Nuo ko susirgai, tuo ir gydykis

Homeopatija taikoma apie du šimtmečius, tačiau žinių apie šią medicinos sritį neretai stokoja ne tik mažai medicina besidomintys žmonės, bet ir patys medikai. Siekiant suteikti kuo daugiau informacijos apie homeopatiją ir jos galimybes, kasmet rengiama Pasaulinė informavimo apie homeopatiją savaitė, kuri šiemet jau ketvirtą kartą buvo minima ir Lietuvoje. Kas gi yra homeopatija? Kokie mitai vis dar sklando apie šį gydymo būdą ir kam jis tinka? Konsultuoja Natūraliosios terapijos centro direktorė gydytoja homeopatė ir ginekologė Daiva Jakubonienė.
 
Kas sukėlė ligą, tas ją ir gydys
Vokiečių gydytojas S. Hanemanas (homeopatijos pradininkas, 1755–1843) suformulavo pagrindinį homeopatijos principą: ligą pagal veidrodinio atspindžio principą gydo tokie medikamentai, kurie sveikiems tiriamiesiems sukelia analogiškus simptomus (similia similibus curentur), t.y. panašus gydomas panašiu. Taigi ligos simptomai gali būti gydomi dirbtinai homeopatiniu vaistu sukeliant analogišką „mažą“ ligą, taip mokant organizmą ją įveikti. Pavyzdžiui, jei, išgėrę kavos, sunkiai užmiegame, tai homeopatinis preparatas, pagamintas iš kavos, gydys nemigą.
Homeopatiniai preparatai gaminami serijiniu būdu skiedžiant ir supurtant pradines žaliavas (augalų ištraukas, gyvulinės, mineralinės kilmės medžiagas ir kt.), taip pradinę medžiagą suaktyvinant.
Vaistai – atskiestos medžiagos
Didžioji dauguma homeopatinių preparatų yra augalinės kilmės, tačiau jie gali būti gaminami ir iš gyvūninės žaliavos (pvz., vabzdžių, jūros žvaigždžių, gyvačių), mineralinės kilmės medžiagų (druskos, rūgštys, grafitas, kvarcas) ir kt. Žodžiu, homeopatinių preparatų gamybai tinka beveik viskas, ką galima rasti gamtoje. Taip pat homeopatijoje gali būti naudojami cheminiai medikamentai, kurie sukėlė konkrečiam žmogui šalutinį poveikį. Juos paruošę pagal homeopatijos principus, gausime vaistą, gydantį to medikamento sukeltus negalavimus.
Homeopatija naudoja labai atskiestas medžiagas. Homeopatiniai preparatai gaminami pirminę medžiagą nuo kelių iki kelių šimtų kartų skiedžiant distiliuotu vandeniu ar alkoholiu. Pvz., medžiaga atskiedžiama santykiu 1:100, po to imama tirpalo dalis ir vėl skiedžiama 1:100 santykiu. Po kiekvieno praskiedimo tirpalas suplakamas.
„Supurtymas dar vadinamas kinetine aktyvacija ar potencijavimu, nes dėl supurtymo stiprėja vaisto poveikis. Homeopatinių vaistų veiksmingumas labiau aiškinamas ne biocheminiu, o biofiziniu aspektu. Todėl nepasiduodam kritikams, manantiems, jog dėl to, kad homeopatiniuose preparatuose beveik nėra veikliosios medžiagos, jie negali būti veiksmingi. Veiksmingumą įrodo išgydyti atvejai. Pabrėžiu, homeopatinių vaistų poveikis labiau grindžiamas biofiziniais, o ne biocheminiais procesais. Pvz., biorezonanso. Yra pastebėta, kad skirtingos potencijos preparatai biorezonanso principu veikia ląstelių membraną, citoplazmą, kai kurie, vėlgi atsižvelgiant į praskiedimo seriją, turi poveikį bakterijoms arba virusams. Dar homeopatinių preparatų veikimą aiškina ir vandens atminties teorija. Kuo daugiau kartų tirpalas supurtomas, tuo daugiau informacijos apie naudojamą medžiagą „užsirašo“ skiediklyje“, – galimus homeopatinių vaistų veikimo mechanizmus aiškina D. Jakubonienė.
Vaistinėse yra serijinės gamybos kompleksinių preparatų, kurie skirti dažnai pasitaikančioms būklėms. Šios būklės daugeliui žmonių kelia panašius simptomus, pvz., sloga, gerklės skausmas, kosulys, karščiavimas ir pan. Tačiau sunkiau pasiduodančios ligos turėtų būti gydomos individualiai. Tada reikalingas gydymas, kuris parenkamas atsižvelgiant į konkretaus paciento psichinių, emocinių ir fizinių simptomų visumą.
Ar neprieštarauja tradicinei medicinai?
Ar homeopatija gali būti derinama su tradicine medicina? „Homeopatija yra terapinis gydymo metodas. Būna situacijų, kai pacientui būtina operacija. Tokiu atveju homeopatinis gydymas nebus pagrindinis, nepakeis operacijos, bet palengvins pooperacinės žaizdos gijimą, padės išvengti ar sumažinti narkozės komplikacijas. Pacientams, sergantiems sunkiomis ligomis, pvz., cukriniu diabetu, kai organizmo savigydos jėgos nusilpusios, cheminių vaistų gali tekti vartoti ilgą laiką. Tokiems pacientams skirdami homeopatinių preparatų kartu su cheminiais, stengiamės palengvinti jų būklę, padėti atlaikyti ilgalaikį cheminį gydymą, kad jie patirtų kuo mažiau šalutinių poveikių, pagerėtų jų gyvenimo kokybė“, – pabrėžia pašnekovė.
Homeopatija ginekologo praktikoje
„Dirbant poliklinikoje, dažniausiai homeopatiją tenka taikyti genitalijų uždegimams, kiaušidžių cistoms, gimdos kaklelio ikivėžinimas pokyčiams gydyti“, – sako gydytoja ginekologė D.Jakubonienė.
Krūtų ligos taip pat labai dažnos ginekologo praktikoje. „Tokiais atvejais pacientes visada konsultuoja ir onkologas-mamologas, kad galėtume atmesti pavojingesnes ligas. Beje, krūties vieta, kurioje yra pokyčių (t.y. cistos, mastopatijos židinys ar kt.), gali pasufleruoti gydytojui ir apie kitų organų negalavimus. Tokiu atveju, skirdama homeopatinį gydymą, skiriu vaistų ne tik krūtų simptomams šalinti, bet ir gydau kitus nedarniai veikiančius organus, nes tai pagerina gydymo efektyvumą. Pavyzdžiui, viršutiniame išoriniame krūties kvadrante esantys pakitimai gali būti susiję su skrandžio ar kasos arba plaučių ar storžarnės problemomis“, – aiškina gydytoja.
Kada netinka homeopatija
Homeopatija aktyvina organizmo apsaugines reakcijas, stiprina tuos mechanizmus, kurių reikia norint pasveikti. Taip gydant, veikiama ligos priežastis, o ne pasekmė. Homeopatiniai vaistai neturi šalutinio poveikio, tinka vartoti su kitais vaistais ir visais atvejais atitinka vieną iš pagrindinių medicinos principų – nepakenkti.
Pradėjęs vartoti homeopatinius vaistus, ligonis pradžioje gali pajusti nemalonių ligos paūmėjimo simptomų. Šios būsenos nereikia išsigąsti. Ji rodo, kad vaistas suaktyvino toksinų šalinimo procesus, ir organizmas ima sveikti. Paūmėjimo atveju vaistų vartojimas kelioms dienoms nutraukiamas. Jam aprimus, vartojimą galima tęsti.
„Nėra tokių atvejų, kad homeopatijos nebūtų galima vartoti: tiesa, vienais ji gali būti pagrindinis, kitais – papildomas gydymo būdas“, – pažymi D. Jakubonienė.
Dažniausias mitas
Kad homeopatija veiktų, reikia tuo tikėti, t.y. būtina savitaiga. Tai mitas. Kad tikėjimas nebūtinas, įrodo sėkmingas homeopatijos taikymas veterinarijoje, gydant augalus arba nesąmoningus pacientus, kūdikius.
******
Kasmet balandžio mėnesį vyksta Pasaulinė informavimo apie homeopatiją savaitė, kurią organizuoja Pasaulinė informavimo apie homeopatiją organizacija (WHAO). Lietuvos homeopatijos ir homotoksikologijos asociacija ir Lietuvos homeopatų asociacija kartu su kitų 45-ių pasaulio šalių atstovais jau ketvirtus metus dalyvavo šios nepelno organizacijos veikloje (išsamesnė informacija: www.naturaliterapija.lt).

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Mūsų draugai

Mūsų draugai