){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Raumenų mėšlungis yra sąmoningai nevaldomas ir gali laikinai sutrikdyti bet kokią aktyvią veiklą.
Dažniausia raumens mėšlungio lokalizacija – kojų raumenys ir būtent blauzdos raumenų grupė, tačiau gali kilti bet kurio kūno raumens spazmas.
Raumenų funkcijos suderintos taip, kad kai vieni raumenys susitraukia, kiti atsipalaiduoja, ir atvirkščiai. Už tai, kad raumenys dirbtų darniai ir atliktų savo funkcijas, atsakinga nervų sistema, o raumenis deguonimi ir maisto medžiagomis aprūpina pro juos pratekantis kraujas. Kai nervinis impulsas pasiekia raumenis, jie susitraukia. Kadangi susitraukia iš karto ne visos raumenį sudarančios skaidulos, raumuo gali ilgai nepavargdamas dirbti. Tačiau kartais raumenys susitraukia nevalingai ir skausmingai.
Nevalingus raumenų susitraukimus skatina įvairios priežastys. Viena iš dažniausių to priežasčių yra mikroelementų (magnio, kalcio ir kt.), vitaminų (dažniausiai B grupės vitaminų, kurie pasižymi neurotropiniu poveikiu) raumenyse stoka. Mikroelementų trūkumą organizme lemia: dehidracija (ilgalaikis vėmimas, viduriavimas), elektrolitų balanso sutrikimas (nesaikingas kavos bei alkoholio vartojimas), gausus prakaitavimas, sutrikęs kalcio ir magnio pasisavinimas organizme, netinkama ar nesubalansuota mityba, patiriami stresai, nėštumas, kai besiformuojantys vaisiaus kaulai iš mamos organizmo pasisavina kalcį.
Magnis žmogaus organizme būtinas perduodant informaciją nervinėmis skaidulomis bei visose organizmo ląstelėse vykstančiai energijos gamybai. Magnio kraujyje yra tik apie 1 proc., todėl jo trūkumo organizme negalima nustatyti atlikus įprastus gydymo įstaigose kraujo tyrimus. Greičiausiai apie tai galima spręsti iš būdingiausių simptomų: raumenų mėšlungio, nervingumo, nuovargio. Jo trūkumas gali pasireikšti apetito praradimu, pykinimu, vėmimu, silpnumu, gali imti stingti, trūkčioti raumenys, traukti mėšlungis, atsirasti širdies ritmo sutrikimų ir kitų negalavimų.
Kalcis aktyviai dalyvauja nervinių impulsų perdavime raumenims ir priverčia juos visus vienu metu susitraukti ir atsipalaiduoti. Esant jo trūkumui, raumenys negali greitai atsipalaiduoti. Tuomet mėšlungis gali atsirasti net esant nedideliam fiziniam krūviui ar nepatogiai kūno padėčiai.
Priežasčių, kaip jau buvo minėta, gali būti daug. Taip pat gali būti, jog priežastis yra ne viena, o kelios. Nervinė įtampa – viena iš jų, nes dieną turime savo emocijas valdyti, o vakare prislopinta įtampa ir nerimas primena apie save, siųsdami signalus į kojas, pėdas.
Nepatogi avalynė taip pat kartais priverčia raumenis susitraukti. Dažnai tai nutinka tuomet, kai dėvime basutes be jokio kulniuko ir jas reikia stipriai prilaikyti kojų pirštais. Taip pat nėra gerai ir avalynė su per aukštais kulniukais. Dažniausiai mėšlungis ištinka tokius batelius nusiavus – kai raumenys nespėja atsipalaiduoti. Todėl patariama rinktis tik patogią avalynę, o, jei darbe reikia aukštakulnių, – juos apsiauti tik darbo vietoje.
Dar reikia paminėti nuovargį, šaltį bei kalcio trūkumą. Norėdami išvengti kalcio trūkumo, valgykite produktų, kuriuose jo gausu: sūrio, riešutų, špinatų. Nors mėšlungis dažniau vargina šaltu oru, kai labiau atšąla kojos ir pablogėja kraujotaka, tačiau vasarą jis gali būti ypač pavojingas maudantis atvirame vandens telkinyje. Kai organizme trūksta magnio, sumažėja dirglumo slenkstis, todėl bet koks dirgiklis, pavyzdžiui, šaltas vanduo ar didesnis fizinis krūvis, gali sukelti raumenų mėšlungį.
Skysčių trūkumas, hormonų pusiausvyros sutrikimas, nepakankamas angliavandenių kiekis, esant intensyviems fiziniams krūviams, bei padidėjęs raumenų tonusas taip pat gali paskatinti mėšlungio atsiradimą.
Hormonų pusiausvyros sutrikimas vargina moteris antroje mėnesinių ciklo pusėje. Organizmas gamina daug prostaglandinų, kurių verčiama susitraukia gimda, o kartu ir kitos raumenų grupės. Dažniausiai taip nutinka iki mėnesinių likus 5–7 dienoms. Specialistai pataria tokiais atvejais vakarais pasimėgauti karšta vonia su aromatinėmis rozmarino žolelėmis – jos atnaujina hormonų pusiausvyrą.
Norint išvengti raumenų mėšlungio, organizmas turi gauti pakankamai kalcio ir magnio. Jei šių elementų negaunama su maistu, reikėtų papildomai vartoti šių elementų turinčių maisto papildų ar kalcio ir magnio preparatų. Suaugęs žmogus per parą turėtų suvartoti apie 350 mg magnio ir apie 1000–1500 mg kalcio. Dėl to svarbiausia peržiūrėti savo valgiaraštį, į jį įtraukiant kuo daugiau šviežių arba džiovintų vaisių ir daržovių, gerti šviežių sulčių, o, norint apsaugoti organizmą nuo vandens trūkumo, reikia pakankamai gerti skysčių – arbatų, negazuoto mineralinio vandens.
Magnis – vienas būtiniausių makroelementų. Jis dalyvauja daugiau nei trijuose šimtuose biocheminių reakcijų, vykstančių organizme. Magnis padeda nepriekaištingai funkcionuoti nervų sistemai, raumenims, padeda kaulų sistemai išlikti tvirtai, stiprina imuninę sistemą, dalyvauja baltymų sintezėje, energijos gamyboje ir atlieka gausybę kitų funkcijų. Negaunant pakankamo kiekio magnio, gali sutrikti daugelio organizmo sistemų veikla.
Magnio yra gausu lapinėse daržovėse, šokolade, jūros gėrybėse. Tačiau, net ir gausiai valgant šių maisto produktų, ne visada užtikrinamas pakankamas organizmo aprūpinimas magniu. Tad norint apsisaugoti nuo mėšlungio, svarbiausia tinkamai maitintis, pakankamai judėti bei papildomai vartoti magnio bei kalcio preparatų. Norėdami išvengti kalcio trūkumo, valgykite produktų, kuriuose jo gausu: kieto sūrio, riešutų, špinatų. Taip pat galite vartoti papildomų kalcio preparatų.
Dehidracija ir elektrolitų balanso sutrikimai – tai dvi, dažnai tarpusavyje susijusios priežastys.
Gausiai prakaituojantys žmonės visada turėtų atsiminti, kad jiems svarbu pasiruošti didesniam fiziniam krūviui. Patartina išgerti apie 500–600 ml skysčių (tinka ir paprastas geriamasis, vėsus vanduo) per dvi valandas iki fizinio krūvio ir dar 200–300 ml 15 minučių prieš krūvį. Taip pat reikia gerti (gurkšnoti) ir fizinio krūvio metu (rekomenduojama apie 150 ml, kas 20–30 minučių. Reikia prisiminti, jog kava didina ir kalcio praradimą.
Kalbant apie alkoholio vartojimą, svarbu nepamiršti, kad niekada negalima intensyviai sportuoti ar sunkiai fiziškai dirbti kitą dieną po išgertuvių. Alkoholio vartojimas sukelia ir elektrolitų disbalansą. Elektrolitų disbalansas – tai jau kita priežastis.
Jei įmanoma, pirmiausia reikia stengtis ištempti pažeistą raumenų grupę. Pavyzdžiui, esant blauzdos raumenų spazmui (mėšlungiui), reikia aktyviai rankomis lenkti pėdos pirštus į save. Tai gali padaryti ir šalia esantis kitas žmogus, dažnai to pakanka, kad sutrauktas raumuo atsipalaiduotų. Taip pat tinka aktyvus pažeistos raumenų grupės masažas, ledo kompresas. Jei tai nepadeda, į pažeistą raumenų grupės sritį galima paviršutiniškai įdurti adata, tačiau dėl įvairių medicininių priežasčių tai nėra labai rekomenduotinas būdas.
Mitas, jog dėl mėšlungio vandenyje nuskęstama.
Dažnai manoma, jog, jeigu raumenų mėšlungis ištiks plaukiojant atvirame vandens telkinyje, tai pavojinga gyvybei. O, jeigu esame toli nuo kranto, netgi gerai plaukiančiam žmogui gali kilti rimtas pavojus.
Tai netiesa. Raumenų mėšlungis nėra paralyžius, todėl nuskęstama ne dėl raumens susitraukimo, bet dėl tuo metu atsiradusios panikos ir baimės. Todėl visi turėtų žinoti, jog, nors ir skauda, tačiau tuo metu valdyti galūnę galima ir reikia stengtis nepulti į paniką, neišsigąsti, nedaryti staigių judesių, atsipalaiduoti ir pasistengti kiek galima daugiau ištempti sutrauktą raumenį bei plaukti į krantą.
Senais lakais pas gydytoją apsilankęs pacientas pirmiausia išgirsdavo: „Parodykite liežuvį“. Gydytojas iš visų pusių atidžiai apžiūrėdavo šį svarbų organą ir bandydavo nustatyti diagnozę. Senovės gydytojai liežuvį pelnytai laikė organizmo veidrodžiu ir pagal liežuvio paviršiaus pakitimus mokėjo gana tiksliai diagnozuoti vidaus organų sutrikimus dar iki atsirandant pirmiesiems ligos simptomams. ...
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauKepenys – pagrindinis organas, valantis mūsų organizmą nuo toksinų, kurie vis labiau mus atakuoja. Toks jau šiuolaikinis pasaulis: užterštas oras ir maistas, infekcijos, stresas. O kur dar riebus maistas, nereguliari mityba, persivalgymas, alkoholis. Visa tai – dažno iš mūsų kasdieniai palydovai ir riziką susirgti kepenų ligomis didinantys veiksniai. ...
Skaityti daugiauNėščiųjų priežiūra: kokie tyrimai būtini, kokie – pageidautini Nuotrauka, padaryta besilaukiančiai moteriai ultragarsinio tyrimo metu, – dažnai pirmoji mažylio albume. Tačiau būsimosios mamos neretai pageidauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas kone per kiekvieną apsilankymą, ir tai lemia ne vien noras turėti dar vieną stebuklingą augimą fiksuojančią nuotrauką, bet ir rūpestis dėl vaikelio sveikatos. Ar jis gims sveikas? Ar atliekami visi būtini tyrimai? Kalbamės su medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. ...
Skaityti daugiauVargina galvos skausmai, svaigimas? Tirpsta galūnės? Nerimą kelia kiti neurologiniai sutrikimai? Į šiuos ir kitus svarbius mūsų skaitytojams klausimus, kurių sulaukėme interneto svetainėje, „Facebook‘o“ puslapyje ir laiškuose redakcijai, atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas neurologas dr. Gintaras Kaubrys. Gydytojas pabrėžia, visi atsakymai – nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant....
Skaityti daugiauŠviesusis ir dosnusis metų laikas! Pirmieji pavasario žalumynai, netrukus – vasaros žiedynai ir lapija, vėliau pabirsiančios vidurvasario ir rudenio subrandintos uogos... „Gamta sukūrė žmogui begalę augalų gyduolių, tai ir vartokime į sveikatą“, – linki Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų Augalų gydomojo poveikio komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėjas gydytojas fitoterapeutas Juozas Ruolia. ...
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauMedikai ištyrė, kad 70 proc. žmonių retkarčiais patiria širdies aritmijas: susijaudinus, ištikus stresui ir pan. Aritmijos - širdies ritmo sutrikimas. Jos gali būti visai paprastos, neturėti jokios klinikinės reikšmės; kitos gali būti mirtinos. Apie šią ligą pasakoja gydytojas kardiologas, Širdies asociacijos narys Vitas VYŠNIAUSKAS....
Skaityti daugiauHigienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registro duomenimis, pagrindinė mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų nesikeičia, o pirmoje vietoje ir toliau išlieka kraujotakos sistemos ligos. Štai 2011 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė visų mirusių asmenų, šios ligos daugiausia pakirto tiek vyrų, tiek moterų. Taigi tiek statistika, tiek sergamumo šiomis ligomis didėjimo ir jaunėjimo tendencijos verčia sunerimti ir ieškoti priemonių, kurios padėtų apsisaugoti. ...
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauTracheitas – savarankiška liga ar pasireiškianti sergant kitomis ligomis? Kokie jos simptomai? Ar ji sukelia krūtinės skausmus, spazmus ar kitokį diskomfortą krūtinės ląstos srityje ar už jos? Kuo tracheitas skiriasi nuo bronchito? Ar ši liga pavojingesnė? Galbūt šalia medikamentinio tracheito gydymo yra žinoma ir sveikimą pagreitinančių liaudiškų būdų? Į šiuos ir kitus mūsų skaitytojams svarbius klausimus atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiauHimalaya Herbals natūralūs, veiksmingi ir saugūs produktai yra gaminami iš kruopščiai atrinktų Himalajų kalnų papėdėse augančių vaistažolių, griežtai laikantis senųjų Ajurvedos tradicijų, todėl yra ypač veiksmingi ir stebina unikaliomis savybėmis....
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauGana dažnai moterys nežino ar neįvertina, kad plaukus galima visam laikui sugadinti net vieną kartą juos nudažius netinkamai. Tada naudojant net ir pačias geriausias plaukų priežiūros priemones nepavyks išsaugoti nei spalvos, nei pageidaujamo estetinio vaizdo, o dar blogiau, kad smarkiai pakenksime plaukams. Kirpėjos stilistės Džiuljetos Petrulienės šį kartą klausiame, ką patartų moterims, norinčioms daugiau ar mažiau radikaliai pakeisti savo plaukų spalvą. ...
Skaityti daugiauAr tikrai vasarą išsimaudymas šaltoje jūroje gali paguldyti į lovą? Kuo pavojingas skersvėjis ir šaltos jūros bangos mūsų raumenims ir ar tai vienintelės priežastys, kurios lemia susirgimą nervų šaknelių uždegimu? Kaip kovoti su nepakeliamu skausmu, kurį gali sukelti šis sveikatos sutrikimas ir į kitus klausimus šia tema atsako Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro direktorė bei gydytoja reabitologė GINTARĖ VAITKIENĖ....
Skaityti daugiauKažkada labai seniai laukinis žirnio protėvis užaugo Viduržiemio jūros regione. Patys pirmieji daržininkai žirnius augino dar pirmykštėje bendruomenėje. Žirniais garsusis gydytojas Hipokratas gydė anemiją, nutukimą, širdies ligas. Kokių naudingų savybių turi ši ankštinė daržovė ir kodėl ją verta valgyti ir mums?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę