Grožis reikalauja aukų

„Grožis reikalauja aukų“ – viena iš plačiausiai paplitusių frazių, kartais atrodanti tiesiog tuščia, kartais pasitvirtinanti bene kiekvienos moters (o kartais ir vyro) kasdienybėje. Vis dėlto šiandieninės aukos grožiui ir tos, kurias kentėjo moterys ir vyrai praėjusiais istorijos laikotarpiais, – itin pakitusios. Šiame numeryje „Sveikas žmogus“ apžvelgia šešis sveikatai, o kartais ir gyvybei pavojingiausius grožio ir mados „šauksmus“ žmonijos istorijoje.
 
Krinolinas
Krinolinas – pasijonis, pagamintas iš tvirtų siūlų, arklio karčių arba plieninių virbų. Jį moterys 19 amžiuje nešiojo po savo suknelių klostėmis, siekdamos sudaryti kuo didesnį pasipūtusio sijono įspūdį. Krinolinas taip pat sukurdavo iliuziją, kad moters juosmuo labai plonas, todėl jai nebuvo būtina vilkėti korseto.
Kur slypi pavojus? Galite nesistebėti – plieninis krinolinas iš tiesų buvo labai pavojingas ne tik moters sveikatai, bet ir gyvybei. Visų pirma, dėl savo dizaino jis buvo itin jautrus vėjo gūsiams. Yra išlikę nemažai pasakojimų ir dokumentuotų atsitikimų, kai moterys, stovinčios ant molo arba arti jūros, buvo tiesiog nušluotos ir nuneštos į jūrą. Deja, tuo jų nelaimė nesibaigdavo: dėl sunkaus plieninio „narvo“ aplink juosmenį, tempiančio į dugną, nė viena negalėdavo išplaukti iš banguojančio vandens. Lygiai taip pat būdavo pavojinga stovėti ir ant aukštų kalnų, uolų, pastatų.
Kitas neretas nutikimas buvo tai, kad moterų krinolinai įsipainiodavo karietų stipinuose, ir, to nepastebėję, vežikai jas tiesiog pradėdavo tempti gatvėmis.
Galiausiai yra užfiksuota ir viena baisi istorija iš 19 amžiaus, kai Santjage, Čilėje, net 2000–3000 žmonių sudegė bažnyčioje kilusiame gaisre. Dujinei lempai padegus ant sienų kabojusį audinį, žmonės pradėjo bėgti laukan, tačiau platūs moterų sijonai tiesiogine to žodžio prasme užkimšo išėjimą, ir iš bažnyčios nebeišėjo niekas.
Korsetas
Apie korsetą girdėję ir žino turbūt visi. Net ir šiandien šis drabužis yra gana populiarus. Savo istoriją korsetas pradėjo dar 16 amžiaus viduryje, o sukurtas jis siekiant kuo labiau susiaurinti moters liemenį ir paslėpti problematiškas kūno vietas. Korseto pasiektas rezultatas būdavo stulbinamas – figūra atrodydavo lygiai kaip smėlio laikrodis.
Kur slypi pavojus? Iš principo korsetas nebūtų toks jau pavojingas ar žalingas sveikatai, tačiau, nejaučiant saiko veržiant, jis ne tik žalodavo, bet ir keldavo tikrą grėsmę gyvybei.
Pirmiausia korsetas trukdė normaliai kvėpuoti, kadangi spaudė plaučius. Taip pat itin dažnai kildavo pavojus sulaužyti šonkaulius, suspausti ir pažeisti vidaus organus, sukelti vidinį kraujavimą. 20 amžiaus viduryje netgi užfiksuotas atvejis, kai moteris staigiai mirė korseto plieninėms dalims pradūrus širdį. Visa laimė, kad šiandien šis „moteriškumo simbolis“ ir dėvimas tik kaip simbolis, o ne pagal pirminę savo paskirtį.
Auksinis lotosas
Pėdų rišimas, dar vadinamas „auksinio lotoso“ formavimu, – žiauri kinų tradicija, pagal kurią siekta sustabdyti pėdos augimą, prasidėjusį apie 8-ajame amžiuje ir besitęsusi iki pat 20-ojo.
Kinijoje mažos pėdos simbolizavo moters aukštą kilmę, moters trapumą, taip pat ir erotiškumą. Tik turtingi ir kilmingi galėjo sau leisti turėti dukterį „auksinio lotoso“ pėdomis, kadangi tokia mergina negalėdavo nei dirbti, nei normaliai vaikščioti.
Kur slypi pavojus? Vien faktas, kad stengiamasi jėga sustabdyti natūralų kūno augimą, yra žiaurus ir nesuvokiamas sveiku protu. Rišimo (tvarstymo) procedūros būdavo pradedamos mergaitei esant maždaug šešerių. Pėdos prieš rišimą mirkytos šiltame vandenyje su šlapimu, smilkalais, taninu, žemės riešutų ar šiklmedžio šaknies užpilais. Kartais vietoj vandens naudotas ir šiltas gyvūnų kraujas.
Baisiausia šioje procedūroje prasidėdavo jau pačioje pradžioje – mergaitei būdavo sulaužomas pėdos kaulas, padas sulenkiamas, galiausiai pėdos stipriai aptvarstomos.
Tvarsčiai būdavo nuimami tik pėdai nustojus augti. Visa procedūra tęsdavosi apie 3 metus, kaulus tekdavo laužyti ne vieną kartą. Mergaitės kęsdavo nežmoniškus skausmus, tačiau vis tiek būdavo verčiamos vaikščioti. Neretai į tvarsčius dėta netgi stiklo ar metalo gabalėlių, siekiant sukelti gangreną, stabdančią augimo procesą! Nenuostabu, kad labai dažnai prasidėdavo infekcijos, negyjančios žaizdos, pūliavimai, nemažai mergaičių neišvengdavo amputacijos.
Šukuosena „a la Fontange“
17–18 a. baroko stiliaus šukuosena „a la Fontange“ Prancūzijoje buvo labai populiari. Aukštas ir sudėtingas „meno kūrinys“ susidėjo iš kaspinų, nėrinių, kartais kepuraitės iš moters plaukų.
Kur slypi pavojus? Neskamba nė trupučio pavojingai, ar ne? Vis dėlto netgi toks nekaltas dalykas, kaip įmantriai sušukuoti plaukai, dažnai sukeldavo pavojingas sveikatai ir gyvybei situacijas. Ilgainiui šukuosenoms vis didėjant ir aukštėjant, jos pradėjo siekti kambariuose ir menėse kabančias žvakes, todėl ugnis dažnai pagaudavo plaukus ir pridarydavo nemažai žalos. Geriausiu atveju sugadintas būdavo tik meistro darbas ir plaukai, blogesniais – moteriai apdegdavo galva, kaklas, veidas.
Švininis makiažas
Nuo pat seniausių laikų Egipte ar Senovės Graikijoje viena iš pagrindinių makiažo – baltos pudros arba losjono – sudedamųjų dalių buvo švinas. O baltą odą norėjo turėti ir Kleopatra, ir kilmingiausios Europos valdovų žmonos, ir rūmų damos.
Kur slypi pavojus? Apsinuodijimas švinu yra itin pavojingas. Naudojant nedidelius jo kiekius, prireikia kelerių metų, kol žmogui pasireiškia pirmieji simptomai. O šie – tikrai nejuokingi. Smegenų, nervų sistemos pažeidimai, galvos skausmai, anemija, paralyžius... Visa tai anksčiau ar vėliau patirdavo dauguma kosmetikos mėgėjų.
Vėliau, net įrodžius, kad švinas yra pavojingas sveikatai ir gyvybei, moterys neišsigando ir toliau naudojo kosmetiką. Užfiksuotas atvejis, kai mirė viena iš tokių priemonių pardavėjų – Madam Rachel, kuri ilgainiui apsinuodijo savo pačios produktais.
Apykaklė žudikė
Jei mėgstate kostiuminius filmus, tikriausiai pastebėjote, kad 19 a. vyrai labai mėgo aukštą baltą iki kietumo iškrakmolytą apykaklę, prie marškinių segamą sąsagomis. Neapsigaukite, dendžių pamėgta stiliaus detalė pavojinga buvo ne tik susižavėjusioms moteriškos lyties atstovėms, bet ir patiems vyrams.
Kur slypi pavojus? Kadangi apykaklė buvo itin kieta, jei alkoholio padauginęs vyras (o tai nutikdavo neretai) užmigdavo nuleidęs galvą į priekį, jis galėdavo tiesiog uždusti – stipriai suveržta apykaklė galėjo pasmaugti nelaimėlį. Aksesuaro pavojų patvirtina ir germanų šalyse įgytas šmaikštus pavadinimas: Vokietijoje, Danijoje, Nyderlanduose baltoji apykaklė vadinta „Vatermorder“, išvertus – „tėvo žudiku“.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Mūsų draugai

Mūsų draugai