){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
„Vaikas – tai žmogutis, turintis individualų genų derinį, savo charakterį, temperamentą ir savo mąstymą. Nors ir turi jūsų genų, jis niekada nebus toks, kaip jūs, ir nesielgs visiškai taip pat, kaip jūs. Tėvai tai turėtų įvertinti ir elgtis atitinkamai pagal vaiko būdą,“ – sako psichologė Jolanta Lazutkienė.
O jeigu šeimoje vaikų ne vienas? Kaip auklėti skirtingo temperamento vaikus, kad jie visi šeimoje jaustųsi lygiaverčiai?
Taigi norėtųsi pradėti nuo pradžių. Kas apibūdinama kaip temperamentas?
Temperamentas yra tam tikrų santykinai nekintamų psichinių savybių rinkinys, su kuriuo gimstame, ir visa tai formuoja požiūrį į aplinką. Nuo jo priklauso psichinės veiklos dinamika. Tai savybės, darančios įtaką kitoms asmenybės savybėms ir psichinei būsenai.
Kada jis ima reikštis?
Dar kūdikystėje tėvai pastebi, kad skiriasi vaikų savybės, elgesys. Vieni yra jautresni, daugiau verkia, kiti energingesni ir pakantesni. Vieni yra judresni, kiti pasyvesni, skiriasi ir miego bei valgymo poreikiai. Nustatyti kūdikio temperamentą, kuris dar nepaveiktas auklėjimo ir išorinės aplinkos, yra sudėtinga, ir tai daroma vertinant mažylio emocijas, maisto poreikį, miegą, apsaugos poreikį. Aiškiau temperamentas ima reikštis, kai tik mažylis pradeda vaikščioti. Iš pradžių vaikai gali turėti visų temperamento savybių po truputį, kurios laikui bėgant viena po kitos atsiskleidžia, ir pradeda dominuoti kelios pagrindinės.
Visi žinome, kad yra keli temperamento tipai, tačiau, manau, tėveliams vertėtų apie kiekvieną sužinoti kiek išsamiau.
Vaikai gali turėti įvairių temperamentų bruožų, tačiau visada vyrauja vienas. Temperamentas tiesiogiai nelemia asmenybės bruožų, tačiau gali padėti arba trukdyti susidaryti tam tikriems asmenybės bruožams, nes keičia auklėjimo poveikį asmenybės vystymuisi. I. Pavlovas yra išskyręs keturis skirtingus temperamento tipus, tai sangvinikai, melancholikai, cholerikai ir flegmatikai.
Sangvinikai yra linksmi, mėgsta juoktis, džiaugsmingi, nuoširdūs, meilūs, judrūs optimistai, kurie myli gyvenimą, mėgsta rizikuoti, nesivaržantys, pasirengę kompromisams, produktyviai dirba, kai susidomi kokia nors veikla. Tačiau mažyliai dažnai keičia veiklos pobūdį, nes ji jiems nusibosta. Sangvinikams būdingas greitai kylantis, bet padidintas emocinis jautrumas, labai greita nuotaikų kaita, veiklos chaotiškumas, tuštybė. Tokie vaikai mėgsta būti giriami, lenktyniauti. Jie linkę meilikauti ir pavydėti. Įspūdžius išgyvena greitai ir smarkiai, į juos reaguoja taip pat greitai ir smarkiai, bet įspūdžiai lieka neilgai. Šio tipo asmenys yra stiprūs, su pusiausvyra ir paslankūs. Jie yra ekstravertai.
Melancholikai yra jautrūs (silpnas poveikis sukelia stiprias reakcijas), kalba tyliai, greitai nuliūsta, niūrūs, bailūs (atsiradus sunkumams pasiruošęs viską mesti, labai bijo būti pažemintas, sugėdintas), nedrąsūs, verksniai, prislėgti, liūdni, nusivylę, įžeidūs, nuotaikos trunka ilgai, pasikartojančių jausmų nebegali atsikratyti. Jie linkę niekuo netikėti ir nieko nesitikėti. Melancholikams būdingas nesugebėjimas pakeisti požiūrį į vieną ar kitą dalyką. Linkę išsaugoti savo mąstymo būdą, nuostatas bei principus. Informaciją įsimena labai sunkiai, nuolat kas nors atitraukia dėmesį, todėl greitai pavargsta. Kartu yra santūrūs, patikimi, linkę mąstyti, mąstymas gilus ir platus, drausmingi, stabiliai suvokia fizinius dirgiklius ir gyvenimo situacijas, turi meninių polinkių, subtilius jausmus, atsargūs, viską apsvarstantys. Tokio tipo vaikai linkę daug laiko praleisti vieni, įsigilina į vidaus išgyvenimus, o išorinių dalykų dažniausiai nepastebi. Nemėgsta eiti į darželį ar mokyklą, nes sunkiai prisitaiko prie aplinkos. Melancholikai priskiriami silpnajam tipui. Jie – intravertai.
Cholerikai linkę greitai ir stipriai reaguoti į patiriamus įspūdžius ir veikti. Įspūdis ilgai lieka jų viduje. Jie greitai supyksta, gyvi, dažnai karščiuojasi, įsivelia į konfliktus, nepatenkinti, pikčiurnos, valdingi, nejautrūs, niurgzliai, mėgsta apsimetinėti ir veidmainiauti, nes nenori pripažinti pralaimėjimo. Nemėgsta, kai jiems nurodinėja ar įsakinėja. Cholerikai vaikai kalba garsiai bei greitai, energingi, turi stiprią valią, atkaklūs, veiklūs, ryžtingi, didžiadvasiai (niekindami žemus dalykus, siekia kilnių tikslų), linkę suburti aplink save žmones ir jiems vadovauti, tačiau tam trukdo per skubėjimą atsirandantis neišmintingumas. Gautą informaciją suvokia greitai, bet taip pat greitai ir pamiršta. Jausmus išreiškia ekspresyviai. Mėgsta būti dėmesio centre, kai juos lepina ir žaisti triukšmingus žaidimus. Šio temperamento asmenys priskiriami stipriam, be pusiausvyros tipui. Jie – ekstravertai.
Flegmatikai lėtai mąsto, lėtai reaguoja į naujus įspūdžius, kurie greitai išblėsta, negreit supyksta, ramūs, nejudrūs, taikūs, šalti, viską mato, tačiau, jei nėra būtinybės, nesikiša. Jie dažnai būna abejingi, pasipūtę, nemąstantys, tingūs, emocinis jautrumas silpnas ir trumpalaikis, jausmai silpnai išreiškiami išoriškai. Jie mėgsta ramybę, poilsį bei patogumus. Flegmatikai viską ramiai apmąsto, naujų idėjų greitai nesiima ir sprendžia neskubėdami. Tačiau ką pradeda daryti, to laikosi iki galo. Šio temperamento žmonėms būdingos ir tokios savybės, kaip nuolankumas, blaivus protas, geraširdiškumas, praktiškumas, pastovumas, konservatyvumas. Gyvenimui jie nekelia didelių reikalavimų. Mažai kuo domisi. Be to, dažnai tokių vaikų gabumai lieka neatskleisti. Pagal I. Pavlovą, tai – stiprus su pusiausvyra, bet nepaslankus tipas. Jie – intravertai.
O jei šeimoje vaikai auga keli, skirtingo temperamento? Ar auklėjant į tai reikia kreipti dėmesį, ar pakanka bendros tvarkos?
Kad ir kaip tėveliams nepatogu, tačiau reikia prisitaikyti prie kiekvieno vaiko tempo, orientuotis į jo reikmes. Tačiau šeimoje privalo būti ir nustatytos taisyklės (nesimušti, neimti ne savo daiktų, neprasivardžiuoti ir pan.), kurių nuosekliai turėtų laikytis visi, nes nuoseklumas vaikui teikia saugumo jausmą. Kartu su vaikais reikėtų aptarti minėtas taisykles ir pasekmes už tai, jei jų nebus laikomasi. Neabejotina, kad šeimoje, kur auga keli vaikai, visada atsiranda varžybos dėl tėvų dėmesio, ir dažniausiai tai pasireiškia blogu elgesiu. Bausdami tą „blogietį“, tėveliai tik paskatina varžybas tarp vaikų. Įveikti vaikų varžymąsi ir išvengti žalingo jo poveikio galima vaikus laikant viena grupe, t.y. už blogą elgesį pasekmės paliečia visus vaikus kartu, neišskiriant nė vieno. Taip vaikai supranta, kad jie viena komanda, kad varžymasis dėl tėvų dėmesio, pripažinimo nė vienam nenaudingas. Taip tėvai suteikia vaikams galimybę išsiugdyti pagarbą vienas kitam.
Kiek įmanoma sutarti skirtingo temperamento vienoje šeimoje augantiems vaikams?
Dažniausiai šeimoje, kurioje auga keli vaikai, jie būna skirtingų temperamentų, skirtingų lyčių ir skirtingai elgiasi. Nereikia pamiršti, kad ir tėvelių temperamentas skiriasi nuo vaikų. Taigi temperamentas yra vienas iš veiksnių, veikiančių šeimos gyvenimą bei tėvų ir vaikų tarpusavio santykius (ar jie bus malonūs ir teigiami, ar bus stresiniai ir konfliktiški). Nustatyta, kad santykiai tarp brolių, seserų yra pagrįsti tėvų ir vaikų santykiais, auklėjimo būdais. Tėveliai, pasitelkę visus savo sugebėjimus, žinias ir gerus norus, gali suvaldyti ir teigiama linkme pakreipti neigiamas vaiko savybes, taip bendravimas tarp skirtingo temperamento vaikų taps naudingas abiem pusėms, paskatins vaikus veikti tinkama linkme. Beje, egzistuoja abipusė sąveika tarp tėvų ir vaikų. Jų tarpusavio santykiai, elgesys lemia tai, kokius auklėjimo būdus pasirinks tėvai.
Ar reiktų tėvams kištis į vaikų bendravimą? Gal geriau vaikai patys lai sprendžia savo santykius? Kada riba, kai įsikišti reikia?
Tėvai turi sudaryti sąlygas visiems jų šeimos vaikams augti saugiai ir laimingai. Stengtis, kad konfliktų tarp vaikų būtų kuo mažiau, jei neįmanoma, visai jų išvengti. Taip pat kad vaikai nekonkuruotų dėl tėvų dėmesio, padėti broliams ir seserims sutarti tarpusavyje. Suaugusiems būtina įsikišti, kai sudėtingos situacijos tarp vaikų kelia grėsmę jų fiziniam saugumui, kenkia jų savivertei.
Senais lakais pas gydytoją apsilankęs pacientas pirmiausia išgirsdavo: „Parodykite liežuvį“. Gydytojas iš visų pusių atidžiai apžiūrėdavo šį svarbų organą ir bandydavo nustatyti diagnozę. Senovės gydytojai liežuvį pelnytai laikė organizmo veidrodžiu ir pagal liežuvio paviršiaus pakitimus mokėjo gana tiksliai diagnozuoti vidaus organų sutrikimus dar iki atsirandant pirmiesiems ligos simptomams. ...
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauKepenys – pagrindinis organas, valantis mūsų organizmą nuo toksinų, kurie vis labiau mus atakuoja. Toks jau šiuolaikinis pasaulis: užterštas oras ir maistas, infekcijos, stresas. O kur dar riebus maistas, nereguliari mityba, persivalgymas, alkoholis. Visa tai – dažno iš mūsų kasdieniai palydovai ir riziką susirgti kepenų ligomis didinantys veiksniai. ...
Skaityti daugiauNėščiųjų priežiūra: kokie tyrimai būtini, kokie – pageidautini Nuotrauka, padaryta besilaukiančiai moteriai ultragarsinio tyrimo metu, – dažnai pirmoji mažylio albume. Tačiau būsimosios mamos neretai pageidauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas kone per kiekvieną apsilankymą, ir tai lemia ne vien noras turėti dar vieną stebuklingą augimą fiksuojančią nuotrauką, bet ir rūpestis dėl vaikelio sveikatos. Ar jis gims sveikas? Ar atliekami visi būtini tyrimai? Kalbamės su medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. ...
Skaityti daugiauVargina galvos skausmai, svaigimas? Tirpsta galūnės? Nerimą kelia kiti neurologiniai sutrikimai? Į šiuos ir kitus svarbius mūsų skaitytojams klausimus, kurių sulaukėme interneto svetainėje, „Facebook‘o“ puslapyje ir laiškuose redakcijai, atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas neurologas dr. Gintaras Kaubrys. Gydytojas pabrėžia, visi atsakymai – nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant....
Skaityti daugiauŠviesusis ir dosnusis metų laikas! Pirmieji pavasario žalumynai, netrukus – vasaros žiedynai ir lapija, vėliau pabirsiančios vidurvasario ir rudenio subrandintos uogos... „Gamta sukūrė žmogui begalę augalų gyduolių, tai ir vartokime į sveikatą“, – linki Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų Augalų gydomojo poveikio komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėjas gydytojas fitoterapeutas Juozas Ruolia. ...
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauMedikai ištyrė, kad 70 proc. žmonių retkarčiais patiria širdies aritmijas: susijaudinus, ištikus stresui ir pan. Aritmijos - širdies ritmo sutrikimas. Jos gali būti visai paprastos, neturėti jokios klinikinės reikšmės; kitos gali būti mirtinos. Apie šią ligą pasakoja gydytojas kardiologas, Širdies asociacijos narys Vitas VYŠNIAUSKAS....
Skaityti daugiauHigienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registro duomenimis, pagrindinė mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų nesikeičia, o pirmoje vietoje ir toliau išlieka kraujotakos sistemos ligos. Štai 2011 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė visų mirusių asmenų, šios ligos daugiausia pakirto tiek vyrų, tiek moterų. Taigi tiek statistika, tiek sergamumo šiomis ligomis didėjimo ir jaunėjimo tendencijos verčia sunerimti ir ieškoti priemonių, kurios padėtų apsisaugoti. ...
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauTracheitas – savarankiška liga ar pasireiškianti sergant kitomis ligomis? Kokie jos simptomai? Ar ji sukelia krūtinės skausmus, spazmus ar kitokį diskomfortą krūtinės ląstos srityje ar už jos? Kuo tracheitas skiriasi nuo bronchito? Ar ši liga pavojingesnė? Galbūt šalia medikamentinio tracheito gydymo yra žinoma ir sveikimą pagreitinančių liaudiškų būdų? Į šiuos ir kitus mūsų skaitytojams svarbius klausimus atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiauHimalaya Herbals natūralūs, veiksmingi ir saugūs produktai yra gaminami iš kruopščiai atrinktų Himalajų kalnų papėdėse augančių vaistažolių, griežtai laikantis senųjų Ajurvedos tradicijų, todėl yra ypač veiksmingi ir stebina unikaliomis savybėmis....
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauGana dažnai moterys nežino ar neįvertina, kad plaukus galima visam laikui sugadinti net vieną kartą juos nudažius netinkamai. Tada naudojant net ir pačias geriausias plaukų priežiūros priemones nepavyks išsaugoti nei spalvos, nei pageidaujamo estetinio vaizdo, o dar blogiau, kad smarkiai pakenksime plaukams. Kirpėjos stilistės Džiuljetos Petrulienės šį kartą klausiame, ką patartų moterims, norinčioms daugiau ar mažiau radikaliai pakeisti savo plaukų spalvą. ...
Skaityti daugiauAr tikrai vasarą išsimaudymas šaltoje jūroje gali paguldyti į lovą? Kuo pavojingas skersvėjis ir šaltos jūros bangos mūsų raumenims ir ar tai vienintelės priežastys, kurios lemia susirgimą nervų šaknelių uždegimu? Kaip kovoti su nepakeliamu skausmu, kurį gali sukelti šis sveikatos sutrikimas ir į kitus klausimus šia tema atsako Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro direktorė bei gydytoja reabitologė GINTARĖ VAITKIENĖ....
Skaityti daugiauKažkada labai seniai laukinis žirnio protėvis užaugo Viduržiemio jūros regione. Patys pirmieji daržininkai žirnius augino dar pirmykštėje bendruomenėje. Žirniais garsusis gydytojas Hipokratas gydė anemiją, nutukimą, širdies ligas. Kokių naudingų savybių turi ši ankštinė daržovė ir kodėl ją verta valgyti ir mums?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę