[klausimas]Ar įmanoma pasiekti, kad psichikos ligoniai galėtų visavertiškai gyventi?[/klausimas]
Šizofrenijai ir į ją panašiems sutrikimams būdingi paūmėjimai - psichozės epizodai ir pagerėjimo epizodai. Taigi, norėdami užtikrinti sergančiųjų gyvenimo kokybę, turime pašalinti psichozės simptomus ir imtis ligos atkryčių profilaktikos. Šizofrenija gydoma klasikiniais (senaisiais) ir atipiniais (naujaisiais) antipsichoziniais vaistais. Tiek vienais, tiek kitais galima sėkmingai gydyti psichozės simptomus, tačiau klasikiniai antipsichotikai sukelia daug daugiau nepageidaujamų poveikių. Dėl jų dauguma ligonių nepajėgia laikytis gydymo režimo, didėja ligos atkryčių tikimybė. Todėl vis labiau populiarėja atipiniai antipsichotikai, kurie yra daug saugesni bei geriau toleruojami.
[klausimas]Kokie dažniausi nepageidaujami atipinių antipsichozinių vaistų poveikiai?[/klausimas]
Kaip minėjau, atipiniai antipsichotikai yra veiksmingi ir saugesni vaistai, veikiantys psichozės simptomus ir padedantys išvengti ligos atkryčių. Sukeldami mažiau nepageidaujamų poveikių, jie padeda užtikrinti gydymo tęstinumą, sumažina ligos atkryčių dažnį, pagerina sergančiųjų socialinę adaptaciją, o kartu prisideda prie jų gyvenimo kokybės gerinimo. Tačiau ir jie, žinoma, ne visi vienodai, sukelia nepageidaujamų poveikių. Vieni iš dažnesnių šalutinių poveikių yra kūno masės didėjimas, medžiagų apykaitos sutrikimai, prolaktino koncentracijos didėjimas.
[klausimas]Kokią reikšmę žmogaus organizmui turi padidėjusi prolaktino koncentracija?[/klausimas]
Prolaktinas svarbus seksualiniam potraukiui, erekcijai, ejakuliacijai, vaisingumui, menstruacinio ciklo sureguliavimui, kaulinio audinio tankiui, širdies ir kraujagyslių sistemai. Jo koncentracija gali padidėti ir vartojant kai kurių antipsichozinių vaistų. Padidėjus prolaktino koncentracijai kraujyje, tiek vyrams, tiek moterims gali vystytis osteoporozė (kaulų retėjimas), atsirasti išskyrų iš pieno liaukų, jos gali padidėti. Vyrams gali vystytis nevaisingumas, moterims - menstruacinio ciklo sutrikimai ar jų visiškas išnykimas. Tačiau reikėtų žinoti, kad net jei nėra sunkių išvardintų simptomų, prolaktino koncentracija jau gali būti padidėjusi. Žinoma, kuo anksčiau bus nustatytas jos padidėjimas, tuo didesnė tikimybė, kad bus išvengta nemalonių pasekmių. Tam tikslinga atlikti prolaktino koncentracijos kraujyje tyrimą.
Jei hiperprolaktinemiją sukėlė antipsichozinis vaistas, rekomenduojama jį keisti kitu, mažiau prolaktino koncentraciją veikiančiu atipiniu antipsichotiku.
[klausimas]Ar visi atipiniai antipsichotikai didina prolaktino koncentraciją?[/klausimas]
Dalis atipinių antipsichotikų gali didinti prolaktino koncentraciją kraujyje. Kartais tenka išbandyti keletą medikamentų, kol išrenkamas tinkamiausias. Vienas iš rečiausiai prolaktino koncentracijos kraujyje padidėjimą sukeliančių vaistų yra kvetiapinas (Seroquel). Šis atipinis antipsichotikas ne tik veiksmingai gydo šizofreniją, bet ir yra saugus, gerai toleruojamas ir išsiskiria ypač maža hiperprolaktinemijos rizika, tą patvirtina ir mano klinikinė praktika.
Savo ligos istoriją sutiko papasakoti 31 m. pacientė, prašiusi neskelbti vardo:
„1996 m. susirgau šizoafektiniu sutrikimu. Tuomet nesupratau, kas man darosi: buvau prislėgtos nuotaikos, jaučiausi atitrūkusi nuo realybės, pradėjau keistai elgtis. Nuolat jaučiau nepakeliamą nerimą, vidinę įtampą. Atrodė, kad „kraustausi iš proto”. Nuo tada paaiškėjo, kad kasdien reikės vartoti psichozės simptomus slopinančių vaistų. Jų vartodama pamažu grįžau į realybę, pradėjau geriau miegoti, tapau ramesnė, bet atsirado daug nemalonių šalutinių vaistų poveikių: buvo sunku keltis iš ryto, nes jaučiausi prislopinta, mieguista likdavau visą dieną, atsirado silpnumas, burnos džiūvimas, raumenų kaustymas, priaugau daugiau kaip 5 kg svorio. Labai neramino ir išnykusios mėnesinės. Po kurio laiko psichozės simptomai vėl atsinaujino. Buvo paskirta kitų vaistų. Jaučiausi kiek geriau, tačiau dar sparčiau pradėjo didėti svoris. Priaugau dar 10 kg. Pastebėjau, kad iš krūtų pradėjo bėgti pienas. Gydytoja paaiškino, jog pieno gamybą skatina padidėjusi prolaktino koncentracija kraujyje. Sužinojau, kad kai kurie antipsichoziniai vaistai gali didinti šio hormono koncentraciją kraujyje. Mano kraujyje prolaktino koncentracija buvo smarkiai padidėjusi.
Tuomet gydytoja pasiūlė išeitį - prolaktino padidėjimą sukėlusį antipsichotiką pakeisti kitu vaistu - nesukeliančiu šio nepageidaujamo poveikio antipsichotiku. Vartoju jo daugiau kaip pusę metų. Šiuo metu jaučiuosi daug geriau: esu darbingesnė, energingesnė, gerai miegu naktimis, nėra mėnesinių ciklo sutrikimų, troškulio, raumenų kaustymo, prolaktino koncentracijos kraujyje padidėjimo, kaip būdavo vartojant kitų vaistų. Labai džiugina tai, jog pradėjo mažėti svoris. Kai gydžiausi kitais vaistais, netikėjau, kad kada nors dar galėsiu „grįžti į gyvenimą”. Vartodama, kaip vadinu, „saulutę”, galiu gyventi kaip visavertis žmogus. Atsirado viltis pasveikti”.
Savo ligos istoriją sutiko papasakoti 31 m. pacientė, prašiusi neskelbti vardo:
„1996 m. susirgau šizoafektiniu sutrikimu. Tuomet nesupratau, kas man darosi: buvau prislėgtos nuotaikos, jaučiausi atitrūkusi nuo realybės, pradėjau keistai elgtis. Nuolat jaučiau nepakeliamą nerimą, vidinę įtampą. Atrodė, kad „kraustausi iš proto”. Nuo tada paaiškėjo, kad kasdien reikės vartoti psichozės simptomus slopinančių vaistų. Jų vartodama pamažu grįžau į realybę, pradėjau geriau miegoti, tapau ramesnė, bet atsirado daug nemalonių šalutinių vaistų poveikių: buvo sunku keltis iš ryto, nes jaučiausi prislopinta, mieguista likdavau visą dieną, atsirado silpnumas, burnos džiūvimas, raumenų kaustymas, priaugau daugiau kaip 5 kg svorio. Labai neramino ir išnykusios mėnesinės. Po kurio laiko psichozės simptomai vėl atsinaujino. Buvo paskirta kitų vaistų. Jaučiausi kiek geriau, tačiau dar sparčiau pradėjo didėti svoris. Priaugau dar 10 kg. Pastebėjau, kad iš krūtų pradėjo bėgti pienas. Gydytoja paaiškino, jog pieno gamybą skatina padidėjusi prolaktino koncentracija kraujyje. Sužinojau, kad kai kurie antipsichoziniai vaistai gali didinti šio hormono koncentraciją kraujyje. Mano kraujyje prolaktino koncentracija buvo smarkiai padidėjusi.
Tuomet gydytoja pasiūlė išeitį - prolaktino padidėjimą sukėlusį antipsichotiką pakeisti kitu vaistu - nesukeliančiu šio nepageidaujamo poveikio antipsichotiku. Vartoju jo daugiau kaip pusę metų. Šiuo metu jaučiuosi daug geriau: esu darbingesnė, energingesnė, gerai miegu naktimis, nėra mėnesinių ciklo sutrikimų, troškulio, raumenų kaustymo, prolaktino koncentracijos kraujyje padidėjimo, kaip būdavo vartojant kitų vaistų. Labai džiugina tai, jog pradėjo mažėti svoris. Kai gydžiausi kitais vaistais, netikėjau, kad kada nors dar galėsiu „grįžti į gyvenimą”. Vartodama, kaip vadinu, „saulutę”, galiu gyventi kaip visavertis žmogus. Atsirado viltis pasveikti”.
Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) praneša, kad didėja netradicinės medicinos priemonių naudojimas bendrai savijautai pagerinti. Dažnai žmonės, prieš patekdami į gydymo įstaigą, būna jau išbandę vieną ar kitą netradicinės medicinos gydymo būdą. Be to, yra žmonių, kurie stengiasi, kad reikėtų kuo mažiau vartoti vaistų, o savijautą gerinti kitais, nemedikamentiniais būdais....
Skaityti daugiauŠizofrenija daugybę metų buvo laikoma kone mistine liga. Šiuo metu šizofrenija dengiančios paslaptys išsklaidytos, tačiau ar tikrai labai aiškiai ir tiksliai galima pasakyti, kokios šios sudėtingos ligos priežastys ? «Šizofrenija dažniausiai yra galutinis sudėtingų tarpusavio sąveikų tarp tūkstančių genų ir dauginių aplinkos veiksnių, kurie nė vienas pats savaime nesukelia šizofrenijos, rezultatas». (Psichiatras, prof. Gilmore J.H. (JAV, 2010))...
Skaityti daugiauNet kas dešimtas žmogus patiria psichikos sutrikimą. Vienas iš šimto žmonių serga viena iš sunkiausių psichikos ligų - šizofrenija, vienas iš penkiolikos - žino, ką reiškia sirgti depresija. Šiuo metu milžiniški psichofarmakologijos pasiekimai labai pagerina sergančiųjų gyvenimą. Uždaroma vis daugiau psichiatrijos ligoninių, nes dauguma žmonių efektyviai gali gydytis ambulatoriškai. Besilaikantys gydytojų nurodymų ir tvarkingai besigydantys žmonės, net ir sunkiai susirgę, gali apsieiti be ligoninės....
Skaityti daugiauNors šizofrenijos atsiradimo priežastys nėra tiksliai žinomos, tačiau pastaraisiais metais mokslas vystosi labai sparčiai ir kasdien mes esame vis arčiau prie šio žinojimo....
Skaityti daugiauŽinoma, kad, nepaisant, pvz., išsilavinimo ar lyties, šizofrenija gali susirgti bet kuris, nors ši liga dažniau pakerta jaunus žmones. Dar iki šių dienų tiksliai nėra žinomos jos priežastys, o sergančiųjų skaičiai gana dideli: apie 1 proc. pasaulio gyventojų ir beveik 20 tūkstančių žmonių Lietuvoje serga šizofrenija. Iki šių dienų dar yra gana daug žmonių, klaidingai suprantančių ligą bei neteisingai vertinančių sergančiuosius. Parenkant tinkamus medikamentus, taikant psichologinės, socialinės pagalbos priemones, galima gerokai palengvinti sergančiųjų būklę, padėti jiems sėkmingiau integruotis į visuomenės gyvenimą. Negydoma šizofrenija, deja, gali suniokoti tiek atskirų žmonių, tiek ir jų artimųjų gyvenimą....
Skaityti daugiauŠizofrenija - viena sunkiausių ir labiausiai gąsdinančių psichikos ligų. Kad išvengtų jos paūmėjimų, sergantieji neretai visą gyvenimą privalo vartoti vaistų. Liūdna, tačiau, šizofrenija sergančiųjų kasdienybę neretai pasunkina ne vien pati liga, bet ir nepageidaujami medikamentinio gydymo poveikiai. Todėl labai svarbu, kad šizofrenijos gydymas būtų ne tik veiksmingas, bet ir saugus. Tai tampa ypač aktualu įsigaliojus naujam paciento teisių ir žalos atlyginimo įstatymui. Į klausimus apie nūdienai aktualias saugaus šizofrenijos gydymo problemas ir naujai Lietuvoje atsiradusių vaistų galimybes sutiko atsakyti Žiegždrių psichiatrijos ligoninės gydytoja Ramunė Mazaliauskienė....
Skaityti daugiauŠizofrenija – sunki psichikos liga, reikalaujanti ilgo, neretai visą gyvenimą trunkančio gydymo. Apie jos saugų, veiksmingą bei gyvenimo kokybę išsaugantį gydymą kalbame su Kauno psichiatrijos ligoninės gydytoju Gediminu Abeciūnu....
Skaityti daugiauPrisimenant Pasaulinę psichikos sveikatos dieną, viena iš š.m. spalio 30 d. televizijos laidos „Sveikas žmogus“ temų buvo „Šizofrenija“. Tęsiame pažintį su šia viena sudėtingiausių ir daugiausiai kalbų visuomenėje sulaukiančia psichikos liga. Jos pavadinimą daugelis vartoja, kai nori ką nors pavadinti „nesveiko proto“, tačiau tai neturi nieko bendra su tuo, kaip pasireiškia ši liga. ...
Skaityti daugiauŠizofrenija - tai psichikos liga, kuri pasireiškia haliucinacijomis, kliedesiais, sutrikusiu aplinkos ir savęs suvokimu. Sergantysis reaguoja į įsivaizduojamus, tik jo suvokime esančius įvykius, nekreipdamas dėmesio į realybę. Keičiasi ligonio elgesys, emocinės reakcijos stebina artimuosius. Aplinkiniams ne visada lengva nuspėti sergančiųjų elgesį, dėl to jų bijoma, vengiama. Net šeimos nariai kartais nori, kad sergantysis šizofrenija kuo daugiau laiko praleistų psichiatrijos ligoninėje....
Skaityti daugiau