Dabartiniu metu Lietuvoje sergančiųjų vėžinėmis ligomis yra apie 65 tūkstančius ir kiekvienais metais diagnozuojama apie 13 tūkstančių naujų onkologinių ligų atvejų. Prieš keliasdešimt ar net keliolika metų diagnozė „vėžys“ skambėjo lyg mirties nuosprendis ir reiškė greitą bei skausmingą mirtį. Šiandien paskutinių mokslo pasiekimų dėka gerokai padidėjo išgyvenamumas bei padaugėjo visiško išgijimo atvejų. Išgyvenamumo rodikliai tapo panašūs sergančiųjų kitomis lėtinėmis ligomis. Pasaulyje aktyviai ieškoma naujų gydymo būdų ir priemonių, kurios padėtų efektyviai slopinti navikinį procesą, jo plitimą (metastazavimą), pagerintų pacientų gyvenimo kokybę, atitolintų ir sumažintų kančią, kuri dažniausiai ir yra pagrindinė ligonių baimė.
Sergantieji onkologinėmis ligomis kenčia tiek dėl fizinių, tiek ir dėl dvasinių, psichologinių bei socialinių problemų. Gyvenimo tikslo atsisakymas, vaidmens šeimoje pasikeitimas, mėgstamo darbo praradimas, fiziniai pakitimai, intymaus gyvenimo pokyčiai, didėjanti priklausomybė nuo ligos ligonius veda į depresiją bei dvasinį išsekimą. Tad nors ir mažiausia vilties prošvaistė yra ligonio ir jo šeimos narių gyvenimo palaikymo šaltinis. Todėl labai svarbu, kad sergantieji gautų visą įmanomą pagalbą. Taip pat svarbu ne tik tradicinė medicina, bet ir laiku suteikta teisinga informacija apie naujus alternatyvius gydymo metodus, kurie teikia galimybę valdyti emocijas, padeda užtikrinti gerą simptomų kontrolę, pakeisti ligos eigą, kad ligonis kuo ilgiau išliktų nepriklausomas, kad kuo mažiau nukentėtų jo gyvenimo kokybė, taip pat padidina gyvenimo viltį arba leidžia užtikrinti jo garbingą ir orų išėjimą iš gyvenimo.
Žinant, kad nauji chemoterapijos preparatai dažnai nepadeda iš esmės pakeisti ligos prognozės dėl piktybinių ląstelių rezistencijos (atsparumo) gydymui, toksinio vaistų poveikio organizmui, didelį pasaulio onkologų susidomėjimą kelia angiogenezės tyrimai.
Per pastaruosius du dešimtmečius onkologijos srityje didelis dėmesys skiriamas antiangiogeniniams preparatams. Jų veikimas pagrįstas auglių vystymąsi bei metastazių atsiradimą žmogaus organizme skatinančių procesų slopinimu.
Jau 1971 metais J.Folkman paskelbė hipotezę, kad angiogenezės slopinimas gali būti veiksminga vėžio terapija. Vėliau daugybė tyrimų padėjo nustatyti pagrindinius angiogenezės mechanizmus.
Angiogenezė – tai naujų kraujagyslių formavimasis progresuojant piktybiniam navikui. Sveikame organizme angiogenezės procesas yra griežtai kontroliuojamas ir vyksta tik žaizdų gijimo, menstruacijų, nėštumo metu. Naujausi tyrimai rodo, kad angiogenezė yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių piktybinio naviko augimą, skverbimąsi į kitus organus bei metastazavimą. Kadangi piktybinio naviko augimui reikalingas geras aprūpinimas krauju, šiuos poreikius užtikrina angiogenezė, kurią, kaip nustatyta, stimuliuoja pačios vėžio ląstelės, išskirdamos tam tikras medžiagas. Angiogenezė būdinga daugeliui navikinių ir nenavikinių ligų (reumatoidiniam artritui, išsėtinei sklerozei, LOPL, psoriazei ir kt.)
Taigi eksperimentiniais ir klinikiniais tyrimais įrodyta, kad vėžinių ląstelių dauginimąsi galima valdyti slopinant angiogenezę (naujų, navikus maitinančių kraujagyslių augimą), taip pagreitinant navikinių ląstelių žūtį dėl „kraujo bado“.
Dauguma antiangiogeninių vaistų dar yra klinikinių tyrimų stadijos, tačiau kai kurie jau vartojami sergant onkologinėmis ligomis. Nustatyta, kad šie preparatai yra saugesni, nes nesukelia anemijos, vėmimo, pacientams nenuslenka plaukai, nekenkia kepenims. Tikima, kad šie angiogenezės slopintojai neleis navikui užaugti ir metastazuoti.
Nustatyta, kad piktybinių navikų augimas ir plitimas į kitus organus yra susijęs su nekontroliuojamu kraujagyslių augimu. Taip pat atliekami intensyvūs moksliniai tyrinėjimai, kuriais siekiama sukurti preparatus, leidžiančius sergantiesiems bei jų artimiesiems atitolinti kančios ir baimės akimirkas.
Kanados kompanijos „Atrium Biotechnologies“ mokslininkai yra daugiausia nuveikę, tyrinėdami ryklių kremzlių antiangiogenines savybes. Čia sukurtas vienintelis skystas ryklių kremzlių ekstraktas AngioCell Plus, kurio jau galima įsigyti ir Lietuvos vaistinėse.
Atlikus tyrimus įrodyta, kad ryklių kremzlės pasižymi antiangiogeninėmis savybėmis, kadangi jos neturi kraujagyslių, o jose esančios bioaktyvios medžiagos slopina kraujagyslių vystymąsi.
Daugiau kaip 15 metų skystasis ryklių kremzlių ekstraktas sėkmingai vartojamas gydant krūties, prostatos, plaučių, inkstų vėžį, limfomas, smegenų astrocitomą, kitų lokalizacijų piktybinius navikus. Svarbiausia, kad šis produktas yra pagamintas iš natūralių medžiagų, kurių sudėtyje yra biologiškai veiklių molekulių baltymų. Pastebėta, kad, skiriant AngioCell Plus kartu su tradiciniu (chemoterapiniu, radiochirurginiu, chirurginiu, imunoterapiniu) gydymu, galima tikėtis efektyvaus rezultato. Tačiau jis negali visiškai pakeisti tradicinių gydymo metodų ir turėtų būti tik kaip viena iš sudedamųjų kompleksinio gydymo dalių.
Skystasis ryklių kremzlių preparatas Angiocell Plus yra maisto papildas, tad sergant onkologinėmis ligomis jo galima vartoti tiek vieno, tiek papildomai kartu su tradiciniais gydymo metodais. Vaistinėse taip pat galima įsigyti įvairių ryklio kremzlių preparatų tabletėmis.
Tačiau skystojo ryklių kremzlių ekstrakto biologinis aktyvumas yra net šimteriopai didesnis, palyginti su sausa kremzlių miltelių forma. Taip yra ir dėl to, kad skystasis ekstraktas gaminamas tam tikru būdu, kuris leidžia užtikrinti maksimalų preparato efektyvumą bei lengvą pasisavinimą.
Dabar kovojant su vėžiu antiangiogeninis gydymas taikomas vis dažniau. AngioCell Plus preparato veikimas pagrįstas būtent navikinių kraujagyslių susidarymo blokavimu, taip priverčiant patį naviką „badauti“. Tokiu būdu pamažu slopinami ir vėžio metastazių atsiradimo, progresavimo bei jau esančių metastazių progresavimo procesai. Taip pat reikia prisiminti, jog, renkantis bet kokius papildomus preparatus, visada reikia pasitarti su gydančiu gydytoju.
...Mes tikime, kad visatos šauksmas yra viliojantis, o vaivorykštės pasaulis nuostabus, tačiau, nepaisydami ligos pobūdžio ir stadijos, suteikime sergantiesiems tikėjimą ir viltį, padarykime viską, kad šiame nelygiame kovos kelyje jie galėtų džiaugtis dar vienu išaušusiu rytu, besiskleidžiančiais pumpurais, boružės sparnų taškeliais, pamojuoti besileidžiančiai saulei, skrendantiems paukščiams...Suteikime viltį, kad didžiosios Paslapties teoriją patikrinti jiems dar per anksti...
Senais lakais pas gydytoją apsilankęs pacientas pirmiausia išgirsdavo: „Parodykite liežuvį“. Gydytojas iš visų pusių atidžiai apžiūrėdavo šį svarbų organą ir bandydavo nustatyti diagnozę. Senovės gydytojai liežuvį pelnytai laikė organizmo veidrodžiu ir pagal liežuvio paviršiaus pakitimus mokėjo gana tiksliai diagnozuoti vidaus organų sutrikimus dar iki atsirandant pirmiesiems ligos simptomams. ...
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauKepenys – pagrindinis organas, valantis mūsų organizmą nuo toksinų, kurie vis labiau mus atakuoja. Toks jau šiuolaikinis pasaulis: užterštas oras ir maistas, infekcijos, stresas. O kur dar riebus maistas, nereguliari mityba, persivalgymas, alkoholis. Visa tai – dažno iš mūsų kasdieniai palydovai ir riziką susirgti kepenų ligomis didinantys veiksniai. ...
Skaityti daugiauNėščiųjų priežiūra: kokie tyrimai būtini, kokie – pageidautini Nuotrauka, padaryta besilaukiančiai moteriai ultragarsinio tyrimo metu, – dažnai pirmoji mažylio albume. Tačiau būsimosios mamos neretai pageidauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas kone per kiekvieną apsilankymą, ir tai lemia ne vien noras turėti dar vieną stebuklingą augimą fiksuojančią nuotrauką, bet ir rūpestis dėl vaikelio sveikatos. Ar jis gims sveikas? Ar atliekami visi būtini tyrimai? Kalbamės su medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. ...
Skaityti daugiauVargina galvos skausmai, svaigimas? Tirpsta galūnės? Nerimą kelia kiti neurologiniai sutrikimai? Į šiuos ir kitus svarbius mūsų skaitytojams klausimus, kurių sulaukėme interneto svetainėje, „Facebook‘o“ puslapyje ir laiškuose redakcijai, atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas neurologas dr. Gintaras Kaubrys. Gydytojas pabrėžia, visi atsakymai – nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant....
Skaityti daugiauŠviesusis ir dosnusis metų laikas! Pirmieji pavasario žalumynai, netrukus – vasaros žiedynai ir lapija, vėliau pabirsiančios vidurvasario ir rudenio subrandintos uogos... „Gamta sukūrė žmogui begalę augalų gyduolių, tai ir vartokime į sveikatą“, – linki Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų Augalų gydomojo poveikio komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėjas gydytojas fitoterapeutas Juozas Ruolia. ...
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauMedikai ištyrė, kad 70 proc. žmonių retkarčiais patiria širdies aritmijas: susijaudinus, ištikus stresui ir pan. Aritmijos - širdies ritmo sutrikimas. Jos gali būti visai paprastos, neturėti jokios klinikinės reikšmės; kitos gali būti mirtinos. Apie šią ligą pasakoja gydytojas kardiologas, Širdies asociacijos narys Vitas VYŠNIAUSKAS....
Skaityti daugiauHigienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registro duomenimis, pagrindinė mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų nesikeičia, o pirmoje vietoje ir toliau išlieka kraujotakos sistemos ligos. Štai 2011 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė visų mirusių asmenų, šios ligos daugiausia pakirto tiek vyrų, tiek moterų. Taigi tiek statistika, tiek sergamumo šiomis ligomis didėjimo ir jaunėjimo tendencijos verčia sunerimti ir ieškoti priemonių, kurios padėtų apsisaugoti. ...
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauTracheitas – savarankiška liga ar pasireiškianti sergant kitomis ligomis? Kokie jos simptomai? Ar ji sukelia krūtinės skausmus, spazmus ar kitokį diskomfortą krūtinės ląstos srityje ar už jos? Kuo tracheitas skiriasi nuo bronchito? Ar ši liga pavojingesnė? Galbūt šalia medikamentinio tracheito gydymo yra žinoma ir sveikimą pagreitinančių liaudiškų būdų? Į šiuos ir kitus mūsų skaitytojams svarbius klausimus atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiauHimalaya Herbals natūralūs, veiksmingi ir saugūs produktai yra gaminami iš kruopščiai atrinktų Himalajų kalnų papėdėse augančių vaistažolių, griežtai laikantis senųjų Ajurvedos tradicijų, todėl yra ypač veiksmingi ir stebina unikaliomis savybėmis....
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauGana dažnai moterys nežino ar neįvertina, kad plaukus galima visam laikui sugadinti net vieną kartą juos nudažius netinkamai. Tada naudojant net ir pačias geriausias plaukų priežiūros priemones nepavyks išsaugoti nei spalvos, nei pageidaujamo estetinio vaizdo, o dar blogiau, kad smarkiai pakenksime plaukams. Kirpėjos stilistės Džiuljetos Petrulienės šį kartą klausiame, ką patartų moterims, norinčioms daugiau ar mažiau radikaliai pakeisti savo plaukų spalvą. ...
Skaityti daugiauAr tikrai vasarą išsimaudymas šaltoje jūroje gali paguldyti į lovą? Kuo pavojingas skersvėjis ir šaltos jūros bangos mūsų raumenims ir ar tai vienintelės priežastys, kurios lemia susirgimą nervų šaknelių uždegimu? Kaip kovoti su nepakeliamu skausmu, kurį gali sukelti šis sveikatos sutrikimas ir į kitus klausimus šia tema atsako Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro direktorė bei gydytoja reabitologė GINTARĖ VAITKIENĖ....
Skaityti daugiauKažkada labai seniai laukinis žirnio protėvis užaugo Viduržiemio jūros regione. Patys pirmieji daržininkai žirnius augino dar pirmykštėje bendruomenėje. Žirniais garsusis gydytojas Hipokratas gydė anemiją, nutukimą, širdies ligas. Kokių naudingų savybių turi ši ankštinė daržovė ir kodėl ją verta valgyti ir mums?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę