Retas jaunas žmogus atvirai kalba apie tokią problemą, kaip vidurių užkietėjimas. Vyresniame amžiuje ne tik drąsiau, bet ir dažniau prabylama apie šias bėdas. Tiesa, neretai asmenys supainioja tikrąjį vidurių užkietėjimą su vienadieniu virškinimo sutrikimu. Apie žarnyno veiklos sutrikimus kalbamės su gastroenterologu profesoriumi Laimu Jonaičiu.
„Vidurių užkietėjimas gali būti suprantamas skirtingai, nes tai ir retas, ir sunkus tuštinimasis, ilgas stanginimasis, nevisiško išsituštinimo pojūtis.
Vienas tyrimas parodė, kad žmonės vidurių užkietėjimą supranta klaidingai. Jiems atrodo, kad tuštintis 5–9 kartus per savaitę – mažai. Tačiau svarbu ne tik kiekybė, bet ir kokybė: kai tuštinantis nebūna jokio diskomforto“, – pasakojo specialistas.
Vidurių užkietėjimą gali sukelti dvi priežasčių grupės. Apie jas plačiau kalba gastroenterologas:
„Pirmajai grupei priklauso ligos, kurios keičia žarnyno judėjimą, praeinamumą, ir dėl to viduriai užkietėja. Antra grupė, kai ligų nerandame arba jų iš tikrųjų nėra. Tuomet laikoma, kad tai funkcinė obstipacija.
Iš esmės visais atvejais svarbiausia yra surasti priežastį, kurią galėtume koreguoti. Dar svarbiau rasti tą priežastį, kuri gali progresuoti.“
Pagrindinės ligos, galinčios turėti įtakos vidurių užkietėjimui, tai, žinoma, žarnyno ligos. „Tai gali būti ir polipai, ir uždegimo procesai ar net navikai. Taip pat išoriniai spaudimai dėl genetinių organų patologijos. Moterims gali būti ginekologinė patologija, vyrams – urologinė. Gali būti ir gimdymo traumos“, - pasakojo prof..L.Jonaitis.
Vidurių užkietėjimui įtakos turi skydliaukės hormonų trūkumas, cukrinis diabetas, vaistų, ypač veikiančių nervų sistemą, vartojimas.
„Nervų sistemos, tiek galvos, tiek nugaros smegenų ligos, tikėtina, kad gali veikti virškinimo procesus. Kas įdomiausia – kad iš tikrųjų ir veikia. Tai pasireiškia ne viduriavimu, o būtent obstipacija. Visam tam įtakos turi ir buvusios traumos, insultai, Parkinsono liga, išsėtinė sklerozė, uždegimai, degeneracinės sisteminės ligos“, – pasakoja gydytojas gastroenterologas.
Vidurių užkietėjimą lemia ir judėjimo, skaidulinio maisto ir skysčių trūkumas. Įtakos turi ir genetika: jei mama serga, tai serga ir dukra – tai paveldima. „Tas yra pastebima, ir nelabai galima ką pakeisti, nebent gyvenimo būdą“, – aiškina prof.. L.Jonaitis.
Gydytojas aiškina, kad jei vidurių užkietėjimas neprogresuoja, tuomet pasekmių nebus, tik šiek tiek bus pablogėjusi gyvenimo kokybė. „Bet kartais jis progresuoja: prireikia daugiau vidurių laisvinamųjų vaistų, tuštinimasis retėja, tada, ypač vyresniems žmonėms, gali atsirasti žarnų nepraeinamumas, kuris jau yra pavojingas gyvybei“, – įspėja gydytojas.
Gastroenterologas prof.. Laimas Jonaitis įspėja ir tuos, kurie pastebi kraujo ant savo išmatų: „Kraujo buvimas bet kokiame organizmo skystyje yra tarsi raudona vėliavėlė – aliarmo simbolis. Geriausiu atveju tai bus hemorojus ar išangė įplyšimas, kurio gydymas yra nelengvas.
Taip pat tai gali reikšti, kad išsivystė polipai ar net piktybiniai navikai. Bet kuriuo atveju spėlioti nėra ko, reikia pasitikrinti. Tai mano nuoširdus patarimas“.
Jei patiriate vidurių užkietėjimą, jums šią problemą gali padėti išspręsti – Forlax.
Tai patogus gydymo būdas – Forlax nesukelia staigaus noro išsituštinti, bet lengvai išsituštinama po paros.
Forlax nedirgina žarnyno, veikia švelniai, bet užtikrintai. Jis sujungia vandenį ir tuo vandeniu suminkština užkietėjusias išmatas ir kartu su jomis pasišalina lauk.
Preparato patariama vartoti kaip nurodė gydytojas arba po 1–2 pakelius ryte ir/arba vakare.
Dėl vaisto vartojimo ir galimo šalutinio poveikio pasitarkite su gydytoju arba vaistininku.
Gydytojo patarimo ar daugiau informacijos ieškokite www.uzkietejo.lt
Senais lakais pas gydytoją apsilankęs pacientas pirmiausia išgirsdavo: „Parodykite liežuvį“. Gydytojas iš visų pusių atidžiai apžiūrėdavo šį svarbų organą ir bandydavo nustatyti diagnozę. Senovės gydytojai liežuvį pelnytai laikė organizmo veidrodžiu ir pagal liežuvio paviršiaus pakitimus mokėjo gana tiksliai diagnozuoti vidaus organų sutrikimus dar iki atsirandant pirmiesiems ligos simptomams. ...
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauKepenys – pagrindinis organas, valantis mūsų organizmą nuo toksinų, kurie vis labiau mus atakuoja. Toks jau šiuolaikinis pasaulis: užterštas oras ir maistas, infekcijos, stresas. O kur dar riebus maistas, nereguliari mityba, persivalgymas, alkoholis. Visa tai – dažno iš mūsų kasdieniai palydovai ir riziką susirgti kepenų ligomis didinantys veiksniai. ...
Skaityti daugiauNėščiųjų priežiūra: kokie tyrimai būtini, kokie – pageidautini Nuotrauka, padaryta besilaukiančiai moteriai ultragarsinio tyrimo metu, – dažnai pirmoji mažylio albume. Tačiau būsimosios mamos neretai pageidauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas kone per kiekvieną apsilankymą, ir tai lemia ne vien noras turėti dar vieną stebuklingą augimą fiksuojančią nuotrauką, bet ir rūpestis dėl vaikelio sveikatos. Ar jis gims sveikas? Ar atliekami visi būtini tyrimai? Kalbamės su medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. ...
Skaityti daugiauVargina galvos skausmai, svaigimas? Tirpsta galūnės? Nerimą kelia kiti neurologiniai sutrikimai? Į šiuos ir kitus svarbius mūsų skaitytojams klausimus, kurių sulaukėme interneto svetainėje, „Facebook‘o“ puslapyje ir laiškuose redakcijai, atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas neurologas dr. Gintaras Kaubrys. Gydytojas pabrėžia, visi atsakymai – nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant....
Skaityti daugiauŠviesusis ir dosnusis metų laikas! Pirmieji pavasario žalumynai, netrukus – vasaros žiedynai ir lapija, vėliau pabirsiančios vidurvasario ir rudenio subrandintos uogos... „Gamta sukūrė žmogui begalę augalų gyduolių, tai ir vartokime į sveikatą“, – linki Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų Augalų gydomojo poveikio komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėjas gydytojas fitoterapeutas Juozas Ruolia. ...
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauMedikai ištyrė, kad 70 proc. žmonių retkarčiais patiria širdies aritmijas: susijaudinus, ištikus stresui ir pan. Aritmijos - širdies ritmo sutrikimas. Jos gali būti visai paprastos, neturėti jokios klinikinės reikšmės; kitos gali būti mirtinos. Apie šią ligą pasakoja gydytojas kardiologas, Širdies asociacijos narys Vitas VYŠNIAUSKAS....
Skaityti daugiauHigienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registro duomenimis, pagrindinė mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų nesikeičia, o pirmoje vietoje ir toliau išlieka kraujotakos sistemos ligos. Štai 2011 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė visų mirusių asmenų, šios ligos daugiausia pakirto tiek vyrų, tiek moterų. Taigi tiek statistika, tiek sergamumo šiomis ligomis didėjimo ir jaunėjimo tendencijos verčia sunerimti ir ieškoti priemonių, kurios padėtų apsisaugoti. ...
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauTracheitas – savarankiška liga ar pasireiškianti sergant kitomis ligomis? Kokie jos simptomai? Ar ji sukelia krūtinės skausmus, spazmus ar kitokį diskomfortą krūtinės ląstos srityje ar už jos? Kuo tracheitas skiriasi nuo bronchito? Ar ši liga pavojingesnė? Galbūt šalia medikamentinio tracheito gydymo yra žinoma ir sveikimą pagreitinančių liaudiškų būdų? Į šiuos ir kitus mūsų skaitytojams svarbius klausimus atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiauHimalaya Herbals natūralūs, veiksmingi ir saugūs produktai yra gaminami iš kruopščiai atrinktų Himalajų kalnų papėdėse augančių vaistažolių, griežtai laikantis senųjų Ajurvedos tradicijų, todėl yra ypač veiksmingi ir stebina unikaliomis savybėmis....
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauGana dažnai moterys nežino ar neįvertina, kad plaukus galima visam laikui sugadinti net vieną kartą juos nudažius netinkamai. Tada naudojant net ir pačias geriausias plaukų priežiūros priemones nepavyks išsaugoti nei spalvos, nei pageidaujamo estetinio vaizdo, o dar blogiau, kad smarkiai pakenksime plaukams. Kirpėjos stilistės Džiuljetos Petrulienės šį kartą klausiame, ką patartų moterims, norinčioms daugiau ar mažiau radikaliai pakeisti savo plaukų spalvą. ...
Skaityti daugiauAr tikrai vasarą išsimaudymas šaltoje jūroje gali paguldyti į lovą? Kuo pavojingas skersvėjis ir šaltos jūros bangos mūsų raumenims ir ar tai vienintelės priežastys, kurios lemia susirgimą nervų šaknelių uždegimu? Kaip kovoti su nepakeliamu skausmu, kurį gali sukelti šis sveikatos sutrikimas ir į kitus klausimus šia tema atsako Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro direktorė bei gydytoja reabitologė GINTARĖ VAITKIENĖ....
Skaityti daugiauKažkada labai seniai laukinis žirnio protėvis užaugo Viduržiemio jūros regione. Patys pirmieji daržininkai žirnius augino dar pirmykštėje bendruomenėje. Žirniais garsusis gydytojas Hipokratas gydė anemiją, nutukimą, širdies ligas. Kokių naudingų savybių turi ši ankštinė daržovė ir kodėl ją verta valgyti ir mums?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę