Vis daugiau žmonių turi galimybių atostogauti kelis kartus per metus. Vieni jų žiemą linkę mėgautis šaltojo sezono teikiamais malonumais ir skuba slidinėti. Kiti, labiau mėgstantys šilumą, saulę, ir, anot kurių, gerai būtų, kad žiema tetruktų savaitę – per šv. Kalėdas, stengiasi pailginti vasaros malonumus ir nuo lietuviškos žiemos bėga į šiltuosius kraštus. Žmonių pomėgiai skirtingi, o ką apie tai mano gydytojai? Ar sveikatai nekenkia žiemos atostogos šiltuose kraštuose?
Kalbamės su Kauno Kalniečių poliklinikos šeimos gydytoja dr. Lilija Stankevičiene.
Ar nekenkia sveikatai smarkus klimato kontrastas, kai žiemą iš Lietuvos, kur būna –20 °C, keliaujam į šalis, kur tuo metu temperatūra siekia +30 °C ir daugiau? Ką organizmas sunkiau pakelia, kai iš šalčio patenkame į šilumą ar, priešingai – po atostogų šiltuose kraštuose grįžtame į lietuvišką žiemą?
Kiekvienam organizmui normalios kūno temperatūros palaikymas yra gyvybiškai svarbus dalykas. Tam turime termoreguliaciją – organizmo savybę palaikyti jam optimalią temperatūrą. Kai patenkame į šalį, kurioje aplinkos temperatūra smarkiai žemesnė, patiriame šalčio jausmą, gali krėsti drebulys. Esant šaltam orui, organizmas praranda šilumą. Kad šis praradimas nebūtų greitas, odos kraujagyslės susitraukia (ypač rankų, kojų – todėl galūnės labiausiai ir šąla), o pats organizmas ima gaminti daugiau šilumos. Beje, drebėjimas – tai irgi adaptacinis mechanizmas, nes taip raumenys gamina šilumą.
Prie karščio prisitaikome smarkiau prakaituodami. Karštį pakeliame sunkiau, kai oras labai drėgnas, nes tada prakaitas sunkiau išgaruoja, o būtent jis ir išsklaido šilumos perteklių.
Vienareikšmio atsakymo, kas sunkiau – prisitaikyti prie šalčio ar karščio, nėra. Žmogaus kūno temperatūrą reguliuoja galvos smegenyse esantis centras, kuris ir palaiko balansą tarp šilumos praradimo ir gavimo. Taigi adaptacija priklauso nuo šio centro veiklos ir bendros žmogaus sveikatos būklės.
Kiek reikia laiko prisitaikyti prie naujų klimato sąlygų? Kokie galbūt požymiai rodo, kad prisitaikyti sekasi sunkiai? Kaip sau padėti?
Kiek ir kaip truks adaptacija – labai individualu. Kai kuriems žmonėms netgi nedidelis kūno temperatūros nukrypimas nuo normalios gali sutrikdyti tam tikrų organizmo sistemų veiklą. Dažniausiai pirmiausia pažeidžiama nervų sistema, žmogus ima jaudintis, nerimauti, po to gali sutrikti ir kitos sistemos (kvėpavimo, širdies veikla, kt.).
Reikia klausyti savo organizmo ir stengtis jam padėti gana paprastomis priemonėmis. Jei šalta – judėti, nestovėti vietoje, gerti šiltų skysčių, paskubėti į šiltas patalpas, sušilti karštoje vonioje, daugiau valgyti, kt. Jei karšta – ieškoti pavėsio, dėvėti natūralaus pluošto drabužius, lengvą avalynę, būtinai nešioti galvos apdangalus, akinius nuo saulės. Turėtume pasirūpinti ir odos apsauga nuo kenksmingų ultravioletinių spindulių – naudoti atitinkamus kremus. Gausiai prakaituojant netenkama skysčių, todėl būtina daug gerti (mineralinio negazuoto vandens, netinka saldūs, gazuoti gėrimai).
Jeigu prisitaikyti sekasi sunkiai, apie tai praneš pats organizmas – gali atsirasti bėrimų, pasunkėti kvėpavimas, atsirasti dusulys, kosulys, sutrikti širdies veikla (pvz., dažniau plakti). Adaptacija priklauso ir nuo kraujagyslių būklės. Jei yra kraujotakos patologija, prisitaikyti gali būti sunkiau. Beje, vaikai ir vyresnio amžiaus žmonės ir jautriau sureaguoja į klimato pokyčius, ir kartu greičiau prie jų prisitaiko.
Prieš vykdami į atogrąžų šalis prisiminkite, kaip ištveriate lietuviškus karščius. Žinoma, kad sergantiesiems širdies ligomis pavojingi dideli karščiai. Galbūt sunkiau karščius ištveriantiems į šias šalis reikėtų vykti pavasarį ar rudenį. Sergantieji šalčio alergija neturėtų savo sveikatai kenkti vykdami į šaltuosius kraštus. Užtai sergantieji kvėpavimo sistemos ligomis (bronchitu, astma) džiaugiasi, kai nuvykę į šilto klimato šalis užmiršta apie vaistus, nes išnyksta dusulys, nesikartoja priepuoliai. Reikia įvertinti savo organizmo galimybes, ir tada kelionės paliks tik malonius įspūdžius. Todėl, prieš planuodami tolimas keliones, kur laukia didelis klimato sąlygų, laiko juostų skirtumas, rekomenduojama apsilankyti pas šeimos gydytoją.
Kartu su klimato kaita organizmas patiria ir laiko juostų skirtumą? Ar tai kenkia sveikatai?
Ar sėkmingai ir greitai prisitaikysime prie laiko juostų skirtumo, priklauso nuo to, kaip toli keliausime. Dažniausiai visi žmonės lengviau pakelia keliones į Vakarus, kai diena pailgėja, o ne į Rytus, kai ji sutrumpėja. Taip pat keliaujant į Vakarus prisitaikyti lengviau tiems, kurie pratę anksti keltis. Lengviau laiko skirtumas pakeliamas, kai keliaujame automobiliu, o ne lėktuvu, nes organizmas turi laiko palaipsniui prisiderinti prie besikeičiančio šviesos ir tamsos režimo.
Temstant smegenyse gaminasi melatoninas, kuris ir sukelia norą miegoti. Patekus į kitą laiko juostą, organizmas nespėja greitai persiorientuoti ir kurį laiką gyvena anksčiau įprastu miego ir būdravimo ritmu. Todėl gali kankinti nemiga, o, kaip žinoma, sutrikus miegui, gali sutrikti ir nervų sistema, ir kitų organų funkcijos.
Aklimatizacija prie naujos laiko juostos gali trukti nuo 1–2 dienų iki 1–2 savaičių. Tai taip pat labai individualu.
Kalbama, kad sveikas yra aktyvus poilsis. O jei žmogus per atostogas tenori gulėti paplūdimyje ir skaityti knygą?
Dažniausiai poilsį renkamės ne tik pagal pomėgius, bet ir pagal sveikatos galimybes. Todėl dauguma po įtempto darbo nuvykę į svečią šalį pirmas 2–3 dienas tenori pailsėti, atsipalaiduoti, pagulėti paplūdimyje. Užtat po to, kai organizmas prisitaiko prie naujų sąlygų, atsiranda ir noras keliauti, veikti, sportuoti ir pan. Jeigu žmogus visus metus sunkiai fiziškai dirbo, natūralu, kad per atostogas jis nori ramaus poilsio. Žmogui, kurio darbas sėdimas, gyvenimo būdas nejudrus, reikėtų stengtis bent per atostogas daugiau judėti, vaikščioti, žaisti sportinius žaidimus, t.y. aktyviai leisti laiką.
Maisto pavojai – kitokia virtuvė, nepažįstami prieskoniai, nežinomi vaisiai, daržovės? Ar neįprastas maistas gali kelti alergijas? Galbūt yra egzotinių vaisių, kurie kelia alergijas europiečiams?
Kelionėse rūpesčių dėl maisto gali kilti, jeigu nepaisome higienos taisyklių ir dėl to į mūsų organizmą patenka užterštas ar nešviežias maistas. Kitas pavojus – nauji nepažįstami patiekalai, vaisiai ar daržovės. Rekomenduojama nepažįstamų produktų ar patiekalų ragauti labai atsargiai, po nedaug. Kaip kūdikėlius palaipsniui pratiname prie maisto įvairovės, taip ir patys turėtume būti labai atsargūs pirmą kartą ragaudami egzotiškų ar nepažįstamų patiekalų, nes nežinome, kaip mūsų organizmas į juos sureaguos.
Maistas gali kelti alergijas, ir jos gali būti labai pavojingos sveikatai ir netgi gyvybei. Dažniausia kiekvienas mūsų jau žinome, kokiems maisto produktams esame alergiški, pvz., citrusiniams vaisiams, žuviai, riešutams, kt. Todėl prieš ragaudami turėtume išsiaiškinti, iš kokių produktų pagamintas naujas patiekalas, ar nėra jame alergiją keliančių komponentų. Specifinių egzotiškų vaisių, kurie galėtų sukelti alergijas europiečiams, nėra. Visi žali vaisiai tinkami valgyti, jeigu jie prieš tai kruopščiai nuplauti.
Ką dar svarbaus turėtume žinoti?
Kad kelionės būtų sėkmingos, jas reikia planuoti. Ypač jei ketinama keliauti į tolimas, egzotiškas šalis. Reikėtų apsilankyti pas šeimos gydytoją, kad patartų, kaip kelionėse elgtis sergant tam tikromis lėtinėmis ligomis. Taip pat reikėtų apsilankyti ir skiepų kabinete. Yra sudarytas specialus skiepų kalendorius, kuris numato, kokie skiepai būtini vykstant į tam tikras pasaulio šalis. Vykstant į bet kokią šalį rekomenduojama pasiskiepyti nuo difterijos, stabligės ir poliomielito. Šie skiepai užtikrins patikimą 10-ties metų apsaugą. Taip pat rekomenduojama skiepytis nuo hepatito A ir B. Mat šiomis ligomis galima užsikrėsti ir prabangiuose viešbučiuose. Juk niekada nežinome, ar švariomis rankomis buvo paruoštas maistas, ar į gėrimą įmestas ledo kubelis nebuvo užkrėstas hepatito A virusu. Negalime žinoti, ar šalia esantis arba kelionės metu sutiktas žmogus neserga šia liga. Tokie hepatito A simptomai, kaip nuovargis, silpnumas, pykinimas, vėmimas, karščiavimas, tamsesnis šlapimas ir šviesios išmatos, odos pageltimas, pasireiškia po 2–3 ar daugiau savaičių. Gali būti ir kad jokie simptomai nepasireikš (ypač vaikams). Taigi žmogus gali persirgti virusiniu hepatitu A to pats nežinodamas. Nereikėtų rizikuoti ir daryti manikiūro ar tatuiruočių, nes galima užsikrėsti hepatitu B. Taigi, viešėdami bet kokioje šalyje, ilgai ar trumpai, turime būti sąmoningi ir laikytis visų profilaktikos principų.
Kitas svarbus dalykas: jei sugrįžę į Lietuvą jaučiatės blogai, nedelskite, eikite pas gydytoją. Dažnai ligų inkubacinis periodas būna gana ilgas, ir pirmieji negalavimai pasireiškia jau atvykus į namus. Pradžioje simptomai būna nesunkūs, todėl žmonės nesuteikia jiems reikšmės ir mano, kad viskas praeis savaime. Tačiau jie gali būti sunkių ligų pranašas.
Probleminės yra paskutinės minutės kelionės, nes reikia bent kelių savaičių, kad po pasiskiepijimo spėtų pasigaminti antikūnai: ilgalaikiam imunitetui užtikrinti prireiks kelių skiepo dozių, todėl jais geriau pasirūpinti iš anksto. Pasiskiepijus vasarą, o išvykus rudenį, skiepo nauda tikrai nepradings. Tai ilgalaikė investicija į ateitį ir „bilietas“ kelionėms be rūpesčių.
Senais lakais pas gydytoją apsilankęs pacientas pirmiausia išgirsdavo: „Parodykite liežuvį“. Gydytojas iš visų pusių atidžiai apžiūrėdavo šį svarbų organą ir bandydavo nustatyti diagnozę. Senovės gydytojai liežuvį pelnytai laikė organizmo veidrodžiu ir pagal liežuvio paviršiaus pakitimus mokėjo gana tiksliai diagnozuoti vidaus organų sutrikimus dar iki atsirandant pirmiesiems ligos simptomams. ...
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauKepenys – pagrindinis organas, valantis mūsų organizmą nuo toksinų, kurie vis labiau mus atakuoja. Toks jau šiuolaikinis pasaulis: užterštas oras ir maistas, infekcijos, stresas. O kur dar riebus maistas, nereguliari mityba, persivalgymas, alkoholis. Visa tai – dažno iš mūsų kasdieniai palydovai ir riziką susirgti kepenų ligomis didinantys veiksniai. ...
Skaityti daugiauNėščiųjų priežiūra: kokie tyrimai būtini, kokie – pageidautini Nuotrauka, padaryta besilaukiančiai moteriai ultragarsinio tyrimo metu, – dažnai pirmoji mažylio albume. Tačiau būsimosios mamos neretai pageidauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas kone per kiekvieną apsilankymą, ir tai lemia ne vien noras turėti dar vieną stebuklingą augimą fiksuojančią nuotrauką, bet ir rūpestis dėl vaikelio sveikatos. Ar jis gims sveikas? Ar atliekami visi būtini tyrimai? Kalbamės su medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. ...
Skaityti daugiauVargina galvos skausmai, svaigimas? Tirpsta galūnės? Nerimą kelia kiti neurologiniai sutrikimai? Į šiuos ir kitus svarbius mūsų skaitytojams klausimus, kurių sulaukėme interneto svetainėje, „Facebook‘o“ puslapyje ir laiškuose redakcijai, atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas neurologas dr. Gintaras Kaubrys. Gydytojas pabrėžia, visi atsakymai – nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant....
Skaityti daugiauŠviesusis ir dosnusis metų laikas! Pirmieji pavasario žalumynai, netrukus – vasaros žiedynai ir lapija, vėliau pabirsiančios vidurvasario ir rudenio subrandintos uogos... „Gamta sukūrė žmogui begalę augalų gyduolių, tai ir vartokime į sveikatą“, – linki Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų Augalų gydomojo poveikio komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėjas gydytojas fitoterapeutas Juozas Ruolia. ...
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauMedikai ištyrė, kad 70 proc. žmonių retkarčiais patiria širdies aritmijas: susijaudinus, ištikus stresui ir pan. Aritmijos - širdies ritmo sutrikimas. Jos gali būti visai paprastos, neturėti jokios klinikinės reikšmės; kitos gali būti mirtinos. Apie šią ligą pasakoja gydytojas kardiologas, Širdies asociacijos narys Vitas VYŠNIAUSKAS....
Skaityti daugiauHigienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registro duomenimis, pagrindinė mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų nesikeičia, o pirmoje vietoje ir toliau išlieka kraujotakos sistemos ligos. Štai 2011 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė visų mirusių asmenų, šios ligos daugiausia pakirto tiek vyrų, tiek moterų. Taigi tiek statistika, tiek sergamumo šiomis ligomis didėjimo ir jaunėjimo tendencijos verčia sunerimti ir ieškoti priemonių, kurios padėtų apsisaugoti. ...
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauTracheitas – savarankiška liga ar pasireiškianti sergant kitomis ligomis? Kokie jos simptomai? Ar ji sukelia krūtinės skausmus, spazmus ar kitokį diskomfortą krūtinės ląstos srityje ar už jos? Kuo tracheitas skiriasi nuo bronchito? Ar ši liga pavojingesnė? Galbūt šalia medikamentinio tracheito gydymo yra žinoma ir sveikimą pagreitinančių liaudiškų būdų? Į šiuos ir kitus mūsų skaitytojams svarbius klausimus atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiauHimalaya Herbals natūralūs, veiksmingi ir saugūs produktai yra gaminami iš kruopščiai atrinktų Himalajų kalnų papėdėse augančių vaistažolių, griežtai laikantis senųjų Ajurvedos tradicijų, todėl yra ypač veiksmingi ir stebina unikaliomis savybėmis....
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauGana dažnai moterys nežino ar neįvertina, kad plaukus galima visam laikui sugadinti net vieną kartą juos nudažius netinkamai. Tada naudojant net ir pačias geriausias plaukų priežiūros priemones nepavyks išsaugoti nei spalvos, nei pageidaujamo estetinio vaizdo, o dar blogiau, kad smarkiai pakenksime plaukams. Kirpėjos stilistės Džiuljetos Petrulienės šį kartą klausiame, ką patartų moterims, norinčioms daugiau ar mažiau radikaliai pakeisti savo plaukų spalvą. ...
Skaityti daugiauAr tikrai vasarą išsimaudymas šaltoje jūroje gali paguldyti į lovą? Kuo pavojingas skersvėjis ir šaltos jūros bangos mūsų raumenims ir ar tai vienintelės priežastys, kurios lemia susirgimą nervų šaknelių uždegimu? Kaip kovoti su nepakeliamu skausmu, kurį gali sukelti šis sveikatos sutrikimas ir į kitus klausimus šia tema atsako Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro direktorė bei gydytoja reabitologė GINTARĖ VAITKIENĖ....
Skaityti daugiauKažkada labai seniai laukinis žirnio protėvis užaugo Viduržiemio jūros regione. Patys pirmieji daržininkai žirnius augino dar pirmykštėje bendruomenėje. Žirniais garsusis gydytojas Hipokratas gydė anemiją, nutukimą, širdies ligas. Kokių naudingų savybių turi ši ankštinė daržovė ir kodėl ją verta valgyti ir mums?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę