){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Bulvės – mūsų duona antroji
Daugiau nei prieš du tūkstančius metų Pietų Amerikos indėnai maitinosi daugiausiai bulvėmis. XV a. ispanai įvežė bulves į Europą. Dabar jos auginamos visame pasaulyje.
Lietuvoje tai bene labiausiai paplitusi daržovė, kurią valgome ištisus metus. Sotus produktas turi daug krakmolo, mineralinių medžiagų, vitaminų C, B6 ir kt.
Vertingiausios yra virtos su lupena ar troškintos, nes tuomet išlieka daugiausia vitamino C. Bulvių lupenose gausu chlorogeno rūgšties – fotocheminės medžiagos, kuri turi vėžį slopinančių savybių.
Daugelis mano, kad bulvės tukina, tačiau taip yra dėl to, kad jos valgomos skrudintos arba patiektos su sviestu, grietine ar riebiu padažu. Iš tikrųjų bulvės – maistingos ir gana nekaloringos: 100 g turi tik 80 kcal. Be to, jos kur kas mažiau nei kitos daržovės sukaupia nitratų.
Bulvėse daug kalio, mažai natrio – tai skatina šlapimo ir tulžies išsiskyrimą, mažina tinimus, slopina uždegimą. Valgykite bulves, ypač virtas su lupenomis, profilaktiškai ar sirgdami širdies, inkstų, kepenų ligomis. Jei skauda gerklę, padės virtų neluptų karštų bulvių kompresas.
Sultys vertingiausios, kai jas spaudžiate iš nuplautų, tačiau neskustų šviežių bulvių. Gerkite po nedaug, palaipsniui didindami jų kiekį. Bulvių sunka padeda mažinti rūgštingumą, kraujospūdį, naudinga sergant skrandžio opalige, užkietėjus viduriams.
Jei sergate cukriniu diabetu, bulvių valgykite saikingai, nes sveikatą gali sutrikdyti aukštas glikeminis indeksas. Beje, jį sumažinsite bulves valgydami su mėsa, žuvimi, vištiena ar žaliaisiais žirneliais.
Ruošiant bulves geriausia jų nelupti, nes lupenose ir tuoj po jomis yra ląstelienos ir fotocheminių medžiagų. Patartina jas tik nušveisti šepetuku po tekančiu vandeniu, o jeigu lupate, tai stenkitės pašalinti kuo plonesnį sluoksnį. Geriausia bulves troškinti garuose ar neluptas virti nedideliame kiekyje vandens uždengtame puode.
· Laikykite bulves tamsioje, vėsioje patalpoje. Tačiau šalia neturėtų būti svogūnų, nes juose esančios rūgštys skatina bulvių puvimą.
Morkos – mini vaistinė
Senovės Romoje vykdavo morkų garbinimo ritualai. Atkasus Pompėjos miestą, ant sienų buvo rasta piešinių, kuriuose pavaizduotos morkos.
Morkos – beta karotino (vitamino A), maistinių skaidulų ir kalio šaltinis; mažina vištakumo (nematymo prieblandoje), vėžio tikimybę, cholesterolio kiekį kraujyje. Gausus morkų vartojimas gali suteikti odai gelsvą atspalvį.
Morkose baltymo yra nedaug, o cukraus iki 5,2 proc. Naudingiausios – vidutinio dydžio morkos, sveriančios 120–150 g. Kuo jos stambesnės, tuo intensyviau sugeria nitratus. Pagrindinė morkos medžiaga – karotinas, patekęs į žmogaus organizmą virsta vitaminu A, stiprinančiu akių tinklainę. Oftalmologai pataria įtraukti morkų į kasdieninį maisto racioną sergantiesiems trumparegyste, konjunktyvitu, jaučiantiems greitą akių nuovargį. Morkos naudingos sergant inkstų akmenlige, kepenų, širdies ir kraujagyslių ligomis; greitina odos gijimą. Ši daržovė turi daug jodo, todėl rekomenduojama susilpnėjus skydliaukės funkcijai. Jei morkų sulčių gersite su šaukšteliu aliejaus, tuomet organizmas geriau pasisavins naudingąsias medžiagas.
Nutukimo profilaktikai tinka tarkuotų morkų ir aliejaus salotos su sėklomis. Jos ypač naudingos moterims, nes ne tik gerina žarnyno peristaltiką, valo iš organizmo šlakus, suteikia fizinių, protinių jėgų, bet ir stiprina nagus, plaukus, gražina odos spalvą.
Lytinį pajėgumą didina lygiomis dalimis sumaišytas šviežių morkų, obuolių ir medaus mišinys. Jo reiktų suvalgyti po 1/4 stiklinės 3–4 kartus per dieną, pusę valandos prieš valgį.
· Morkų sultys netinka paūmėjus dvylikapirštės žarnos opaligei arba padidėjus skrandžio sulčių rūgštingumui.
Burokėliai – ilgaamžiškumo simbolis
Burokėliai pirmiausia paplito Viduržiemio jūros regionuose. Romoje, Graikijoje ši daržovė tapo ir maistu, ir vaistu.
Valgiui vartojami jaunų burokėlių lapai, koteliai, šaknys, o suaugusių – tik šakniagumbiai. Burokėliuose yra folatų, skaidulų ir kalio, o žaliuose lapuose gausu kalio, kalcio, geležies, beta karotino ir vitamino C; gausu antocianinų, kurie mažina širdies ligų riziką, virškinamajame trakte susijungdami su cholesteroliu.
Ypač vertingi jauni burokėliai, juose daug baltymų, ląstelienos, magnio, jodo, kalcio, kalio, folio rūgšties, vitaminų C, PP, B. Burokėliuose esanti jodo druska atitolina aterosklerozės tikimybę, gerina skydliaukės funkciją, o magnio druskos padeda mažinti kraujospūdį. Burokėliai stiprina kraują, todėl jų dažniau reikėtų valgyti sergantiesiems onkologinėmis ligomis. Galima gerti lygiomis dalimis sumaišytas raudonųjų burokėlių, morkų ir ridikų sultis.
Daržovės ląsteliena, organinės rūgštys gerina virškinimą, skrandžio sulčių išsiskyrimą, stabdo vėžio ląstelių dauginimąsi. Burokėlius naudinga valgyti varginamoms įvairių moteriškų negalavimų. Svarbu ir tai, kad pektininės medžiagos storojoje žarnoje naikina puvimo bakterijas. Mokslininkai nustatė, kad reguliariai valgant burokėlių rečiau susergama mažakraujyste.
· Burokėlių nepatartina valgyti sergant šlapimo pūslės ir šlapimtakių akmenlige.
Kopūstai – lieknumo palydovas
Kopūstai – puikus vitamino C šaltinis, turintis daug skaidulų ir mažai kalorijų, tačiau gali susikaupti dujų. Lengviau virškinami yra rauginti kopūstai, juose esančios organinės rūgštys skatina skrandžio sulčių ir tulžies išsiskyrimą.
Rauginti kopūstai turi vitamino U, kuris reguliuoja medžiagų apykaitą, saugo nuo aterosklerozės, naudingas sergantiems opalige.
Žalius ir raugintus kopūstus rekomenduojama valgyti turintiems antsvorio, norintiems išlaikyti liekną figūrą, nes ši daržovė turi tartroninės rūgšties, kurios dėka angliavandeniai nevirsta riebalais. Valgant kopūstus mažėja fizinis ir protinis nuovargis.
Mokslinių įrodymų, patvirtinančių kopūstų sulčių galią, nėra, tačiau gerdami jas su tradiciniais opą gydančiais vaistais tikrai nepakenksite.Yra šimtai skirtingų kopūstų rūšių, populiariausi – baltagūžiai ir raudongūžiai kopūstai.
· Raugintuose kopūstuose daug druskos, todėl sergantieji inkstų, širdies ir kraujagyslių ligomis prieš vartojimą turėtų juos perplauti vandenyje.
· Valgykite įvairias kopūstų salotas, jos suaktyvina žarnyno peristaltiką, laisvina vidurius.
Originalūs kavinės „Suara“ vadovės, maisto technologės Zetos Štarkevičienės receptai
Šalta barščsriubė
300 g žalių burokėlių
100 g žalių agurkų
600 g kefyro
žiupsnelis gražgarščių, žalių svogūnų laiškų
keli kalendros lapeliai
Smulkiai sutarkuoti žalius burokėlius, agurkus, supilti kefyrą, pridėti smulkintos gražgarštės ir svogūnų laiškų. Viską išmaišyti, skaninti druska, pipirais, grietine.
Troškinys „Rudens vaivorykštė“
400 g bulvių
400 g žiedinių kopūstų
400 g morkų
100 g raudonos paprikos
100 g grietinės (30 proc. rieb.)
1 galvutė žalio svogūno
2 česnako skiltelės
50 g pupelių (arba avinžirnių)
5 valg. š. aliejaus
1 valg. š. miltų
žiupsnelis gelsvės, kalendros, petražolės, krapų
Pupeles pamirkyti 2–3 val. ir išvirti atskirame puode. Morkas, paprikas, svogūną, česnaką susmulkinti ir pakepinti aliejuje, baigiant kepti sudėti miltų ir dar pakepinti, kol pagels.
Bulves, žiedinius kopūstus susmulkinti, užpilti 300 g vandens ir troškinti 5 min. Po to sudėti kepintas daržoves, išvirtas pupeles (ar avinžirnius) ir dar patroškinti 5 min. Pridėti grietinės, išmaišyti ir pagardinti prieskoninėmis žolelėmis.
Morkų pyragas
100 g sviesto
1 stiklinė cukraus
2 kiaušiniai
2 stiklinės miltų
2 arb. š. kepimo miltelių
1 citrina
2 stiklinės tarkuotų morkų
0,5 stiklinės džiovintų vaisių
Sezamo sėklų, cinamono, razinų, kalendros, kardamono
Sviestą išsukti su cukrumi iki purios masės. Į Ją sudėti atskirai išplaktus kiaušinius, sutarkuotą citriną (su žievele), morkas, prieskonius, kepimo miltelius ir išmaišyti. Pridėti miltų, džiovintų vaisių ir lengvai permaišyti. Formą ištepti aliejumi ir kepti 1 val. orkaitėje +160 С.
Paprastasis lazdynas, dar kitaip riešutinis lazdynas, lazda, lazdenis, lazdų medis, riešutlazda, lazdų krūmai, – augina vaisius, kurių pats skanumas slepiasi kietame sumedėjusiame kevale. Tie vaisiai yra vadinami riešutais. Lazdyno riešutai labai vertinami dėl skonio, maistinių medžiagų ir naudingumo sveikatai. Straipsnyje paminėsime ir kitus riešutus, palyginsime jų vertingumą ir naudingumą mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauViena populiariausių daržovių Lietuvoje yra agurkai. Valgome juos žalius, sūdytus, konservuotus. Pakalbėkime apie jų maistingąsias savybes ir naudą sveikatai bei grožiui....
Skaityti daugiauŠeimininkių šeimininkės Danutės KUNČIENĖS receptai šv. Velykų stalui...
Skaityti daugiauRudens laikotarpiu smagu pabūti gamtoje ir, besimėgaujant rudenio gėrybėmis, naudinga prisirinkti vertingų uogų – bruknių ir spanguolių. Jos naudingos gydant daugelį ligų, o ypač bus vertingos prasidėjus peršalimų sezonui ir vėliau, artėjant šventėms, taps skaniu gardumynu....
Skaityti daugiauVisos gamtos dovanos – vaisiai, uogos ar daržovės – turi savo specifinių savybių ir medžiagų, reikalingų žmogui. Norėdami jas išsaugoti ir žiemai bei pavasariui, konservuojame. Ar tinkamai tai darome ir kaip išvengti „nušaudytų“ dangtelių sodo ir daržo gėrybių podėliuose? Atsako Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto (LSDI) Biochemijos ir technologijos laboratorijos vedėjas dr. Pranas VIŠKELIS....
Skaityti daugiauAr įdomu, kokius valgius šv. Kūčių stalui senovėje gamino lietuviai – dzūkai, aukštaičiai, žemaičiai ir suvalkiečiai? Gal, sužinoję naują nebrangų receptą, ir patys pagaminsime šeimynai ar brangiems sveteliams? Apie originalią senolių virtuvę ir jų receptus pasakoja Kauno kavinės „Suara“ vadovė maisto technologė Zeta Štarkevičienė. Nors kiekviename Lietuvos regione valgyta nemažai tik tam kraštui būdingų Kūčių valgių (pavyzdžiui, žemaičiams būdingi kanapių valgiai, dzūkams – grybų sriubos, patiekalai iš grikių miltų), tačiau visai Lietuvai buvo bendri žuvies, silkės, grybų, kviečių, žirnių, avižų patiekalą ar spanguolių kisielius. Baigiant vakarienę, visuose namuose buvo valgomi prėskučiai su aguonų pienu....
Skaityti daugiauNors pirmasis pavasario mėnuo dar ne „tikrasis“ pavasaris, bet pamažu ateina ir jis. O kartu ir gražiausia pavasario šventė – Velykos, kurios pagrindinis simbolis yra margintas kiaušinis. Lietuviai nuo seno garsėja originaliais bei sudėtingais margučių raštais. Taip pat labai atidžiai parenkamos margučių spalvos, kurių kiekviena turi simbolinę prasmę: juoda – žemės spalva, žalia – gyvybės, raudona – Kristaus kraujo ir kt. Kiekvienas kraštas turi savo marginimo tradicijas, perduodamas iš kartos į kartą ir puoselėjamas iki šių dienų. Galbūt ir jūs galėtumėte papasakoti įdomių dalykų apie kiaušinių marginimą. Tačiau šįkart pakalbėkime apie patį kiaušinį: iš ko jis sudarytas, kokių savybių turi, ką skanaus galima būtų iš jo pagaminti....
Skaityti daugiauPalangoje rugsėjį Lietuvos sveikatos sąjunga surengė tradicinę Sveiko maisto šventę. Net tris dienas diskutuota sveikos gyvensenos temomis, domėtasi ajurveda – tradicine indų medicina. O sveiko maisto patiekalų konkurse varžėsi ir šeimininkai, ir šeimininkės. Šių metų „Šeimininkių šeimininkės“ titulas pripažintas Bronei Vasiliauskienei iš Elektrėnų. Ji paruošė „Pribuvėjos stalą“. Ne tik konkurso vertinimo komisija, bet ir visi šventės dalyviai ragavo valgių. Keletą receptų galite išbandyti ir jūs. ...
Skaityti daugiauiš daržovių mišrainė 0,5 kg morkų, 0,5 kg saliero šaknų, 0,5 kg petražolių ...
Skaityti daugiauPaskutiniąją lapkričio dieną prasideda Adventas (žodis adventus lotyniškai reiškia artėjimą, atėjimą) – susikaupimo, pasiruošimo Kalėdoms laikotarpis. Seniau buvo gausu įvairių draudimų: draudžiami triukšmingi pasilinksminimai, bažnyčioje netuokdavo ir piršliauti nevažiuodavo, pasninkaudavo – nebuvo galima valgyti nieko pieniško ir mėsiško. Pasninko valgiai dažniausiai būdavo virtos pupos, džiovinti obuoliai, lazdyno riešutai, medus, rauginti kopūstai, burokėlių mišrainės su šaltai spaustu saulėgrąžų aliejumi, silkė su troškintomis morkomis ir svogūnais, įvairiausi grybai, spirgintų kanapių ar sėmenų spirginė (druskelė), įvairiausi raugintų kopūstų ir raugintų burokėlių patiekalai....
Skaityti daugiauPer didžiulį gyvenimo tempą daugelis turbūt nė nespėjo pastebėti, kaip atėjo gruodis, o kartu ir švenčių sezonas. Kalėdos ir Naujieji metai – čia pat, šventė jaučiama visur ir vis arčiau: artimiesiems bei draugams siunčiame sveikinimo atvirukus, perkame dovanas, puošiame biurus bei namus ir, aišku, galvojame, kuo šiemet prie Kalėdų stalo nustebinsime namiškius. Pagal senovės lietuvių tradicijas, po pasninko, kurio metu galiodavo daugybė įvairiausių draudimų, pradedant linksmybėms, baigiant maistu, Kalėdos yra laikas palepinti save ir savo skrandį įvairiausiomis gėrybėmis: kepta paukštiena, bulvių košė, gausybė vyniotinių ir mišrainių, saldžiausi pyragai, tortai, sausainiai – dabar leidžiama viskas. Džiugina tai, kad paskutiniu metu šiaip jau konservatyvūs lietuviai mėgsta išmėgti vis įvairesnius patiekalus, dažniau eksperimentuoja virtuvėje. Nuo mados pabandysime neatsilikti ir mes, todėl šį kartą „Sveikas žmogus“ jums siūlo pasigaminti galbūt ne pačių maistingiausių, tačiau, be jokios abejonės, – be galo skanių patiekalų. Kada gi daugiau, jei ne per šventes galima pasilepinti be sąžinės graužaties? ...
Skaityti daugiauRudenį, nuėmus derlių ir pirmąkart iš šviežių grūdų iškepus šviežią duoną, namuose būdavo didelė šventė. Dabar daugelyje šeimų vėl didele švente tampa pabandymas iškepti duoną namuose. Tai pasidarė net madinga. Apie sumanymą namuose kepti duoną kalbėjomės su keliomis tai darančiomis moterimis ir su šiemet, Muziejų metais, Metų muziejininko vardą pelniusia Lietuvos liaudies buities muziejaus etnologe Janina Samulionyte, tyrinėjančia kulinarinį paveldą. ...
Skaityti daugiauKonservavimas – tai bet kokios priemonės, panaudotos produktams apsaugoti nuo gedimo ar mikroorganizmų įtakai sumažinti. Vasara – metas, kai dauguma šeimininkių stengiasi prikaupti kuo didesnes maisto produktų atsargas žiemai. Konservavimo būdų daug, belieka pasirinkti tinkamiausią. Vienas labiausiai paplitusių konservavimo metodų – konservavimas aukšta temperatūra. Šis būdas gana sudėtingas, nes pagrindinis uždavinys yra sunaikinti mikroorganizmus ir apsaugoti, kad iš aplinkos jie nepatektų į konservuojamus produktus. Kokie pagrindiniai konservavimo aukšta temperatūra metodai ir kokios jų ypatybės bei kaip teisingai užkonservuoti maisto produktus aukšta temperatūra, konsultuoja Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Visuomenės sveikatos instituto direktorius Rimantas Stukas....
Skaityti daugiauŠių gardžių Užgavėnių patiekalų siūlo pasigaminti Danutė KUNČIENĖ – 2002 m. ir 2005 m. Lietuvos sveikatos sąjungos Šeimininkių šeimininkės titulo laureatė, Sveikatingumo stovyklos „Šermukšnėlė“ vadovė....
Skaityti daugiauBulvės, morkos, burokėliai ir kopūstai – tai vienos dažniausių daržovių pirkinių krepšyje ir ant pietų stalo. Kuo naudingos šios populiarios ir mėgstamos mūsų krašte daržovės? Kokių jos turi naudingų organizmui medžiagų ir ką iš jų skanaus ir sveiko galima pasigaminti? ...
Skaityti daugiauMėsa dažnai sudaro nemažą dalį savaitės valgiaraščio. Tačiau dažnai valgyti mėsą ne tik nerekomenduoja dietologai, bet ir yra brangu. Daugelis galbūt ir norėtų rečiau valgyti mėsiškus patiekalus, bet dažnai sutrinka ieškodami, kuo juos pakeisti. „Sveikas žmogus“ skuba į pagalbą. ...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę