Vienos Kauno bendrovės vadovas Valdemaras Filipavičius visą gyvenimą prisimins ne tik savo gimimo dieną, bet ir 2010 gegužės 17-ąją. Jos išvakarėse vyriškis prastai jautėsi, skaudėjo maždaug ties krūtinės duobute. Kadangi jį neretai kamuodavo virškinimo sutrikimai, vyriškis pamanė, kad tai dėl skrandžio, ir išgėrė įprastų virškinimą gerinančių vaistų. Laukiamo pagerėjimo nebuvo.
Suabejojęs, ar blogos savijautos priežastis yra būtent ši, anksti ryte paskambino savo šeimos gydytojai, pasitarė, kokių tyrimų reikėtų, ir pasiryžo tą pat dieną visus juos atlikti. Pirmiausia nuvažiavo į darbą, kaip vadovas sutvarkė kai kuriuos reikalus, tada pasuko į polikliniką. Pakeliui užvažiavo į vaistinę nusipirkti nitroglicerino – tai padaryti patarė gydytoja. Tačiau įsigyti šių vaistų vyriškis nespėjo – staiga sukniubo gatvėje prie vaistinės laiptų.
Tada viskas vyko kaip kokiame filme: kažkas iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir ten pat, vietoje, pradėjo jį gaivinti. Greitosios medicinos pagalbos automobilis atvyko per 3–5 minutes.
V.Filipavičius sakė, kad jį saugojo apvaizda: jis sukniubo sankryžoje, kuri nuo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų tėra maždaug už 3 kilometrų, kažkas tą pat akimirką pradėjo jį gaivinti. Labai greitai vyras pateko į klinikų reanimacijos skyrių.
Kone po pusmetį trukusio gydymo ligoninėje ir reabilitacijos vyriškis grįžo į darbą.
„Įmonės vadovų darbas toks, kad negali leisti sau atsipalaiduoti. Kai kuriuos reikalus teko tvarkyti ir gydantis“, – sakė 36-metis.
Ką liga pakeitė jo gyvenime? Kiek pasvarstęs, Voldemaras ištarė, kad tokia patirtis labai aiškiai parodė, jog darbas nėra svarbiausia vertybė, nors jis dažnai nustumia šalin kitus, svarbesnius dalykus. Reikia daugiau skirti dėmesio savo sveikatai, artimiems žmonėms, draugams.
Vyriškis nesitiki tokios optimistinės infarkto baigties, jeigu jis būtų ištikę namuose ar darbe, – jis gyvena miesto pakraštyje, greitoji taip greitai nebūtų atlėkusi, jo butas 8 aukšte, pakilti ir nusileisti į jį užtrunka pakankamai ilgai, su neštuvais į liftą žmogaus neįneši, be to, namiškiai nemoka gaivinti, atlikti dirbtinio kvėpavimo ir išorinio širdies masažo. Darbovietėje irgi kiltų panašių keblumų. Laimingų sutapimų virtinė ir judri sankryža tąkart jam buvo didžiausias šansas išgyventi ir įveikti infarktą.
V.Filipavičius neabejojo, kad, ištikus infarktui prie vaistinės, jį gaivinti puolėsi būtent vaistininkės. Tačiau, kai pasveikinęs su gėlėmis rankose atėjo į vaistinę padėkoti už skubiai suteiktą pirmąją pagalbą, sužinojo, kad jį gaivinti puolėsi ne jos, o kažkas iš atsitiktinių praeivių. Net neaišku, kas būtent kas tai padarė: atliko dirbtinį kvėpavimą ir išorinį širdies masažą, o, atvažiavus greitajai medicinos pagalbai, tyliai nuėjo į šalį, smarkiai padidinęs šansą žmogui išgyventi.
V.Filipavičius savo sėkmingo gaivinimo istoriją papasakojo konferencijoje „Gaivinimo ir skubiosios medicinos naujovės – 2010 m. rekomendacijos“. Joje su daugiau kaip 1800 susirinkusių įvairių specialybių gydytojų, slaugytojų, susiduriančių su gaivinimu savo darbe, aptartos skubiosios pagalbos rekomendacijos, kurias 2010 m. gruodį pateikė Tarptautinis gaivinimo komitetas (ILCOR. Jį sudaro Amerikos širdies asociacija, Europos gaivinimo taryba ir kitų šalių medikų organizacijos).
Kas penkerius metus jis atnaujina suaugusiojo, vaiko ir naujagimio gaivinimo standartą, atsižvelgdamas į naujausių mokslinių tyrimų duomenis.
Paklausti, kodėl gaivinimo standartai atnaujinami kas 5 metus, nors žmogaus fiziologija nesikeičia, garbūs šalies medikai nusišypsoję pastebėjo, kad dabartiniai rekomendacijų pakeitimai apima visų pirma gaivinimo technikos naujoves, pavyzdžiui, defibiliatorių naudojimą viešose vietose, ir yra kiek palengvinti, skirti tam, kad kuo daugiau visuomenės narių ryžtųsi teikti skubią pirmąją pagalbą. Itin daug mokslinio tyrimo rezultatų rodo, kad didžiausia bėda, ištikus nelaimei, yra pavėluotai pradėtas gaivinimas.
Lietuvoje kol kas oficialiai galioja 2000-ųjų tarptautinis gaivinimo standartas. Esminė 2010-ųjų naujovė yra ta, jog įprastą gaivinimo seką: kvėpavimo takų atvėrimas – oro įpūtimas – krūtinės paspaudimai – keičia nauja, kur pirmoje vietoje yra krūtinės paspaudimai. Teigiama, kad jei žmogus nemoka, negali ar nenori dėl kokių nors priežasčių atlikti oro įpūtimų, vien krūtinės paspaudimai gali padėti išsaugoti gyvybę iki atvyks greitoji medicinos pagalba.
Vaikų ir suaugusiųjų gaivinimo principai skiriasi, mat, skirtingai nei suaugusiesiems, dėl fiziologinių savybių vaikams dažniausiai pirma sustoja kvėpavimas, ne širdis. Todėl ir vaiko gaivinimas pradedamas nuo kvėpavimo takų atvėrimo ir oro įpūtimo. Oro įpūtus du kartus, krūtinės ląsta turi būti spaudžiama 15 kartų.
Kaip minėta, ištikus staigiai mirčiai, įvykio liudininkams nedelsiant pradėjus gaivinti žmogų, jo šansai išgyventi padidėja 2–3 kartus.
„Ištikus nelaimei, greta esantis žmogaus gali išgelbėti gyvybę. Didžiausia klaida yra nieko nedaryti ir pasyviai laukti medikų pagalbos“, – akcentavo Lietuvos Skubiosios medicinos draugijos pirmininkas Dinas Vaitkaitis.
Lietuvos kardiologijos draugijos prezidentas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rektorius prof. Remigijus Žaliūnas teigė, kad kraujagyslių ligos – vienos iš pagrindinių mirties priežasčių. Europos Sąjungoje dėl jų kasmet miršta apie du milijonus žmonių. Neretai šios ligos prasideda staiga, mirtis paprastai ištinka per kelias valandas nuo simptomų pradžios. Nustatyta, jog, ištikus staigiai mirčiai, 30 proc. atvejų greitoji medicinos pagalba yra sunkiai prieinama, geriausiai gali padėti aplinkiniai. Lietuvoje, ištikus staigiai mirčiai, atgaivinama tik apie 5 proc. ligonių, šis skaičius gerokai padidėtų, jei visuomenė būtų pasirengusi suteikti pirmąją pagalbą.
Lietuvos širdies asociacijos vadovas doc. dr. Pranas Šerpytis pastebėjo, kad Lietuvoje kasmet per tūkstantį žmonių nuo širdies ir kraujagyslių ligų miršta, net nepasiekę ligoninių. Jei visuomenė būtų geriau pasirengusi suteikti skubią pagalbą, būtų atgaivinta gerokai daugiau nei 5 proc. ligonių.
P. Šerpyčio nuomone, visose masinio žmonių susidūrimo vietose, pavyzdžiui, didžiuosiuose prekybos centruose, sporto ir pramogų arenose turėtų būti defibriliatoriai, kaip įprasta Vakarų šalyse. „Žinoma, ne visus žmones įmanoma išgelbėti, bet tada gyvybių būtų išsaugota daug daugiau“,– sakė Lietuvos širdies asociacijos vadovas.
Medikai ir klinikinę mirtį išgyvenę žmonės, likę gyvi tik dėl laiku ir teisingai suteiktos skubiosios pagalbos, akcentuoja tą patį – rizikos susižaloti ar būti sužalotam, susirgti ar patirti nelaimingą atsitikimą yra kasdien, o mokėjimas suteikti pirmąją pagalbą gali išgelbėti gyvybę, sumažinti kančias. Todėl kiekvienas privalėtų mokėti ją teikti.
Beje, pastebėta ir tai, kad pirmosios medicinos pagalbos teikimo įgūdžius būtina atnaujinti kas dvejus trejus metus, antraip jie paprasčiausiai primirštami.
Vis dėlto kas lemia, kad vieni pirmosios medicinos pagalbos kursus išklausę žmonės drįsta padėti nelaimės ištiktam, o kiti – ne? Matyt, žmogaus charakteris, temperamentas, altruizmas, gebėjimas įveikti baimę. Tačiau, ištikus nelaimei, dažnai greta būna artimųjų, o prisišaukti medikų per kelias minutes paprasčiausiai neįmanoma, tad nelieka ir tos galimybės dvejoti, būtina padėti. Juk užspringusiam žmogui būtina padėti per 3, klinikinės mirties ištiktam asmeniui – per 7 minutes. Todėl neprofesionalios pirmosios pagalbos suteikimas ypač svarbu. Pavyzdžiui, Vokietijoje to mokyti pradedama jau ikimokyklinėse įstaigose.
dantys yra mūsų vizitinė kortelę, tačiau kartais nutinka taip, kad žmogus...
Skaityti daugiauraumenų skausmas – viena dažniausių priežasčių, dėl kurių kreipiamasi...
Skaityti daugiauvėjaraupiai – viena žinomiausių vaikiškų ligų, tačiau ja susirgti gali...
Skaityti daugiauatopinis dermatitas – viena dažniausiai kūdikiams diagnozuojamų odos ligų. ...
Skaityti daugiauNeretai sakoma, kad pavasarį maišosi dangus su žeme. Orai labai permainingi, todėl šeimose, kuriose yra vaikų, padaugėja peršalimo ligų atvejų. Tačiau mažus vaikus užpuola ne tik peršalimas, todėl namų vaistinėlėje naudinga turėti ir kitų priemonių. Taigi pats metas atidžiau peržiūrėti namų vaistinėlę, skirtą vaikams – kas joje turėtų būti, kad netikėtai sunegalavus vaikui naktį nereikėtų važiuoti į vaistinę? ...
Skaityti daugiauVieni mažyliai čiulptukų net neima, kad ir kaip stengtųsi tėvai išmėginti visas jų rūšis ir formas. Tuo tarpu kiti vaikai su jais atsisveikina labai sunkiai. Kada geriausia atsisakyti čiulptuko? Kodėl tai geriausia padaryti dar ankstyvoje vaikystėje? Kokie žaismingi būdai gali padėti tai padaryti daug lengviau? ...
Skaityti daugiauŠiandieninis gyvenimo ritmas ir būdas gali turėti nemažai neigiamos įtakos vyro seksualiniam gyvenimui. Kai daug sėdima, mažai judama, nesveikai maitinamasi, patiriama daug streso, ne taip jau ir retai „kertama“ per bene svarbiausią vyrui faktorių – lytinį pajėgumą. Ką daryti, kad erekcijos funkcija būtų puiki, o lytinis potraukis nesumažėtų? ...
Skaityti daugiauArtėjant pavasariui didelė dalis mūsų ir vėl jaudinasi dėl to, kad nepavyks išvengti alergijos simptomų. Bepradedantys žydėti augalai ir jų į orą paleidžiamos žiedadulkės – bene svarbiausias sezoninės alergijos faktorius, kurio išvengti iš tiesų labai sunku. Ankstyvesnis antihistaminių vaistų vartojimas gali padėti išvengti sunkiausių alergijos simptomų. Tačiau ar kada nors domėjotės, kaip veikia šie populiariausi vaistai nuo alergijos? Ar jie saugūs senyviems pacientams? ...
Skaityti daugiauDirgliosios žarnos sindromas – sveikatos nusiskundimas, kuris plinta žaibišku greičiu. Iki šiol nėra vieno ir visiškai efektyvaus gydymo, kuris padėtų visiškai įveikti šį varginantį sveikatos sutrikimą, susijusį su pilvo pūtimu, pilvo skausmu ir raižymu, viduriavimu bei kitais nemaloniais simptomais. ...
Skaityti daugiauPasirodo, kad vaiko patiriamą skausmą sustiprinti gali netgi netinkama aplinkinių reakcija ar „nedraugiška“ aplinka, todėl su vaikų skausmu reikia elgtis itin atsargiai ir skirti pakankamai dėmesio adekvačiam ir savalaikiam jo gydymui. Taigi kodėl būtina malšinti vaikų skausmą ir kokios vaistinės medžiagos dažniausiai vartojamos vaikų skausmo malšinimui? ...
Skaityti daugiauPriešlaikinė ejakuliacija – tai lytinės sveikatos sutrikimas, kai vyrui būdinga ankstyvesnė ejakuliacija, nei to pageidauja jis pats ir (arba) jo partnerė. Tai gana dažnai pasitaikantis lytinės sveikatos nusiskundimas. Vis dėlto dar vis vengiama apie tai atvirai kalbėti. Manoma, kad priešlaikinė ejakuliacija retkarčiais kamuoja net kas trečią vyrą, o maždaug kas penktam vyrui tai gali būti nuolatinė problema, trikdanti ne tik lytinio, bet ir bendrojo gyvenimo kokybę. ...
Skaityti daugiauTai gali atrodyti šiek tiek netikėta, bet nugaros skausmo priežasčių gali būti iš tiesų labai daug. Mes dalinamės dešimtimi dažniausiai pasitaikančių nugaros skausmo priežasčių ir faktorių. Galbūt kai kurios iš jų būdingos ir Jums? ...
Skaityti daugiauTikėtina, kad pasibaigus pandemijai gydymo įstaigas užplūs daugybė pacientų su gerokai pažengusiomis venų ligomis. Juk lėtinio venų kraujotakos nepakankamumo atvejai niekur nedingo, ir, tikėtina, pandemijos metu jų atsirado tik daugiau. Kaip geriau pasirūpinti savo kojomis per pandemiją? Kuo venoms naudinga fizinė veikla, bioflavonoidai ir heparino natrio druska? ...
Skaityti daugiauBurnos opelės, žaizdelės arba aftos – nemaloni ir varginanti problema. Ypatingai gleivinės vientisumo pažeidimai gyvenimo kokybei kenkia tuomet, kai jie linkę pasikartoti ir vis atsinaujinti. Ką reikėtų daryti, kad burnos opelės užgytų kuo greičiau? Ir kodėl būtina atkreipti dėmesį į ilgiau nei 3 savaites negyjančias burnos opeles? ...
Skaityti daugiauPieninių dantukų dygimas – ir džiugus, ir daugumai šeimų gana sudėtingas laikotarpis. Todėl pateikiame Jums 7 paprastus, bet genialius patarimus, kurie, tikime, padės palengvinti sudėtingą laikotarpį: ...
Skaityti daugiaugyvenant skaitmeniniame amžiuje darbas prie kompiuterio, laisvalaikis įsitaisius...
Skaityti daugiauPateikiame Jums 5 faktus apie mėnesinių skausmą, kurių galbūt iki šiol dar nežinojote. Galbūt jie paskatins labiau susirūpinti savo sveikata ir suprasti, kad kasdienei veiklai trukdantis mėnesinių skausmas nėra normalus reiškinys. ...
Skaityti daugiauTikrosios varginančio ir nuolat pasikartojančio pilvo pūtimo priežasties nustatymas gali tapti dideliu iššūkiu, nes tai gana nespecifiškas sveikatos sutrikimas. Vis dėlto dažniausiai pilvą pučia dėl per didelio nuryto oro kiekio, tam tikro maisto valgymo ir netgi... streso. Kokios galimos kitos pilvo pūtimo priežastys ir kada dėl jo jau reikėtų kreiptis į gydytoją? ...
Skaityti daugiauVenų ligos vis labiau „jaunėja“ ir jomis serga vis daugiau asmenų. Tokie nuolat augantys duomenys rodo, kad venų varikozės vystymuisi dabartinis gyvenimo būdas labai „draugiškas“, o mes, vietoje to, kad daugiau judėtume, tik numojame ranka į organizmo siunčiamus pagalbos signalus. Venų varikozė – vienas iš jų. Kaip gyventi, kad sukurtume kuo mažiau šansų kojų venų varikozės vystymuisi? Pateikiame 6 paprastus patarimus, bet labai naudingus patarimus, kurie leis jaustis lengviau ir... laimingiau!...
Skaityti daugiauŠiuo metu šeimos gydytojai dažnai sulaukia tėvelių klausimų, ar jie galėtų paskirti kažką tokio, kas greitai ir veiksmingai sustiprintų vaikų imunitetą. Deja, bet tokie preparatai tiesiog neegzistuoja, nes vaikų imuninė sistema – sudėtingas ir dar nebrandus apsaugos kompleksas, kurį reikia stiprinti ištisus metus, o ne tik susirgus. Pasirodo, kad kartais belieka tik... laukti. Kodėl atrodo, kad šiuolaikinių vaikų imunitetas – silpnesnis ir jie serga žymiai dažniau?...
Skaityti daugiauAr žinote, kas iš tikrųjų yra kosulys? Kaip gydomas sausas, o kaip – drėgnas kosulys? Ir kada dėl kosulio jau reikėtų kreiptis į gydytoją? Atsakymus į šiuos svarbius klausimus rasite straipsnyje. ...
Skaityti daugiauStomatitas – dažniausia burnos žaizdelių susiformavimo priežastis. Ar žinote, kokios stomatito formos pačios įprasčiausios? O kas galėtų padėti greičiau ir lengviau susidoroti su burnos opelėmis? ...
Skaityti daugiauPieninių dantų dygimo sukeliamas diskomfortas gali išderinti ne tik mažylio, bet ir visos šeimos dienotvarkę. Ką reikėtų žinoti apie pirmųjų dantų dygimą ir kas galėtų padėti šį laikotarpį išgyventi lengviau? ...
Skaityti daugiauVaikų sloga – maža bėda? Ar tikrai? Dalinamės penkiais dalykais, kuriuos reikėtų žinoti apie vaikų slogą. Galbūt jie padės pakeisti Jūsų nuomonę, kad vaikų sloga nėra jau tokia maža bėda, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. ...
Skaityti daugiauturbūt nieko nestebina faktas, kad vėlyvas ruduo ir žiema laikomi tikrų...
Skaityti daugiau