){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Dažniausia priežastis – osteoartritas – sąnarių liga, atsirandanti dėl kremzlės susidėvėjimo, dėl ko kaulai ima „trintis“ vienas į kitą, sukeldami skausmus. Sveikame sąnaryje to neatsiranda, kadangi kremzlė dengia kaulų sąnarinius paviršius, izoliuodama juos nuo tiesioginio kontakto.
Šią problemą bandoma įveikti įvairiais būdais, taip pat ir vartojant maisto papildus. Dažniausiai tam vartojami gliukozamino ir chondroitino sulfatai. Tai cheminės medžiagos, natūraliai esančios sveikoje kremzlėje. Pirmasis išgaunamas iš austrių ir krabų kiautų, antrasis – iš ryklių ar karvių kremzlių.
Jiems veikiant sumažėja sąnarių skausmas, uždegimas, stingimas, pasidaro lengviau judėti. Dėl jų galimybės atnaujinti pažeistą kremzlę nuomonės yra kontroversiškos ir patikimų įrodymų nėra, tačiau tikėtina, kad jie gali sulėtinti kremzlės degeneracijos (susidėvėjimo) progresavimą. Manoma, kad chondroitinas padeda sulaikyti vandenį kremzlėje, taip padidindamas jos elastingumą, o gliukozaminas sulėtina tarpsąnarinio tarpo susiaurėjimą.
Ryklių kremzlėje yra kalcio, fosforo, aminorūgščių ir angliavandenių šeimos glikozaminoglikanų, t.y. chondroitino sulfato, kurio taip pat yra kauluose, kraujagyslėse, jungiamajame audinyje. Įdomu tai, kad ryklių griaučiai sudaryti vien iš kremzlių, tačiau savo tvirtumu ji prilygsta kaulams, tik yra mažesnio tankio. Dėka to rykliai sąlyginai mažai sveria, jiems nereikalinga oro pūslė, kaip kitoms žuvims.
Farmacinis produktas – išgryninti ryklių kremzlių (iš skeleto) milteliai be odos ar mėsos priemaišų; taikant ypač smulkaus malimo technologiją, pagerinamas preparato veiksmingumas ir pasisavinimas. Geros kokybės grynų sausų ryklių kremzlių milteliuose šalutiniai produktai sudaro mažiau nei 20 proc. (naudojant šaltą apdorojimą ir filtraciją), baltymai – apie 39 proc., angliavandeniai – 12 proc., vanduo – apie7 proc., mažiau nei 1 proc. yra skaidulų ir mažiau nei 0,3 proc. – riebalų. Veiksmingi yra makroproteinai (baltymai) ir glikozaminoglikanai.
Ryklių kremzlių preparatai išleidžiami įvairių formų: tablečių, kapsulių, skysto pavidalo. Paskutiniųjų sudėtyje gali būti cukraus ar alkoholio, jų reikėtų vengti sergantiesiems diabetu, kepenų ligomis, esant priklausomybei nuo alkoholio. Populiariausios yra kapsulės, kadangi lengviau praryjamos ir pasisavinamos, neturi žuviai specifinio kvapo ir skonio.
Rekomenduojama ryklių kremzlių miltelių saugi paros dozė 2,5– 6,0 g 15 min. prieš valgį.
Neretai chondroitino ir gliukozamino sulfatai derinami, dėl jų stipresnio poveikio nuomonės skiriasi.
Standartinė chondroitino sulfato paros dozė – 1,200 mg, padalijus į tris kartus (t.y. po 400 mg 3 kartus per dieną), o gliukozamino sulfato – 1,500 mg, t.y. po 500 mg 3 kartus per dieną.
Pamiršus laiku išgerti preparato, jo dozė nedvigubinama, o praleidžiama ir toliau vartojama pagal grafiką.
Šių medžiagų poveikis pasireiškia vėliau, bet trunka ilgiau, palyginti su vaistais nuo uždegimo. Todėl apie preparatų efektyvumą sprendžiama tik po 4–8 sav. vartojimo. Nesant rezultato ar atsiradus šalutiniams poveikiams, tolesnį vartojimą siūloma nutraukti.
Abu komponentai gerai toleruojami, pasižymi mažesniu nepageidaujamu poveikiu nei vaistai nuo uždegimo, ypač virškinamajam traktui. Vartojant gliukozaminą – pilnumo jausmas skrandyje, rėmuo, pilvo pūtimas, viduriavimas, o chondroitiną – skrandžio skausmas, vidurių užkietėjimas ar viduriavimas, kartais – odos bėrimas. Minėti poveikiai pasitaiko gana retai.
Jie gali sąveikauti su kitais vaistais. Chondroitino sulfatas turi poveikį kraują skystinantiems vaistams – aspirinui, varfarinui, gliukozamino sulfatas – šlapimo išsiskyrimą skatinantiems varantiems vaistams (diuretikams) bei insulinui, todėl sergantiesiems diabetu gali padidėti gliukozės koncentracija kraujyje.
Šių papildų nerekomenduojama vartoti nėštumo, žindymo metu, įtariant nėštumą ar neatmetant jo galimybės, taip .pat vaikams bei sergantiesiems diabetu, širdies kraujagyslių ligomis, vartojant minėtų vaistų, esant alergijai kiautiniams gyvūnams, po neseniai buvusios chirurginės intervencijos (operacijos ar kt.).
Senais lakais pas gydytoją apsilankęs pacientas pirmiausia išgirsdavo: „Parodykite liežuvį“. Gydytojas iš visų pusių atidžiai apžiūrėdavo šį svarbų organą ir bandydavo nustatyti diagnozę. Senovės gydytojai liežuvį pelnytai laikė organizmo veidrodžiu ir pagal liežuvio paviršiaus pakitimus mokėjo gana tiksliai diagnozuoti vidaus organų sutrikimus dar iki atsirandant pirmiesiems ligos simptomams. ...
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauKepenys – pagrindinis organas, valantis mūsų organizmą nuo toksinų, kurie vis labiau mus atakuoja. Toks jau šiuolaikinis pasaulis: užterštas oras ir maistas, infekcijos, stresas. O kur dar riebus maistas, nereguliari mityba, persivalgymas, alkoholis. Visa tai – dažno iš mūsų kasdieniai palydovai ir riziką susirgti kepenų ligomis didinantys veiksniai. ...
Skaityti daugiauNėščiųjų priežiūra: kokie tyrimai būtini, kokie – pageidautini Nuotrauka, padaryta besilaukiančiai moteriai ultragarsinio tyrimo metu, – dažnai pirmoji mažylio albume. Tačiau būsimosios mamos neretai pageidauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas kone per kiekvieną apsilankymą, ir tai lemia ne vien noras turėti dar vieną stebuklingą augimą fiksuojančią nuotrauką, bet ir rūpestis dėl vaikelio sveikatos. Ar jis gims sveikas? Ar atliekami visi būtini tyrimai? Kalbamės su medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. ...
Skaityti daugiauVargina galvos skausmai, svaigimas? Tirpsta galūnės? Nerimą kelia kiti neurologiniai sutrikimai? Į šiuos ir kitus svarbius mūsų skaitytojams klausimus, kurių sulaukėme interneto svetainėje, „Facebook‘o“ puslapyje ir laiškuose redakcijai, atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas neurologas dr. Gintaras Kaubrys. Gydytojas pabrėžia, visi atsakymai – nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant....
Skaityti daugiauŠviesusis ir dosnusis metų laikas! Pirmieji pavasario žalumynai, netrukus – vasaros žiedynai ir lapija, vėliau pabirsiančios vidurvasario ir rudenio subrandintos uogos... „Gamta sukūrė žmogui begalę augalų gyduolių, tai ir vartokime į sveikatą“, – linki Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų Augalų gydomojo poveikio komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėjas gydytojas fitoterapeutas Juozas Ruolia. ...
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauMedikai ištyrė, kad 70 proc. žmonių retkarčiais patiria širdies aritmijas: susijaudinus, ištikus stresui ir pan. Aritmijos - širdies ritmo sutrikimas. Jos gali būti visai paprastos, neturėti jokios klinikinės reikšmės; kitos gali būti mirtinos. Apie šią ligą pasakoja gydytojas kardiologas, Širdies asociacijos narys Vitas VYŠNIAUSKAS....
Skaityti daugiauHigienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registro duomenimis, pagrindinė mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų nesikeičia, o pirmoje vietoje ir toliau išlieka kraujotakos sistemos ligos. Štai 2011 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė visų mirusių asmenų, šios ligos daugiausia pakirto tiek vyrų, tiek moterų. Taigi tiek statistika, tiek sergamumo šiomis ligomis didėjimo ir jaunėjimo tendencijos verčia sunerimti ir ieškoti priemonių, kurios padėtų apsisaugoti. ...
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauTracheitas – savarankiška liga ar pasireiškianti sergant kitomis ligomis? Kokie jos simptomai? Ar ji sukelia krūtinės skausmus, spazmus ar kitokį diskomfortą krūtinės ląstos srityje ar už jos? Kuo tracheitas skiriasi nuo bronchito? Ar ši liga pavojingesnė? Galbūt šalia medikamentinio tracheito gydymo yra žinoma ir sveikimą pagreitinančių liaudiškų būdų? Į šiuos ir kitus mūsų skaitytojams svarbius klausimus atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiauHimalaya Herbals natūralūs, veiksmingi ir saugūs produktai yra gaminami iš kruopščiai atrinktų Himalajų kalnų papėdėse augančių vaistažolių, griežtai laikantis senųjų Ajurvedos tradicijų, todėl yra ypač veiksmingi ir stebina unikaliomis savybėmis....
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauGana dažnai moterys nežino ar neįvertina, kad plaukus galima visam laikui sugadinti net vieną kartą juos nudažius netinkamai. Tada naudojant net ir pačias geriausias plaukų priežiūros priemones nepavyks išsaugoti nei spalvos, nei pageidaujamo estetinio vaizdo, o dar blogiau, kad smarkiai pakenksime plaukams. Kirpėjos stilistės Džiuljetos Petrulienės šį kartą klausiame, ką patartų moterims, norinčioms daugiau ar mažiau radikaliai pakeisti savo plaukų spalvą. ...
Skaityti daugiauAr tikrai vasarą išsimaudymas šaltoje jūroje gali paguldyti į lovą? Kuo pavojingas skersvėjis ir šaltos jūros bangos mūsų raumenims ir ar tai vienintelės priežastys, kurios lemia susirgimą nervų šaknelių uždegimu? Kaip kovoti su nepakeliamu skausmu, kurį gali sukelti šis sveikatos sutrikimas ir į kitus klausimus šia tema atsako Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro direktorė bei gydytoja reabitologė GINTARĖ VAITKIENĖ....
Skaityti daugiauKažkada labai seniai laukinis žirnio protėvis užaugo Viduržiemio jūros regione. Patys pirmieji daržininkai žirnius augino dar pirmykštėje bendruomenėje. Žirniais garsusis gydytojas Hipokratas gydė anemiją, nutukimą, širdies ligas. Kokių naudingų savybių turi ši ankštinė daržovė ir kodėl ją verta valgyti ir mums?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę