){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Alergija tampa vis opesnė medicinos problema visuomenėje. Pradedant septintuoju dešimtmečiu, kas dešimt metų dvigubai padaugėja sergančiųjų alerginėmis ligomis. Oda neretai labai jautriai reaguoja į įvairius dirgiklius, tarp jų ir į įvairius augalus.
Odą galinčių pažeisti augalų kategorijai priskiriami graižažiedžiai augalai (chrizantemos, saulėgrąžos, ramunėlės, saulutės), raktažolės, narcizai, tulpės, nuodingoji gebenė, jazminas. Tai lemia tokios juose esančios medžiagos, kaip priminas, terpenai, flavonai ir laktonai. Žinoma, kiekvienam žmogui poveikis bus skirtingas - vieni gali visą gyvenimą nepajausti nei menkiausio diskomforto, kiti - kentėti kaskart prisilietę prie kurio nors augalo.
Dažniausiai pažeidžiama ta odos vieta, kuri tiesiogiai lietėsi su dirgikliu. Ankstyvosios stadijos dermatozei būdingas odos paraudimas, patinimas, bėrimas mazgeliais ar pūslelėmis, šlapiavimas. Vėlyvesnėse stadijose oda būna mažiau paraudusi, mažiau pūslelių, tačiau atsiranda pleiskanojimas, oda tampa sausa, ryškesnio piešinio dėl dažno kasymo ar trynimo. Galimi odos įtrūkimai bei odos niežėjimas.
Kartais pakanka pašalinti alergeną, ir procesas savaime praeina. Tačiau geriau alergijos išvengti mažinant organizmo jautrumą. Tai galima padaryti geriant vaistažolių nuo alergijos arbatas. Vienas iš tokių vaistinių augalų yra garsusis Lotynų Amerikos “gyvenimo medis” - lapačo. Sergant alerginėmis ligomis rekomenduojama keturias savaites kasdien gerti po vieną litrą lapačo arbatos. Norint ją paruošti, reikia du valgomuosius šaukštus lapačo žievės supilti į vieną litrą vandens ir virti 5 minutes. Tada palikti 20 minučių pritraukti. Po keturių savaičių padaryti pertrauką ir vėl pakartoti keturių savaičių gydymo kursą.
Kita veiksminga arbata yra “Rooibos” arbata. Ji plikoma ir geriama kaip paprasta. Raudonojoje arbatoje esančios medžiagos - aspalatinas ir natofaginas slopina alergiją. Abi šios medžiagos priklauso vadinamiems c-glikozidiniams flavonoidams. Raudonojoje arbatoje “Rooibos” yra 0,55 proc. aspalatino ir 0,19 proc. natofalgino.
Po kontakto su alergenu, pavyzdžiui, augalo sultimis, reikia kruopščiai nuplauti odą. Reikia praustis drungnu vandeniu, netrinti, naudoti švelnius muilus ar jų pakaitalus, odą šluostyti ne trinant, o tapšnojant. Per tris minutes po vonios ar dušo odą reiktų patepti minkštinamaisiais kremais.
Augalų sukeltus odos uždegimus, atsiradusius prisilietus, pavyzdžiui, prie dilgėlės ar karpažolės, reikia gydyti pavilgais ir tepalais. Jie vėsina odą, susiaurina kraujagysles, malšina niežulį ir perštėjimą. Jeigu oda jau paraudo, reikia prie jos priglausti šaltame vandenyje suvilgytą ir nuspaustą rankšluostį ar paklodę. Garuodamas vanduo maloniai vėsina ir gydo odą. Po to odą reikia patepti specialiu kremu. Stipriai paraudus ir sutinus odai, reikia dėti 2 proc. boro rūgšties tirpalo, šalavijo ar lakišiaus antpilų pavilgus. Nuo kūno sušilusį pavilgą reikia pakeisti nauju. Tokią procedūrą kartoti 2-3 kartus per dieną. Šaltas dušas šiuo atveju nenaudingas: stiprios vandens srovės traumuoja pažeistą odą, be to, galima peršalti.
Po kontakto su alergiją sukeliančiu augalu nepavykus išvengti stipresnio odos pažeidimo, reikėtų imtis apsauginių veiksmų, kadangi tokiu atveju sutrinka odos gynybinės funkcijos. Svarbu atkurti barjerinę epidermio funkciją. Tam naudojami drėkinamieji hidrogeliai, įvairios konsistencijos kremai bei tepalai. Jie saugo odą nuo išdžiūvimo ir nepageidautinų išorės poveikių. Emolientai yra pagrindinė priemonė, atnaujinanti odos drėgnumą, suminkštinanti odą, daranti ją elastingesnę ir kartu atsparesnę visiems aplinkoms veiksniams - tiek alergenui, tiek dirgikliams.
Pagal tai, kokia odos būklė - sausa ar šlapiuojanti, parenkama emoliento forma - kremas (riebiausia vaisto forma), tepalas arba losjonas. Kuo oda sausesnė, tuo riebesnę vaisto formą reikia naudoti.
Kai kurie emolientai yra gaminami su priedais, sustiprinančiais jų veikimą. Pavyzdžiui, su šlapalu, kuris dar labiau sulaiko drėgmę, ar su pantenoliu, skatinančiu odos regeneraciją.
Jeigu oda pažeidimo vietoje šlapiuoja, tinka antiseptiniai tirpalai - pavilgai su rezorcinu, 2 proc. boro rūgštimi, ąžuolo žievės, ramunėlių nuovirai. Be abejo, reikia atsižvelgti į savo paties organizmo jautrumą - jei išbėrimas atsirado po kontakto su ramunėlėmis, jokiu būdu negalima šių augalų naudoti kaip gelbstinčio pavilgo.
Pažeistas vietas, paskyrus gydytojui, galima tepti kortikosteroidų tepalais ir kremais.
Senais lakais pas gydytoją apsilankęs pacientas pirmiausia išgirsdavo: „Parodykite liežuvį“. Gydytojas iš visų pusių atidžiai apžiūrėdavo šį svarbų organą ir bandydavo nustatyti diagnozę. Senovės gydytojai liežuvį pelnytai laikė organizmo veidrodžiu ir pagal liežuvio paviršiaus pakitimus mokėjo gana tiksliai diagnozuoti vidaus organų sutrikimus dar iki atsirandant pirmiesiems ligos simptomams. ...
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauKepenys – pagrindinis organas, valantis mūsų organizmą nuo toksinų, kurie vis labiau mus atakuoja. Toks jau šiuolaikinis pasaulis: užterštas oras ir maistas, infekcijos, stresas. O kur dar riebus maistas, nereguliari mityba, persivalgymas, alkoholis. Visa tai – dažno iš mūsų kasdieniai palydovai ir riziką susirgti kepenų ligomis didinantys veiksniai. ...
Skaityti daugiauNėščiųjų priežiūra: kokie tyrimai būtini, kokie – pageidautini Nuotrauka, padaryta besilaukiančiai moteriai ultragarsinio tyrimo metu, – dažnai pirmoji mažylio albume. Tačiau būsimosios mamos neretai pageidauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas kone per kiekvieną apsilankymą, ir tai lemia ne vien noras turėti dar vieną stebuklingą augimą fiksuojančią nuotrauką, bet ir rūpestis dėl vaikelio sveikatos. Ar jis gims sveikas? Ar atliekami visi būtini tyrimai? Kalbamės su medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. ...
Skaityti daugiauVargina galvos skausmai, svaigimas? Tirpsta galūnės? Nerimą kelia kiti neurologiniai sutrikimai? Į šiuos ir kitus svarbius mūsų skaitytojams klausimus, kurių sulaukėme interneto svetainėje, „Facebook‘o“ puslapyje ir laiškuose redakcijai, atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas neurologas dr. Gintaras Kaubrys. Gydytojas pabrėžia, visi atsakymai – nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant....
Skaityti daugiauŠviesusis ir dosnusis metų laikas! Pirmieji pavasario žalumynai, netrukus – vasaros žiedynai ir lapija, vėliau pabirsiančios vidurvasario ir rudenio subrandintos uogos... „Gamta sukūrė žmogui begalę augalų gyduolių, tai ir vartokime į sveikatą“, – linki Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų Augalų gydomojo poveikio komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėjas gydytojas fitoterapeutas Juozas Ruolia. ...
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauMedikai ištyrė, kad 70 proc. žmonių retkarčiais patiria širdies aritmijas: susijaudinus, ištikus stresui ir pan. Aritmijos - širdies ritmo sutrikimas. Jos gali būti visai paprastos, neturėti jokios klinikinės reikšmės; kitos gali būti mirtinos. Apie šią ligą pasakoja gydytojas kardiologas, Širdies asociacijos narys Vitas VYŠNIAUSKAS....
Skaityti daugiauHigienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registro duomenimis, pagrindinė mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų nesikeičia, o pirmoje vietoje ir toliau išlieka kraujotakos sistemos ligos. Štai 2011 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė visų mirusių asmenų, šios ligos daugiausia pakirto tiek vyrų, tiek moterų. Taigi tiek statistika, tiek sergamumo šiomis ligomis didėjimo ir jaunėjimo tendencijos verčia sunerimti ir ieškoti priemonių, kurios padėtų apsisaugoti. ...
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauTracheitas – savarankiška liga ar pasireiškianti sergant kitomis ligomis? Kokie jos simptomai? Ar ji sukelia krūtinės skausmus, spazmus ar kitokį diskomfortą krūtinės ląstos srityje ar už jos? Kuo tracheitas skiriasi nuo bronchito? Ar ši liga pavojingesnė? Galbūt šalia medikamentinio tracheito gydymo yra žinoma ir sveikimą pagreitinančių liaudiškų būdų? Į šiuos ir kitus mūsų skaitytojams svarbius klausimus atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiauHimalaya Herbals natūralūs, veiksmingi ir saugūs produktai yra gaminami iš kruopščiai atrinktų Himalajų kalnų papėdėse augančių vaistažolių, griežtai laikantis senųjų Ajurvedos tradicijų, todėl yra ypač veiksmingi ir stebina unikaliomis savybėmis....
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauGana dažnai moterys nežino ar neįvertina, kad plaukus galima visam laikui sugadinti net vieną kartą juos nudažius netinkamai. Tada naudojant net ir pačias geriausias plaukų priežiūros priemones nepavyks išsaugoti nei spalvos, nei pageidaujamo estetinio vaizdo, o dar blogiau, kad smarkiai pakenksime plaukams. Kirpėjos stilistės Džiuljetos Petrulienės šį kartą klausiame, ką patartų moterims, norinčioms daugiau ar mažiau radikaliai pakeisti savo plaukų spalvą. ...
Skaityti daugiauAr tikrai vasarą išsimaudymas šaltoje jūroje gali paguldyti į lovą? Kuo pavojingas skersvėjis ir šaltos jūros bangos mūsų raumenims ir ar tai vienintelės priežastys, kurios lemia susirgimą nervų šaknelių uždegimu? Kaip kovoti su nepakeliamu skausmu, kurį gali sukelti šis sveikatos sutrikimas ir į kitus klausimus šia tema atsako Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro direktorė bei gydytoja reabitologė GINTARĖ VAITKIENĖ....
Skaityti daugiauKažkada labai seniai laukinis žirnio protėvis užaugo Viduržiemio jūros regione. Patys pirmieji daržininkai žirnius augino dar pirmykštėje bendruomenėje. Žirniais garsusis gydytojas Hipokratas gydė anemiją, nutukimą, širdies ligas. Kokių naudingų savybių turi ši ankštinė daržovė ir kodėl ją verta valgyti ir mums?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę