){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Noriu truputį ištiesinti dantukus. Tik įdomu, kiek maždaug laiko juos reikia nešioti. O gal apskritai juos nešioja tik paaugliai, tad aš labai keistai atrodysiu? Tokie klausimai gali kilti daugeliui susiruošusiųjų išsitiesinti dantukus. Kiti bijo, kad skaudės, dar kiti nėra tikri dėl jų veiksmingumo. Todėl šį kartą pasistengsime atsakyti į dažniausiai rūpimus klausimus apie breketus, o tai padės padaryti Kauno kolegijos Burnos ir dantų priežiūros katedros gyd. ortodontė Aušra Kepenė.
Taigi pirmiausia – kas yra tie breketai ir kokia jų paskirtis? Į ką atkreipiamas dėmesys juos pritaikant?
Breketai – tai nenuimami ortodontiniai aparatai, skirti dantims tiesinti, sąkandžio anomalijoms (atviram, giliam, kryžminiam ir kt. sąkandžiui) gydyti.
Gydymo būdas parenkamas pagal specifinę dantų, sąkandžio, žandikaulių būklę, taip pat paciento individualias savybes ir pageidavimus.
O kiek laiko juos reikia nešioti? Kaip dažnai paveržti ar dar dėl kokių priežasčių lankytis pas ortodontą?
Gydymas breketais vidutiniškai trunka iki dvejų metų. Tai priklauso nuo pradinės būklės sudėtingumo, nešiojimo ir lankymosi pas ortodontą (pailginti gali paskiriamo režimo nesilaikymas ar praleisti vizitai).
Suklijavus breketus, vizitai skiriami kas 4–8 savaites. Jų metu atliekama breketų korekcija ir aktyvacija.
Ar neskauda, jei žandikaulis nešiojant breketus keičiasi?
Suklijavus breketus, po kelių valandų dantys tampa jautrūs kandant, kramtant, atsiranda tempimo, spaudimo jausmas. Dantų jautrumas trunka nuo kelių dienų iki 3–4 savaičių. Tuo metu skausmui malšinti rekomenduojama pavartoti nesteroidinių preparatų nuo uždegimo, pvz., paracetamolio, ibuprofeno ir kt.
Prašyčiau plačiau papasakoti apie breketų rūšis ir kuo jie tarp savęs skiriasi, gal yra kurie geriausi?
Vis dar populiariausi ir dažniausiai naudojami yra metaliniai breketai. Tačiau per ilgą laiką jie gerokai patobulėjo. Jie yra patvarūs ir nelūžta. Metaliniai breketai – tai aukštos kokybės nerūdijančio plieno su titano priemaišomis lydiniai, tvirtinami prie dantų paviršiaus. Tarp jų įveriama metalinė vielutė.
Beligatūriniai metaliniai breketai – tai tie patys metaliniai breketai, tik jie turi specialią spynelę, kurios dėka prilaikoma vielutė (nereikia elastinių ar metalinių ligatūrų).
Jei yra alergija nikeliui, kuris įeina į metalinių breketų sudėtį, parenkami dabar jau gaminami titaniniai ar net auksiniai breketai.
Daugelis nenori nešioti breketų, kad „negadintų vaizdo“ šypsantis. Ką būtų galima jiems patarti?
Vis daugiau pacientų pageidauja estetinių breketų. Dabar jau yra keraminių, safyrinių, net liežuvinių breketų. Šie breketai mažiau pastebimi, todėl itin populiarūs.
Keraminiai breketai – tai iš keramikos pagaminti breketai, atliekantys tas pačias funkcijas, bet turintys geresnį estetinį vaizdą.
Safyriniai breketai pagaminti iš monokristalinio dirbtinio safyro. Jie skaidrūs, itin užapvalintais kampais. Tiek keraminiai, tiek safyriniai breketai nėra itin patvarūs.
Liežuviniai breketai apskritai klijuojami iš vidinės dantų pusės.
Na, liežuviniai turbūt mažiausiai pastebimi. Ar jie turi kokių nors trūkumų, palyginti, pavyzdžiui, su įprastais metaliniais?
Liežuviniai breketai klijuojami iš vidinės dantų pusės ir kalbant arba šypsantis jų nesimato. Tačiau jie turi savų trūkumų:
šie breketai dirgina liežuvio gleivinę, kuri jautresnė nei skruostų ar lūpų (juos įprastai dirgina išoriniai breketai);
tinka ne visiems klinikiniams atvejams;
sudėtingiau kokybiškai išvalyti dantis;
brangesni už metalinius, keraminius ir safyrinius.
Kokios apskritai komplikacijos gali įvykti nešiojant breketus?
Pirmiausia tai dantų apnašų kaupimasis ant dantų ir breketų tinkamai jų neprižiūrint. Dėl to vystosi dantų ėduonies ir periodonto pažeidimai. Dažnai girdime, kad breketai gadina dantis. Tačiau dažnai ir gerai valant ir prižiūrint dantis bei breketus, taip neatsitinka.
Yra žmonių, kuriems gali kilti alergija nikeliui (esančiam metaliniuose breketuose) ir lateksui (esančiam elastinės gumose, grandelėse ir pan.). Tiesiog reikėtų perspėti ortodontą, kad jis galėtų parinkti breketus be nikelio ir priemones, į kurias lateksas neįeina.
Dar viena galima komplikacija – dėl breketų nešiojimo burnoje gali atsirasti žaizdelių. Reikėtų naudoti skalavimo skysčius, dantų vašką, dantų silikoną ir patepti jas gijimą skatinančiais tepalais.
Kita komplikacija – dantų šaknų tirpimas. Nešiojant breketus, vyksta didesnio ar mažesnio laipsnio šaknų tirpimas. Be to, dantims judant, tarp breketų esančios vielos galas gali pradėti durti į skruostą. Tokiu atveju reikėtų užsidėti dantų vaško ir kuo greičiau kreiptis į ortodontą.
Nešiojant breketus negalima valgyti kietų produktų: kepintos duonos, karamelinių saldainių, irisinių saldainių, riešutų, kramtomosios gumos. Negalima kąsti obuolio, morkos (juos galima valgyti tik susipjausčius). Nulūžus breketui, kuo skubiau reikia kreiptis į ortodontą.
Turbūt nešiojant breketus dantų priežiūra ypač svarbi. Kuo ji ypatinga?
Nešiojant breketus, burnos ertmės higiena vaidina didžiulį vaidmenį. Patartina valyti ryte ir vakare su įprastais ar ortodotiniais šepetėliais ir pastomis. Šepetėlis turi būti minkštas, užapvalintais šereliais. Dantis šepetėliu reikia valytis 2–3 minutes. Pirmiausia horizontaliais judesiais išvalomos sritys aplink breketus, tuomet valomi dantų skruostiniai kramtomieji ir vidiniai paviršiai. Prieanginiai paviršiai gali būti valomi šluojamaisiais, sukamaisiais judesiais. Kramtomieji paviršiai – horizontaliais ir sukamaisiais, gomuriniai ir liežuviniai – šluojamaisiais judesiais. Labai svarbu nuvalyti apnašas, susikaupusias netoli dantenų krašto. Jei nėra sąlygų išsivalyti dantų, reikėtų po valgio burną skalauti vandeniu.
Vien dantų šepetėliu gerai nuvalyti apnašų nepavyksta, dėl to reikėtų įsigyti tarpdančių šepetėlius, dantų siūlą. Jais valome sritis tarp breketo ir danties paviršiaus bei tarpdančius. Galima naudoti ir specialius dantų irigatorius. Po kiekvieno valgio patariame išsiskalauti dantų skalavimo skysčiais.
Esant reikalui, patartina kas 6 mėnesius atlikti profesionaliąją burnos ertmės higieną.
Kurie breketai vis dėlto reikalauja mažiausiai priežiūros, kurie – daugiausiai?
Daugiausiai priežiūros reikalauja liežuviniai breketai, nes jie turi didelį padą, kuris tvirtinasi prie vidinės danties pusės ir užima beveik visą danties plotį (išorinių breketų jis labai mažas). Prie pado lengviau tvirtinasi dantų apnašos, jos sunkiai pasišalina net ir valant.
Dažnai žmonės mano, kad susigrūdę ar išsiklaipę dantys – tik estetinė problema. Ar taip yra, jei ne, kas dar atsitinka?
Dažniausiai tai nėra tik estetinė, bet ir funkcinė problema. Sukandama tik tam tikromis dantų grupėmis, netinkamai atkandamas ar sukramtomas maistas, vystosi dantų ėduonis, periodonto pažeidimas, dantys nusidėvi.
Tačiau nemažai manančiųjų, kad breketais galima dantis tiesinti tik paaugliams. Ar yra amžiaus riba?
Ne, breketais gydomi nuo 8 iki 80 metų pacientai. Taigi pagerinti dantų būklę niekada nėra vėlu.
Senais lakais pas gydytoją apsilankęs pacientas pirmiausia išgirsdavo: „Parodykite liežuvį“. Gydytojas iš visų pusių atidžiai apžiūrėdavo šį svarbų organą ir bandydavo nustatyti diagnozę. Senovės gydytojai liežuvį pelnytai laikė organizmo veidrodžiu ir pagal liežuvio paviršiaus pakitimus mokėjo gana tiksliai diagnozuoti vidaus organų sutrikimus dar iki atsirandant pirmiesiems ligos simptomams. ...
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauKepenys – pagrindinis organas, valantis mūsų organizmą nuo toksinų, kurie vis labiau mus atakuoja. Toks jau šiuolaikinis pasaulis: užterštas oras ir maistas, infekcijos, stresas. O kur dar riebus maistas, nereguliari mityba, persivalgymas, alkoholis. Visa tai – dažno iš mūsų kasdieniai palydovai ir riziką susirgti kepenų ligomis didinantys veiksniai. ...
Skaityti daugiauNėščiųjų priežiūra: kokie tyrimai būtini, kokie – pageidautini Nuotrauka, padaryta besilaukiančiai moteriai ultragarsinio tyrimo metu, – dažnai pirmoji mažylio albume. Tačiau būsimosios mamos neretai pageidauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas kone per kiekvieną apsilankymą, ir tai lemia ne vien noras turėti dar vieną stebuklingą augimą fiksuojančią nuotrauką, bet ir rūpestis dėl vaikelio sveikatos. Ar jis gims sveikas? Ar atliekami visi būtini tyrimai? Kalbamės su medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. ...
Skaityti daugiauVargina galvos skausmai, svaigimas? Tirpsta galūnės? Nerimą kelia kiti neurologiniai sutrikimai? Į šiuos ir kitus svarbius mūsų skaitytojams klausimus, kurių sulaukėme interneto svetainėje, „Facebook‘o“ puslapyje ir laiškuose redakcijai, atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas neurologas dr. Gintaras Kaubrys. Gydytojas pabrėžia, visi atsakymai – nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant....
Skaityti daugiauŠviesusis ir dosnusis metų laikas! Pirmieji pavasario žalumynai, netrukus – vasaros žiedynai ir lapija, vėliau pabirsiančios vidurvasario ir rudenio subrandintos uogos... „Gamta sukūrė žmogui begalę augalų gyduolių, tai ir vartokime į sveikatą“, – linki Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų Augalų gydomojo poveikio komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėjas gydytojas fitoterapeutas Juozas Ruolia. ...
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauMedikai ištyrė, kad 70 proc. žmonių retkarčiais patiria širdies aritmijas: susijaudinus, ištikus stresui ir pan. Aritmijos - širdies ritmo sutrikimas. Jos gali būti visai paprastos, neturėti jokios klinikinės reikšmės; kitos gali būti mirtinos. Apie šią ligą pasakoja gydytojas kardiologas, Širdies asociacijos narys Vitas VYŠNIAUSKAS....
Skaityti daugiauHigienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registro duomenimis, pagrindinė mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų nesikeičia, o pirmoje vietoje ir toliau išlieka kraujotakos sistemos ligos. Štai 2011 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė visų mirusių asmenų, šios ligos daugiausia pakirto tiek vyrų, tiek moterų. Taigi tiek statistika, tiek sergamumo šiomis ligomis didėjimo ir jaunėjimo tendencijos verčia sunerimti ir ieškoti priemonių, kurios padėtų apsisaugoti. ...
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauTracheitas – savarankiška liga ar pasireiškianti sergant kitomis ligomis? Kokie jos simptomai? Ar ji sukelia krūtinės skausmus, spazmus ar kitokį diskomfortą krūtinės ląstos srityje ar už jos? Kuo tracheitas skiriasi nuo bronchito? Ar ši liga pavojingesnė? Galbūt šalia medikamentinio tracheito gydymo yra žinoma ir sveikimą pagreitinančių liaudiškų būdų? Į šiuos ir kitus mūsų skaitytojams svarbius klausimus atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiauHimalaya Herbals natūralūs, veiksmingi ir saugūs produktai yra gaminami iš kruopščiai atrinktų Himalajų kalnų papėdėse augančių vaistažolių, griežtai laikantis senųjų Ajurvedos tradicijų, todėl yra ypač veiksmingi ir stebina unikaliomis savybėmis....
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauGana dažnai moterys nežino ar neįvertina, kad plaukus galima visam laikui sugadinti net vieną kartą juos nudažius netinkamai. Tada naudojant net ir pačias geriausias plaukų priežiūros priemones nepavyks išsaugoti nei spalvos, nei pageidaujamo estetinio vaizdo, o dar blogiau, kad smarkiai pakenksime plaukams. Kirpėjos stilistės Džiuljetos Petrulienės šį kartą klausiame, ką patartų moterims, norinčioms daugiau ar mažiau radikaliai pakeisti savo plaukų spalvą. ...
Skaityti daugiauAr tikrai vasarą išsimaudymas šaltoje jūroje gali paguldyti į lovą? Kuo pavojingas skersvėjis ir šaltos jūros bangos mūsų raumenims ir ar tai vienintelės priežastys, kurios lemia susirgimą nervų šaknelių uždegimu? Kaip kovoti su nepakeliamu skausmu, kurį gali sukelti šis sveikatos sutrikimas ir į kitus klausimus šia tema atsako Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro direktorė bei gydytoja reabitologė GINTARĖ VAITKIENĖ....
Skaityti daugiauKažkada labai seniai laukinis žirnio protėvis užaugo Viduržiemio jūros regione. Patys pirmieji daržininkai žirnius augino dar pirmykštėje bendruomenėje. Žirniais garsusis gydytojas Hipokratas gydė anemiją, nutukimą, širdies ligas. Kokių naudingų savybių turi ši ankštinė daržovė ir kodėl ją verta valgyti ir mums?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę