Kalėjimo gydytojas pasakoja

Šiaulių tardymo izoliatoriuje gyvenimas verda. Vien šiuo metu priskaičiuojama per šešis šimtus „gyventojų“ – suimtų ir nuteistų vyrų, moterų, nepilnamečių. Natūralu, kad tokiame būryje atsiranda sergančiųjų. Kuo dažniausiai jie skundžiasi? Kokia pagalba suteikiama? Į šiuos klausimus ir dar daugiau atsakė ilgametis šio izoliatoriaus darbuotojas penkiolika metų čia dirbantis Sveikatos priežiūros tarnybos vidaus ligų gydytojas Antanas BAKUTIS.
 

Asmens sveikatos istorija


Žmogui, atvykusiam į tardymo izoliatorių, pirmiausia surašoma asmens sveikatos istorija. Čia aprašoma jo sveikatos būklė atvykimo metu – nusiskundimai, kokiomis ligomis sirgęs, kokias traumas patyręs ir pan. Paskui jis apžiūrimas odontologo, peršviečiami plaučiai, paimamas kraujo tyrimas ŽIV ir sifiliui nustatyti.
Asmens sveikatos istorijoje rašoma, kokiais sveikatos klausimais kreiptasi buvimo izoliatoriuje metu. Panašiai kaip laisvėje į ambulatorines korteles.
Beje, tam pačiam asmeniui atvykus į izoliatorių antrą, trečią ar kažkelintą kartą, sveikatos istorija vedama vis iš naujo, kaip naujai atvykusiam.
 

Kalėjimas – tarsi išsigelbėjimas


Kai kuriems sergantiems asmenims kalėjime išgydomos ligos. Štai narkomanai čia gali atprasti nuo narkotikų. Kiti – išsigydyti tuberkuliozę. Neretai ji nustatoma dar ir apleista. Dažniausiai – asocialiems asmenims, kurie, būdami laisvėje, visai nesigydo arba, paguldyti į ligoninę, iš jos pabėga. Papuolę į kalėjimą, jie, gydytojo žodžiais tariant, randa išsigelbėjimą – nori ar nenori, nusiunčiami į ligoninę ir ten gydomi, kol pasveiksta.
„Neseniai pas mus buvo toks atvejis. Vienam keliems mėnesiams areštuotajam nustatėm tuberkuliozę, nusiuntėme į ligoninę, ten jis gydėsi iki bausmės pabaigos. Išleidžiant buvo rekomenduota tęsti gydymą pagal gyvenamąją vietą. Bet jis į gydymo įstaigą nesikreipė, gydymą nutraukė, bet... buvo pasodintas antrą kartą. Ir iš kalėjimo vėl buvo nusiųstas į ligoninę ir baigtas gydyti. Nežinia, kaip būtų pasibaigę, jei jis nebūtų papuolęs į kalėjimą antrą kartą,“ – sako A.Bakutis.
 

Kada siunčiami į ligoninę


Tarp gausybės kalinčiųjų pasitaiko ir narkomanų, infekuotųjų ŽIV. Nemažai skundžiasi psichiniais sutrikimais, nemiga, ypač tie, kurie vartoja narkotikus ir į įstaigą atvyksta abstinencijos būklės. Lengvesniais atvejais ligoniai gydomi ambulatoriškai, sunkesniais – siunčiami į Laisvės atėmimo vietų ligoninę Vilniuje, kur jiems suteikiama reikiama pagalba. Skubiais atvejais – į vietinę Šiaulių apskrities ligoninę, pvz., jei iškyla būtinybė operuoti apendicitą.
 

Žaloja save


Kaliniams būdingi autoagresijos atvejai – norėdami kažką pasiekti, jie žaloja save. Sakykime, iš kalėjimo aplinkos papulti į ligoninę ar, kažko negaudami, tiesiog norėdami atkreipti dėmesį į save. Medikas pateikia pavyzdį – nepilnametis, negavęs cigaretės, persipjauna ranką. Bėga kraujas, tuo atkreipiamas kitų dėmesį ir noras patenkinamas. Šiuo metu persipjovimų smarkiai sumažėjo. Galbūt todėl, kad sumažėjo galimybė išvykti už kalėjimo ribų – paviršutinius įpjovimus galima susiūti vietoje, niekur nevežant.
„Būna, kai kaliniai, norėdami ko nors pasiekti, ryja įvairius svetimkūnius, pvz., vinis, metalo dirbinius. Jei jie patys neišeina iš organizmo, tenka siųsti į ligoninę, kur svetimkūniai pašalinami operuojant,“ – sako A.Bakutis.
 

Ligos kalėjime


Pačiame kalėjime dažniausios peršalimo ligos, skrandžio sutrikimai. Vis dėlto mityba kalėjime ne tokia, kaip laisvėje.
Retkarčiais būna infekcinių ligų, pvz., gelta – tada jau asmuo siunčiamas į ligoninę.
Į mediką kreipiamasi ir norint pasisverti ar pasimatuoti spaudimą, kartais – be pagrįstos priežasties, norint pasivaikščioti ar prasiblaškyti.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Mūsų draugai

Mūsų draugai