Juos pajutus, reikia net ne „kada nors“ eiti, o skubiai vykti pas gydytoją. Jei norite pagyti. Ir nereikia manyti, kad tik vyresnio amžiaus žmonėms. Tiek insultu, tiek infarktu paskutiniuoju metu suserga vis jaunesni.
„Jei jums staiga nusilpo, nutirpo viena kūno pusė, staiga sutriko regėjimas arba kalba, pusiausvyra, nepaaiškinamai stipriai pradėjo skaudėti galvą, skubiai kreipkitės į gydytoją, – įspėja Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų neurologijos centro gydytojas neurologas Dalius JATUŽIS. Tai pagrindiniai galimo smegenų insulto požymiai. Negalima to pasakyti garantuotai, tačiau, jeigu pojūtis atsirado pirmą kartą gyvenime, – tai jau pavojaus signalas.“
Lygiai taip pat negalima numoti ranka į požymius, signalizuojančius apie širdies infarktą – krūtinės ląstos skausmą, skausmus už krūtinkaulio, kairės rankos. Atkreipkite ypatingą dėmesį į skrandžio srities skausmą, kartais plintantį net į žandikaulį! Atvejis, kai, pradėjus vystytis infarktui, žmogui atrodo, jog skauda skrandį, – labai dažnas. Beplaudamas jį ir begydydamas žmogus pas gydytojus atvyksta per vėlai. Skubiai kreipkitės į gydytoją. Nesigydykite patys.
Todėl, kad tik tai suteikia šansą būti pagydytam. Pavyzdžiui, tik tuoj pat nustačius insulto pradžią yra galimybė ištirpdyti trombozę sukėlusius krešulius tirpdančiais vaistais. O jie veiksmingi pardėjus vartoti per pirmąsias 3 val. nuo insulto pradžios.
Kai dėl užsikimšusios kraujagyslės – infarkto – dalis širdies nebegauna mitybos ir atsiranda skausmai, širdies raumens funkcija tampa nepakankama. „Kuo anksčiau pavyksta pradėti gydyti, t.y. atkimšti tą kraujagyslę, tuo paprasčiau išgydyti ir tuo geresni tyrimų rezultatai,“ – visus įspėja Vilniaus Santariškių klinikų docentė Birutė PETRAUSKIENĖ – Pradėjus gydyti vėliau, nors ir taikomas tas pats gydymo būdas, rezultatai yra blogesni: padidėja mirties tikimybė, kitiems išsivysto širdies nepakankamumas.“
Pirmiausia reikėtų mesti rūkyti, jei rūkote, jei turite antsvorio, jį mažinti, būti fiziškai aktyvesniems.
Būtina gydyti padidėjusį kraujo spaudimą – sumažinus jį vos 5–6 mmHg, insulto rizika sumažėja 30–40 proc.
Jei reikia, profilaktikai gydytojas gali paskirti vaistų.
Kadangi tiek miokardo infarkto, tiek insulto priežastis yra krešulys, tai patys pagrindiniai vaistai, kuriais gydoma, yra veikiantys krešulį, jį tirpdantys ir neleidžiantys formuotis. Vienas iš tokių vaistų yra visų puikiai žinomas aspirinas. Tačiau šiais laikais yra naujesnių panašiai veikiančių, bet tobulesnių preparatų, pvz., klopidogrelis. Pastarasis krešumą sumažina tiksliai tiek, kiek reikia, neleidžia sulipti trombocitams ir susidaryti trombui.
Labai svarbu žinoti, kad, kai infarktas ar insultas pagydytas, dar maždaug 6 mėnesius išlieka ligos pavojus. Priežastis – krešėjimo sistema išlieka aktyvi, be to, didžiosios pacientų dalies cholesterolio kiekis padidėjęs. Todėl būtina dar ilgai tęsti gydymą ir išėjus iš ligoninės. Tam vartojami preparatai, skirti vartoti ilgą laiką, pvz., jau minėtasis klopidogrelis.
Taip pat tam skirtais preparatais mažinti ir cholesterolio kiekį kraujyje, vartoti vaistų, mažinančių kraujospūdį, gerai veikiančių širdies kraujagysles bei mažinančių aterosklerozės riziką.
Pasirinkimas – ligonio, t.y. jūsų paties, rankose. Jei bijote galimo nepageidaujamo vaistų poveikio ir nenorite gerti 4–5 tablečių per dieną, būkite pasiruošę naujam ligos atkryčiui. Juk būtent tos kasdien geriamos tabletės apsaugo jus nuo mirties.
Todėl, kad tik tai suteikia šansą būti pagydytam. Pavyzdžiui, tik tuoj pat nustačius insulto pradžią yra galimybė ištirpdyti trombozę sukėlusius krešulius tirpdančiais vaistais. O jie veiksmingi pardėjus vartoti per pirmąsias 3 val. nuo insulto pradžios.
Kai dėl užsikimšusios kraujagyslės – infarkto – dalis širdies nebegauna mitybos ir atsiranda skausmai, širdies raumens funkcija tampa nepakankama. „Kuo anksčiau pavyksta pradėti gydyti, t.y. atkimšti tą kraujagyslę, tuo paprasčiau išgydyti ir tuo geresni tyrimų rezultatai,“ – visus įspėja Vilniaus Santariškių klinikų docentė Birutė PETRAUSKIENĖ – Pradėjus gydyti vėliau, nors ir taikomas tas pats gydymo būdas, rezultatai yra blogesni: padidėja mirties tikimybė, kitiems išsivysto širdies nepakankamumas.“
Pirmiausia reikėtų mesti rūkyti, jei rūkote, jei turite antsvorio, jį mažinti, būti fiziškai aktyvesniems.
Būtina gydyti padidėjusį kraujo spaudimą – sumažinus jį vos 5–6 mmHg, insulto rizika sumažėja 30–40 proc.
Jei reikia, profilaktikai gydytojas gali paskirti vaistų.
Kadangi tiek miokardo infarkto, tiek insulto priežastis yra krešulys, tai patys pagrindiniai vaistai, kuriais gydoma, yra veikiantys krešulį, jį tirpdantys ir neleidžiantys formuotis. Vienas iš tokių vaistų yra visų puikiai žinomas aspirinas. Tačiau šiais laikais yra naujesnių panašiai veikiančių, bet tobulesnių preparatų, pvz., klopidogrelis. Pastarasis krešumą sumažina tiksliai tiek, kiek reikia, neleidžia sulipti trombocitams ir susidaryti trombui.
Labai svarbu žinoti, kad, kai infarktas ar insultas pagydytas, dar maždaug 6 mėnesius išlieka ligos pavojus. Priežastis – krešėjimo sistema išlieka aktyvi, be to, didžiosios pacientų dalies cholesterolio kiekis padidėjęs. Todėl būtina dar ilgai tęsti gydymą ir išėjus iš ligoninės. Tam vartojami preparatai, skirti vartoti ilgą laiką, pvz., jau minėtasis klopidogrelis.
Taip pat tam skirtais preparatais mažinti ir cholesterolio kiekį kraujyje, vartoti vaistų, mažinančių kraujospūdį, gerai veikiančių širdies kraujagysles bei mažinančių aterosklerozės riziką.
Pasirinkimas – ligonio, t.y. jūsų paties, rankose. Jei bijote galimo nepageidaujamo vaistų poveikio ir nenorite gerti 4–5 tablečių per dieną, būkite pasiruošę naujam ligos atkryčiui. Juk būtent tos kasdien geriamos tabletės apsaugo jus nuo mirties.
krūtinėje „spurdantis paukštis“ ar „kunkuliuojantis...
Skaityti daugiauKarštomis vasaros dienomis, kai labiau prakaituojame, galime pasijusti prastai. Pirmoji apie save dažniausiai praneša širdis, kuri neramiai spurda krūtinėje. Kai kurie žmonės tomis prastos savijautos akimirkomis jaučia širdies permušimus, smarkų širdies plakimą. Šių simptomų daugelis išsigąsta, nes bijo, kad gali ištikti infarktas arba insultas, širdis gali staiga sustoti. Be to, dar prisideda nerimas ir silpnumas. Dėl šių simptomų daugelis vyresnio amžiaus žmonių kreipiasi į gydytoją, kuris tokios prastos savijautos priežastimi dažnai įvardija organizmui svarbių mineralų netekimą. ...
Skaityti daugiauŠirdies ligos ir insultas kasmet pasiglemžia 17,5 milijono žmonių gyvybes. Lietuvoje jos yra daugiau kaip pusės visų mirčių priežastis. Liūdniausia, kad didžioji dalis šių žmonių yra darbingo amžiaus. Šie skaičiai yra vieni didžiausių Europoje. Lietuvoje nuo širdies ir kraujagyslių ligų kasdien miršta daugiau nei 70 žmonių – tai gerokai viršija karo keliuose aukų skaičių (vidutiniškai Lietuvoje kasdien žūsta 2 žmonės). Jei esate vyresnio amžiaus žmogus arba turite tokio amžiaus tėvelius, tikriausiai žinote, kas yra išeminė širdies liga ar širdies nepakankamumas. Apie šias ligas sutiko pakonsultuoti Kauno medicinos universiteto klinikų gydytoja kardiologė Lina JANČAITYTĖ....
Skaityti daugiauširdis yra krūtinės viduryje, už krūtinkaulio. ji guli ant diafragmos (raumens, ...
Skaityti daugiauPasaulyje kasmet miršta apie 30 mln. žmonių, iš jų 17 mln. – nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Neretai padarius širdies kardiogramą ir pastebėjus pakitimų širdžiai stiprinti skubama gerti vaistų. Tačiau daugeliu atvejų pirmiausia vertėtų pasinaudoti natūraliais metodais. Kaip širdies raumenį stiprinti gyvenimo būdą, mitybą, fizinį aktyvumą kalbamės su sveiko gyvenimo puoselėtoja ir mankštų specialiste Džilda Valaitiene....
Skaityti daugiauŠirdis - labai patvarus ir ištvermingas "motoras". Deja, ne amžinas, kad sklandžiai tarnautų visą žmogaus amžių… "Kiekvienas žmogus tikisi, kad bus sveikas ir laimingas, kad gyvenimas - tarsi kelionė laivu iš vieno kranto į kitą", - taip garsaus mokslininko mintį pakomentavo Kauno medicinos universiteto Kardiologijos klinikos II skyriaus vadovė docentė Aušra KAVOLIŪNIENĖ. - Žmogus negalvoja, kad žalingų įpročių pasekmės tarsi nematomos povandeninės srovės jo nepalies. O šie nematomi rifai - širdies ligos - nuolat žeidžia "Titaniko" korpusą. Kai pažeidimas didelis, laivas pradeda grimzti"....
Skaityti daugiauSveikatos mokymo specialistai primena, kad, ištikus staigiai mirčiai, įvykio liudininkams nedelsiant pradėjus gaivinti žmogų, jo šansai išgyventi padidėja 2–3 kartus. Svarbiausia pradėti gaivinti kuo greičiau. Tai galima padaryti paprasčiau, nei daugelis įsivaizduoja, – išmokti gaivinti gali kiekvienas, net vaikai....
Skaityti daugiauKoks svarbiausias organas mūsų kūne? Iš 100 paklaustųjų turbūt 95 atsakytų, kad tai širdis. Ir jie būtų teisūs, nes, išgirdus diagnozę „širdies nepakankamumas“, daugelį apima nerimas ar net neviltis. Nebijokite, neslėpkite ir nesistenkite užgniaužti savo jausmų – gerai pamąstykite ir stenkitės iš esmės pakeisti savo gyvenimo būdą, ieškokite tinkamiausių vaist...
Skaityti daugiauVasarą, kai šviesos ir šilumos yra pakankamai daug, mūsų nuotaika dažnai būna pakylėta, šypsenos veiduose išlieka gerokai ilgiau. Lėtinėmis ligomis sergantys žmonės vasarą gali jausti būklės pagerėjimą, tačiau kai kurios ligos gali ir paūmėti. Apie lėtines širdies ligas vasaros metu sutiko papasakoti Kauno medicinos universiteto klinikų Kardiologijos skyriaus vedėja doc. Audronė Statkevičienė....
Skaityti daugiauNors ir vos ne kasdien girdime apie širdies ir kraujagyslių ligų pavojų, vis dar dažnai nekreipiame dėmesio į mums patiems „siunčiamus“ pavojaus ženklus. Kažkodėl manome, kad mus tegali ištikti kas nors „paprastesnio“. Juk, kai, dirbus karštą dieną sode, ima skaudėti ranką, retas kuris pagalvojame, kad tai – infarkto požymis, manydami – tiesiog nuo darbo skauda raumenis. Ar kai tampa silpna, esame įsitikinę, kad tai nuo saulės, ir ... pailsėjus praeis. O juk tai gali būti gyvybei pavojingų ligų – širdies infarkto ar smegenų insulto – požymiai. ...
Skaityti daugiau