchito? Ar ši liga pavojingesnė? Galbūt šalia medikamentinio tracheito gydymo yra žinoma ir sveikimą pagreitinančių liaudiškų būdų? Į šiuos ir kitus mūsų skaitytojams svarbius klausimus atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiauHimalaya Herbals natūralūs, veiksmingi ir saugūs produktai yra gaminami iš kruopščiai atrinktų Himalajų kalnų papėdėse augančių vaistažolių, griežtai laikantis senųjų Ajurvedos tradicijų, todėl yra ypač veiksmingi ir stebina unikaliomis savybėmis....
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauGana dažnai moterys nežino ar neįvertina, kad plaukus galima visam laikui sugadinti net vieną kartą juos nudažius netinkamai. Tada naudojant net ir pačias geriausias plaukų priežiūros priemones nepavyks išsaugoti nei spalvos, nei pageidaujamo estetinio vaizdo, o dar blogiau, kad smarkiai pakenksime plaukams. Kirpėjos stilistės Džiuljetos Petrulienės šį kartą klausiame, ką patartų moterims, norinčioms daugiau ar mažiau radikaliai pakeisti savo plaukų spalvą. ...
Skaityti daugiauAr tikrai vasarą išsimaudymas šaltoje jūroje gali paguldyti į lovą? Kuo pavojingas skersvėjis ir šaltos jūros bangos mūsų raumenims ir ar tai vienintelės priežastys, kurios lemia susirgimą nervų šaknelių uždegimu? Kaip kovoti su nepakeliamu skausmu, kurį gali sukelti šis sveikatos sutrikimas ir į kitus klausimus šia tema atsako Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro direktorė bei gydytoja reabitologė GINTARĖ VAITKIENĖ....
Skaityti daugiauKažkada labai seniai laukinis žirnio protėvis užaugo Viduržiemio jūros regione. Patys pirmieji daržininkai žirnius augino dar pirmykštėje bendruomenėje. Žirniais garsusis gydytojas Hipokratas gydė anemiją, nutukimą, širdies ligas. Kokių naudingų savybių turi ši ankštinė daržovė ir kodėl ją verta valgyti ir mums?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę