Kai už lango lyja, niekas labai ir nesiveržia į lauką. Tačiau net ir buvimas namuose gali būti labai malonus, ypač vaikams, kurie smagiai laiką leidžia su savo tėveliais. Deja, bet dažnai toks namų režimas būna priverstinis – dėl ligos. Ir šiuo metu, kai jau prasideda rotaviruso infekcijos plitimas, ne viena šeima ieško būdų, kaip užkirsti šiai ligai kelią į jų namus. Tačiau, kaip sakoma, liga ateina nekviesta. Todėl svarbiausia pradėti kovoti su infekcija vos tik pajuntate pirmuosius rotaviruso požymius.
Šeimos gydytoja Daiva Stanislovaitienė moko atpažinti šiuos požymius: „Prarandamas apetitas, gali būti pykinimas, viduriavimas gausiomis, vandeningomis išmatomis. Gausios išmatos būna todėl, kad šis virusas pakenkia žarnyno gleivinei, ir taip sutrikdoma vandens rezorbcija į organizmą. Gali pakilti temperatūra. Rotavirusas perduodamas per rankas, tai, kaip sakoma, „nešvarių rankų liga.“
Rotavirusine infekcija kasmet pasaulyje serga apie 18 mln. gyventojų. Lietuvoje užfiksuojama apie 350 žmonių per metus, tačiau ne visi atvejai diagnozuojami. Rotavirusu gali užsikrėsti bet kas, tačiau didžiausias pavojus kyla kūdikiams ir vaikams iki penkerių metų. Serga ir vyresni, bet jiems ligos eiga lengvesnė. O mažiems vaikams, netenkantiems daug skysčių, virusas yra labai pavojingas. Liūdniausia, kad būna ir mirtinų atvejų.
„Taip, rotaviruso infekcija gali būti mirtinas. Kiekvienais metais mirusiųjų nuo jos būna net išsivysčiusiose šalyse. Pavyzdžiui, kūdikiams, sveriantiems 4–5 kg, pavojingas jau 100–300 ml skysčių netekimas. Su skysčiais netenkama daug mineralų, dėl to sutrinka širdies, inkstų, kepenų veikla. Vaikas pradeda nesišlapinti, pasidaro vangus, oda marmuruota, liežuvis ir visa burna tampa sausa“, – apie viruso pavojus pasakoja gydytoja D. Stanislovaitienė.
Esminis dalykas – susigrąžinti prarastą skysčių kiekį
Ligonis turi gauti fiziologinę skysčių normą, atitinkančią jo amžių, ir papildomų skysčių patologiniams jų nuostoliams kompensuoti. Sunki dehidratacija, hipovoleminis šokas gydomi intravenine rehidracija.
Gydytoja Daiva Stanislovaitienė primygtinai liepia duoti skysčių: „Nereikia laukti, kol vaikas bus visai silpnas. Iš karto, jei tik pradėjo vemti ar viduriuoti, reikia duoti skysčių. Kartais tėveliai labai blogai daro, jei vaikui duoda gerti, pavyzdžiui, po puodelį vandens. Jį mažylis tuoj pat išvemia. Reikia duoti po 5–10 ml kas 2–3 minutes, girdyti valgomuoju šaukštu ar švirkštu.“
Po to jau galima duoti vaistų, pavyzdžiui, Smecta. Ji sugeria (absorbuoja) toksinus, virusus, bakterijas, skatina žarnyno gleivių susidarymą, kurios padeda apsaugoti nuo viruso. Retėja viduriavimas, mažėja skysčių netekimas ir vaiko būklė gerėja.“
„Smecta“ – tai natūralios kilmės nereceptinis vaistas. Tai efektyvus ginklas kovojant su žarnyno virusais ir jų sukeltais negalavimais, pavyzdžiui, viduriavimu, ir iš žarnyno šalinant pavojingas bakterijas bei toksinus.
Ši malonaus apelsinų aromato miltelių suspensija mažina viduriavimą sujungdama virusus, bakterijas ir toksinus ir apsaugodama žarnų gleivinę. Tai neleidžia iš organizmo pasišalinti dideliam kiekiui skysčių, o kartu ir svarbiems elektrolitams.
Smecta paprasta ir lengva vartoti: vaikams reikėtų paketėlio turinį ištirpinti 50 ml vandens, t.y. ketvirtadalyje stiklinės, ar sumaišyti su pusiau skystu maistu. Suaugusiesiems: paketėlio turinį reikia ištirpinti pusėje stiklinės vandens.
Smecta – tai daugiau kaip trisdešimt metų pasaulyje gydytojų ir pacientų pripažintas vaistas, kuris paprasčiausiai vadinamas šeimos vaistu. Tai natūralus ir efektyvus, bene dažniausiai pasirenkamas vaistas viduriavimui mažinti! Dėl vaisto vartojimo pasitarkite su gydytoju ar vaistininku.
Senais lakais pas gydytoją apsilankęs pacientas pirmiausia išgirsdavo: „Parodykite liežuvį“. Gydytojas iš visų pusių atidžiai apžiūrėdavo šį svarbų organą ir bandydavo nustatyti diagnozę. Senovės gydytojai liežuvį pelnytai laikė organizmo veidrodžiu ir pagal liežuvio paviršiaus pakitimus mokėjo gana tiksliai diagnozuoti vidaus organų sutrikimus dar iki atsirandant pirmiesiems ligos simptomams. ...
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauKepenys – pagrindinis organas, valantis mūsų organizmą nuo toksinų, kurie vis labiau mus atakuoja. Toks jau šiuolaikinis pasaulis: užterštas oras ir maistas, infekcijos, stresas. O kur dar riebus maistas, nereguliari mityba, persivalgymas, alkoholis. Visa tai – dažno iš mūsų kasdieniai palydovai ir riziką susirgti kepenų ligomis didinantys veiksniai. ...
Skaityti daugiauNėščiųjų priežiūra: kokie tyrimai būtini, kokie – pageidautini Nuotrauka, padaryta besilaukiančiai moteriai ultragarsinio tyrimo metu, – dažnai pirmoji mažylio albume. Tačiau būsimosios mamos neretai pageidauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas kone per kiekvieną apsilankymą, ir tai lemia ne vien noras turėti dar vieną stebuklingą augimą fiksuojančią nuotrauką, bet ir rūpestis dėl vaikelio sveikatos. Ar jis gims sveikas? Ar atliekami visi būtini tyrimai? Kalbamės su medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. ...
Skaityti daugiauVargina galvos skausmai, svaigimas? Tirpsta galūnės? Nerimą kelia kiti neurologiniai sutrikimai? Į šiuos ir kitus svarbius mūsų skaitytojams klausimus, kurių sulaukėme interneto svetainėje, „Facebook‘o“ puslapyje ir laiškuose redakcijai, atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas neurologas dr. Gintaras Kaubrys. Gydytojas pabrėžia, visi atsakymai – nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant....
Skaityti daugiauŠviesusis ir dosnusis metų laikas! Pirmieji pavasario žalumynai, netrukus – vasaros žiedynai ir lapija, vėliau pabirsiančios vidurvasario ir rudenio subrandintos uogos... „Gamta sukūrė žmogui begalę augalų gyduolių, tai ir vartokime į sveikatą“, – linki Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų Augalų gydomojo poveikio komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėjas gydytojas fitoterapeutas Juozas Ruolia. ...
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauMedikai ištyrė, kad 70 proc. žmonių retkarčiais patiria širdies aritmijas: susijaudinus, ištikus stresui ir pan. Aritmijos - širdies ritmo sutrikimas. Jos gali būti visai paprastos, neturėti jokios klinikinės reikšmės; kitos gali būti mirtinos. Apie šią ligą pasakoja gydytojas kardiologas, Širdies asociacijos narys Vitas VYŠNIAUSKAS....
Skaityti daugiauHigienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registro duomenimis, pagrindinė mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų nesikeičia, o pirmoje vietoje ir toliau išlieka kraujotakos sistemos ligos. Štai 2011 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė visų mirusių asmenų, šios ligos daugiausia pakirto tiek vyrų, tiek moterų. Taigi tiek statistika, tiek sergamumo šiomis ligomis didėjimo ir jaunėjimo tendencijos verčia sunerimti ir ieškoti priemonių, kurios padėtų apsisaugoti. ...
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauTracheitas – savarankiška liga ar pasireiškianti sergant kitomis ligomis? Kokie jos simptomai? Ar ji sukelia krūtinės skausmus, spazmus ar kitokį diskomfortą krūtinės ląstos srityje ar už jos? Kuo tracheitas skiriasi nuo bronchito? Ar ši liga pavojingesnė? Galbūt šalia medikamentinio tracheito gydymo yra žinoma ir sveikimą pagreitinančių liaudiškų būdų? Į šiuos ir kitus mūsų skaitytojams svarbius klausimus atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiauHimalaya Herbals natūralūs, veiksmingi ir saugūs produktai yra gaminami iš kruopščiai atrinktų Himalajų kalnų papėdėse augančių vaistažolių, griežtai laikantis senųjų Ajurvedos tradicijų, todėl yra ypač veiksmingi ir stebina unikaliomis savybėmis....
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauGana dažnai moterys nežino ar neįvertina, kad plaukus galima visam laikui sugadinti net vieną kartą juos nudažius netinkamai. Tada naudojant net ir pačias geriausias plaukų priežiūros priemones nepavyks išsaugoti nei spalvos, nei pageidaujamo estetinio vaizdo, o dar blogiau, kad smarkiai pakenksime plaukams. Kirpėjos stilistės Džiuljetos Petrulienės šį kartą klausiame, ką patartų moterims, norinčioms daugiau ar mažiau radikaliai pakeisti savo plaukų spalvą. ...
Skaityti daugiauAr tikrai vasarą išsimaudymas šaltoje jūroje gali paguldyti į lovą? Kuo pavojingas skersvėjis ir šaltos jūros bangos mūsų raumenims ir ar tai vienintelės priežastys, kurios lemia susirgimą nervų šaknelių uždegimu? Kaip kovoti su nepakeliamu skausmu, kurį gali sukelti šis sveikatos sutrikimas ir į kitus klausimus šia tema atsako Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro direktorė bei gydytoja reabitologė GINTARĖ VAITKIENĖ....
Skaityti daugiauKažkada labai seniai laukinis žirnio protėvis užaugo Viduržiemio jūros regione. Patys pirmieji daržininkai žirnius augino dar pirmykštėje bendruomenėje. Žirniais garsusis gydytojas Hipokratas gydė anemiją, nutukimą, širdies ligas. Kokių naudingų savybių turi ši ankštinė daržovė ir kodėl ją verta valgyti ir mums?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę