){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Kremzlė – nuolat atsinaujinanti struktūra. Kremzlės audinį sudaro ląstelės (chondrocitai) ir II tipo kolageno skaidulų tinklas, kurio tarpus užpildo hialurono rūgštis, gliukozaminas, chondroitino sulfatas ir kiti proteoglikanai. Šie junginiai pritraukia daug vandens, todėl suteikia kremzlei elastingumo. II tipo kolagenas – tai vienas svarbiausių kremzlinio audinio atraminių baltymų. Jis sudaro apie 50 proc. kremzlių svorio (sauso). Kolageną kremzlėse gamina chondrocitai, dalyvaujant kremzlės matrikso baltymams.
Aplink sąnarius yra sąnarių kapsulės. Sąnario kapsulė yra padengta iš vidaus plonu dangalu – sinovija, kuri gamina sąnarinį skystį. Sąnarinis skystis – tirštas, klampus, jis užpildo sąnario ertmę, sutepa sąnarinius paviršius, leidžia sąnariui būti lanksčiu. Kai sutrinka sąnarinio skysčio gamyba, rytais jaučiamas sąnarių sąstingis. Jis gali būti trumpalaikis ir trukti keliolika minučių arba ilgalaikis, trunkantis ilgiau nei vieną valandą. Sąnarinio skysčio gali sumažėti dėl natūralių organizmo senėjimo procesų. Kita svarbi sąnario skysčio užduotis – maitinti kremzlę. Fizinio krūvio metu maistingosios medžiagos su sąnario skysčiu įspaudžiamos į kremzlę. Krūviui sumažėjus, skystis vėl grįžta į ertmę tarp sąnarių ir taip pašalina nusidėvėjimo produktus (šlakus) iš kremzlės. Sąnarys turi ir kremzlę, kuri yra lygi ir dengia sąnarių kaulų paviršių. Sąnarinis skystis ir sveikos sąnarių kremzlės užtikrina, kad kaulai galėtų lengvai ir be skausmo judėti. Kai sąnarys pažeidžiamas, vystosi židininis kaulo kraujotakos sutrikimas, kremzlė praranda fiziologinius ryšius su pokremzliniu kaulu, tampa pažeidžiama ir palaipsniui nyksta. Kremzlės pradeda irti todėl, kad chondrocitai nepajėgia gaminti visaverčio kremzlinio audinio, o smulkėjančios proteoglikanų molekulės mažiau sutraukia vandens. Kremzlės sausėja, mažėja jų elastingumas, todėl sąnarių paviršiai nusidėvi ir atsiranda sąnarių pakitimų.
Kremzlių susidėvėjimas – natūralus procesas. Iš pradžių juntamas sąnario traškėjimas, vėliau atsiranda skausmas, sąnarys gali patinti. Iš pradžių skausmas būna iš ryto, kol atsikeliama ir išsijudinama, taip pat baigiantis dienai, kai sąnariai pavargsta. Ilgainiui sąnarius pradeda skaudėti dažniau ir anksčiau, pvz., iki vidurdienio. Kai kremzlė beveik visai sunyksta ir kaulas liečiasi su kaulu, skausmas nenurimsta ištisai, skauda ir dieną, ir naktį. Atsiranda būdingas aštrus, lyg peilis ar stiklas, skausmas. Tuomet jau reikalinga medikamentinė pagalba.
Daugumai žmonių atrodo, kad sąnariais reikia rūpintis tuomet, kai artėja šaltasis sezonas arba juos pradeda skaudėti. Tai netiesa. Sąnariais reikia rūpintis visus metus, net ir vasarą, kai šilumos yra pakankamai ir su sąnariais rimtų sunkumų lyg ir nebūtų. Pirmas dalykas todėl, kad šaltajam sezonui reikia ruoštis iš anksto ir nelaukti, kol pradės skaudėti sąnarius, ir, antra, vasarą sąnariams taip pat tenka nemažas krūvis ir įvairūs išmėginimai dirbant sode ar darže, maudantis šaltame vandenyje ar ilgai keliaujant automobiliu ar autobusu, kai dėl nepatogios padėties ir nuovargio sustingsta sąnariai, ir, žinoma, sąnariams kenkia net ir sėdėjimas ant šaltos žemės.
Antsvorio sumažinimas – sumažėjus kūno svoriui, sumažėja ir sąnarių skausmas, nes sumažėja krūvis, tenkantis sąnariams.
Visavertė mityba. Labai svarbu, kad neužmirštumėte sveikos mitybos piramidės rekomendacijų. Būtina kartu su maistu gauti vitaminų, mikroelementų bei mineralinių medžiagų. Tuomet pagerės bendra savijauta, ir, žinoma, sąnarių būklė.
Bendras grūdinimasis. Svarbu grūdinti sąnarius. Tam tiks masažai, įvairios vandens procedūros, pvz., trynimai, plekšnojimai, vėsaus vandens srovė, kontrastinis dušas, vonelės. Visa tai pagerins ir suaktyvins aplinkinių audinių kraujotaką ir mitybą. O pratinimas prie vėsaus vandens sąnariams bus tik į naudą, nes juos mažiau gels atvėsus orams.
Fizinis aktyvumas – labai svarbu tinkamai mankštintis. Tinka važiavimas dviračiu, plaukimas, gimnastika ir trumpi pasivaikščiojimai lygiu paviršiumi, taip pat mankšta gulint. Prieš pradedant mankštintis, reikėtų truputį pajudėti, kad sąnariai šiek tiek apšiltų. Nes kitaip sąnarys bus mažiau judrus ir lengviau pažeidžiamas. Žmonių nejudrus gyvenimo būdas mažina sąnarių kraujotaką, o kartu ir kremzlės elastingumą. Kremzlė bei raiščiai maisto medžiagų gauna iš sąnarinio skysčio, kuriuo būna užpildytas sąnarinis tarpas, todėl, norint geriau pamaitinti kremzlę, būtina judėti, nes kremzlė yra lyg kempinė, kuri, sąnariui esant ramybės būklės, sugeria tą skystį, o sąnarį apkrovus bei kremzlei susispaudus su kita sąnarį sudarančia kremzle, sąnarinis skystis iš kremzlės tarsi išgręžiamas.
Vartoti maisto papildus (chondroprotektorius), kurių sudėtyje yra gliukozamino ir chondroitino. Gliukozamino sulfatas gali slopinti sąnarių skausmą ir uždegimą, mažinti pažeidimus. Taip pat skatinti organizmą gaminti proteoglikanus, kurie skatina kremzlių atsinaujinimą. Chondroitino sulfatas gali užtikrinti pakankamą sąnarinio skysčio kiekį ir taip lengvinti sąnario judrumą. Taip pat gali sumažinti sąnario kremzlę ardančių fermentų poveikį ir taip padėti apsaugoti sąnarius.
Senais lakais pas gydytoją apsilankęs pacientas pirmiausia išgirsdavo: „Parodykite liežuvį“. Gydytojas iš visų pusių atidžiai apžiūrėdavo šį svarbų organą ir bandydavo nustatyti diagnozę. Senovės gydytojai liežuvį pelnytai laikė organizmo veidrodžiu ir pagal liežuvio paviršiaus pakitimus mokėjo gana tiksliai diagnozuoti vidaus organų sutrikimus dar iki atsirandant pirmiesiems ligos simptomams. ...
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauKepenys – pagrindinis organas, valantis mūsų organizmą nuo toksinų, kurie vis labiau mus atakuoja. Toks jau šiuolaikinis pasaulis: užterštas oras ir maistas, infekcijos, stresas. O kur dar riebus maistas, nereguliari mityba, persivalgymas, alkoholis. Visa tai – dažno iš mūsų kasdieniai palydovai ir riziką susirgti kepenų ligomis didinantys veiksniai. ...
Skaityti daugiauNėščiųjų priežiūra: kokie tyrimai būtini, kokie – pageidautini Nuotrauka, padaryta besilaukiančiai moteriai ultragarsinio tyrimo metu, – dažnai pirmoji mažylio albume. Tačiau būsimosios mamos neretai pageidauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas kone per kiekvieną apsilankymą, ir tai lemia ne vien noras turėti dar vieną stebuklingą augimą fiksuojančią nuotrauką, bet ir rūpestis dėl vaikelio sveikatos. Ar jis gims sveikas? Ar atliekami visi būtini tyrimai? Kalbamės su medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. ...
Skaityti daugiauVargina galvos skausmai, svaigimas? Tirpsta galūnės? Nerimą kelia kiti neurologiniai sutrikimai? Į šiuos ir kitus svarbius mūsų skaitytojams klausimus, kurių sulaukėme interneto svetainėje, „Facebook‘o“ puslapyje ir laiškuose redakcijai, atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas neurologas dr. Gintaras Kaubrys. Gydytojas pabrėžia, visi atsakymai – nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant....
Skaityti daugiauŠviesusis ir dosnusis metų laikas! Pirmieji pavasario žalumynai, netrukus – vasaros žiedynai ir lapija, vėliau pabirsiančios vidurvasario ir rudenio subrandintos uogos... „Gamta sukūrė žmogui begalę augalų gyduolių, tai ir vartokime į sveikatą“, – linki Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų Augalų gydomojo poveikio komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėjas gydytojas fitoterapeutas Juozas Ruolia. ...
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauMedikai ištyrė, kad 70 proc. žmonių retkarčiais patiria širdies aritmijas: susijaudinus, ištikus stresui ir pan. Aritmijos - širdies ritmo sutrikimas. Jos gali būti visai paprastos, neturėti jokios klinikinės reikšmės; kitos gali būti mirtinos. Apie šią ligą pasakoja gydytojas kardiologas, Širdies asociacijos narys Vitas VYŠNIAUSKAS....
Skaityti daugiauHigienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registro duomenimis, pagrindinė mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų nesikeičia, o pirmoje vietoje ir toliau išlieka kraujotakos sistemos ligos. Štai 2011 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė visų mirusių asmenų, šios ligos daugiausia pakirto tiek vyrų, tiek moterų. Taigi tiek statistika, tiek sergamumo šiomis ligomis didėjimo ir jaunėjimo tendencijos verčia sunerimti ir ieškoti priemonių, kurios padėtų apsisaugoti. ...
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauTracheitas – savarankiška liga ar pasireiškianti sergant kitomis ligomis? Kokie jos simptomai? Ar ji sukelia krūtinės skausmus, spazmus ar kitokį diskomfortą krūtinės ląstos srityje ar už jos? Kuo tracheitas skiriasi nuo bronchito? Ar ši liga pavojingesnė? Galbūt šalia medikamentinio tracheito gydymo yra žinoma ir sveikimą pagreitinančių liaudiškų būdų? Į šiuos ir kitus mūsų skaitytojams svarbius klausimus atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiauHimalaya Herbals natūralūs, veiksmingi ir saugūs produktai yra gaminami iš kruopščiai atrinktų Himalajų kalnų papėdėse augančių vaistažolių, griežtai laikantis senųjų Ajurvedos tradicijų, todėl yra ypač veiksmingi ir stebina unikaliomis savybėmis....
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauGana dažnai moterys nežino ar neįvertina, kad plaukus galima visam laikui sugadinti net vieną kartą juos nudažius netinkamai. Tada naudojant net ir pačias geriausias plaukų priežiūros priemones nepavyks išsaugoti nei spalvos, nei pageidaujamo estetinio vaizdo, o dar blogiau, kad smarkiai pakenksime plaukams. Kirpėjos stilistės Džiuljetos Petrulienės šį kartą klausiame, ką patartų moterims, norinčioms daugiau ar mažiau radikaliai pakeisti savo plaukų spalvą. ...
Skaityti daugiauAr tikrai vasarą išsimaudymas šaltoje jūroje gali paguldyti į lovą? Kuo pavojingas skersvėjis ir šaltos jūros bangos mūsų raumenims ir ar tai vienintelės priežastys, kurios lemia susirgimą nervų šaknelių uždegimu? Kaip kovoti su nepakeliamu skausmu, kurį gali sukelti šis sveikatos sutrikimas ir į kitus klausimus šia tema atsako Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro direktorė bei gydytoja reabitologė GINTARĖ VAITKIENĖ....
Skaityti daugiauKažkada labai seniai laukinis žirnio protėvis užaugo Viduržiemio jūros regione. Patys pirmieji daržininkai žirnius augino dar pirmykštėje bendruomenėje. Žirniais garsusis gydytojas Hipokratas gydė anemiją, nutukimą, širdies ligas. Kokių naudingų savybių turi ši ankštinė daržovė ir kodėl ją verta valgyti ir mums?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę