150 g smulkiai pjaustyto kopūsto
2 žali agurkėliai
2 pomidorai
kepintos saulėgrąžos, moliūgų ir (ar) sezamo sėklos
1 šaukštelis itališkų žolelių
2 šaukštai alyvuogių aliejaus
Smulkiai supjaustome kopūstą. Riekelėmis supjaustome agurkėlius, nedideliais gabalėliais – pomidorus. Užpilame alyvuogių aliejaus. Saulėgrąžų, moliūgų ar sezamo sėklas (galima ir visų rūšių) trumpai pakepinate aliejuje, kol įgauna gelsvą spalvą. Į salotas įdedame kepintas sėklas, šaukštelį itališkų žolelių. Viską lengvai išmaišome.
150 g žiedinio kopūsto
1 paprika
8–10 žalių alyvuogių
1 obuolys
1 smulkiai pjaustytas raudonas svogūnas
1 šaukštas smulkinto poro
2–3 šaukštai majonezo
1 šaukštelis provanso žolelių
Supjaustome žiedinį kopūstą vidutinio dydžio gabalėliais, papriką ir obuolį –juostelėmis. Alyvuoges perpjauname pusiau, kuo smulkiau susmulkiname svogūną. Viską sumaišome, įdedame majonezo, provanso žolelių ir dar kartą viską sumaišome. Dedame į gražią salotinę papuošiame mėtos lapeliu.
4 gabaliukai po150 g jautienos
4 šaukštai sviesto
1 šaukštas augalinio aliejaus
125 ml raudonojo portveino
125 ml sultinio/riebaus padažo
300 g Briuselio kopūstų
125 ml grietinėlės
5 gvazdikėliai, nemalti pipirai
smulkintų petražolių,
pagal skonį – druskos, juodųjų pipirų, kadagių uogų, kvapiųjų pipirų
Mėsą pabarstome druska ir pipirais. Grūstuvėje susmulkiname kadagių uogas, kvapiuosius pipirus, gvazdikėlius ir juoduosius pipirus. Gautu mišiniu įtriname mėsą. Keptuvėje išlydome 2 šaukštus sviesto su aliejumi. Tuomet dedame mėsą ir kepame ją apie 4 min. (iš abiejų pusių).
Į keptuvę įpilame portveino ir sultinio. Kai sultinys užvirs, įdedame prieskonių ir patroškiname kelias minutes. Briuselio kopūstus nuvalome ir išskirstome po lapelį. Puode išlydome 2 šaukštus sviesto ir sudedame lapelius. Įdedame druskos, pipirų ir grietinėlės. Vieną kartą užviriname, kol masė sutirštės. Įdedame petražolių.
Mėsą dedame į lėkštę ir papuošiame Briuselio kopūstų lapeliais. Garnyrui tiks bulvių kroketai, ryžiai.
1 pakuotė kuskuso kruopų
1 stiklinės pievagrybių
3 valgomieji šaukštai alyvuogių aliejaus
3 smulkiai pjaustytų svogūnų
2 stiklines kefyro ar natūralaus jogurto
1 valgomą šaukštą rozmarinų
prieskonių (kario, maltų gvazdikėlių, kvapniųjų pipirų, maltų juodųjų pipirų), pagal skonį druskos, citrinų sulčių
Paruošiame kuskusą pagal rekomendacijas ant pakuotės. Kuskusą pagardiname kariu, maltais gvazdikėliais, kvapniaisiais ir maltais pipirais. Nuplauname ir supjaustome ketvirčiais pievagrybius. Smulkiai supjaustome svogūnus. Keptuvėje ant mažos ugnies aliejuje 5 min. pakaitiname pievagrybius ir svogūnus. Tuomet į keptuvę įdedame kuskuso kruopų ir viską gerai išmaišome ir dar 5 min. pakaitiname.
Kefyrą sumaišome su smulkintais rozmarinais. Pagal skonį įspaudžiame citrinų sulčių ir druskos. Patiekiame su paruoštu kuskusu.
400 g pupelių
100 g grybų
10 šaukštų sėlenų
300 g pomidorų padažo
Pupeles išverdame ir sumalame. Į masę įdedame pjaustytą pakepintą svogūną, grybus, suformuojame paplotėlius ir apvoliojame sėlenose. Kepame aliejuje 10 min. Patiekiame su pomidorų padažu ( į jį įtarkuokime česnako).
400 g keptos mėsos
200 g duonos
200 g pekino salotų
200 g pomidorų
20 g šviežių agurkų
200 g konservuotų agurkų
50 g raudono svogūno
20 g želatinos
100 g mėsos sultinio
Duoną supjaustome smulkiais kubeliais, pakepiname aliejuje ir įtriname česnaku. Mėsytę ir daržoves taip pat supjaustome kubeliais. Formos dugną ir kraštus ištepame aliejumi ir dedame pirmą sluoksnį – smulkintą duoną, ant jos – antrą sluoksnį – agurkus, trečią – mėsą, ketvirtą – pomidorus, penktą – konservuotus agurkus, šeštą – svogūnus ir septintą – pekino salotas.
Želatiną išbrinkiname vandenyje ir supilame į šiltą mėsos sultinį. Juo pašlakstome kiekvieną sluoksnį (išskyrus duoną). Po to viską lengvai paslegiame lentele ir įdedame į šaldytuvą. Geriausiai gaminti iš vakaro.
1 kg morkų
400 g rudojo smulkinto cukraus
prieskonių: cinamono, gvazdikėlių, citrinos žievelių, muskato, sumaltos kalendros
Sutarkuojame morkas ir lengvai nuspaudžiame sultis. Į morkas įspaudžiame citrinos sulčių, įdedame cukrų, prieskonius ir sutarkuotą citrinos žievelę. Verdame pamaišydami ant mažos ugnies 30 min., kol masė pasidarys vientisa ir tiršta.
Kai atvės, formuojame „triufelius“, apvoliojame juos sėlenose, tarkuotuose riešutuose, pabarstome kokoso drožlėmis.
Silkei ar keptai žuviai marinuoti tinka žuvies ir silkės marinatas.
Jūrų žuvims galima naudoti smulkintus krapus, specialius prieskonius.
Silkei gardinti tinka cinamonas, garstyčios, obuoliai, persikai, rozmarinas. Taip pat pikantiško skonio suteikia džiovinti vaisiai, razinos, slyvos.
Grybų užkandžiams tinka įvairios žolelės. Tai – raudonėlis, mairūnas, kalendra, prancūziški prieskoniai, taip pat česnakas.
Mėsos kepsniams gardinti tinka aitriosios paprikos, kalendra, raudonėlis, mairūnas, kardamonas, čiobrelis, įvairūs pipirai. Pavyzdžiui, baltieji pipirai tinka neaštriems patiekalams gardinti.
Karbonadams tinka prieskoniai su grybais ar čili pipirais, prieskonių mišiniai.
Avienai troškinti labai tinka rozmarinas.
Saldžiais kvapniais kardamonais galite paskaninti aštrius vištienos, jautienos, avienos patiekalus.
Žaliaisiais pipirais, kmynais galima gardinti mėsos, žuvies, daržovių patiekalus. Imbieras, čiobrelis, gelsvė, citrina paryškins žuvies kepsnių skonines savybes.
Iš esmės tinka įvairūs prieskoniai, – tai lemia jūsų skonis ir fantazija.
Aitrioji paprika-gerina nuotaiką
Žalieji pipirai sušildo, pagerina dėmesį
Imbieras ne tik stiprina imunitetą, bet ir malšina skausmą
Kalendra stiprina nervų sistemą
Vanilė gerina apetitą
Cinamonas, muskato riešutai suteikia energijos
Paprastasis lazdynas, dar kitaip riešutinis lazdynas, lazda, lazdenis, lazdų medis, riešutlazda, lazdų krūmai, – augina vaisius, kurių pats skanumas slepiasi kietame sumedėjusiame kevale. Tie vaisiai yra vadinami riešutais. Lazdyno riešutai labai vertinami dėl skonio, maistinių medžiagų ir naudingumo sveikatai. Straipsnyje paminėsime ir kitus riešutus, palyginsime jų vertingumą ir naudingumą mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauViena populiariausių daržovių Lietuvoje yra agurkai. Valgome juos žalius, sūdytus, konservuotus. Pakalbėkime apie jų maistingąsias savybes ir naudą sveikatai bei grožiui....
Skaityti daugiauŠeimininkių šeimininkės Danutės KUNČIENĖS receptai šv. Velykų stalui...
Skaityti daugiauRudens laikotarpiu smagu pabūti gamtoje ir, besimėgaujant rudenio gėrybėmis, naudinga prisirinkti vertingų uogų – bruknių ir spanguolių. Jos naudingos gydant daugelį ligų, o ypač bus vertingos prasidėjus peršalimų sezonui ir vėliau, artėjant šventėms, taps skaniu gardumynu....
Skaityti daugiauVisos gamtos dovanos – vaisiai, uogos ar daržovės – turi savo specifinių savybių ir medžiagų, reikalingų žmogui. Norėdami jas išsaugoti ir žiemai bei pavasariui, konservuojame. Ar tinkamai tai darome ir kaip išvengti „nušaudytų“ dangtelių sodo ir daržo gėrybių podėliuose? Atsako Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto (LSDI) Biochemijos ir technologijos laboratorijos vedėjas dr. Pranas VIŠKELIS....
Skaityti daugiauAr įdomu, kokius valgius šv. Kūčių stalui senovėje gamino lietuviai – dzūkai, aukštaičiai, žemaičiai ir suvalkiečiai? Gal, sužinoję naują nebrangų receptą, ir patys pagaminsime šeimynai ar brangiems sveteliams? Apie originalią senolių virtuvę ir jų receptus pasakoja Kauno kavinės „Suara“ vadovė maisto technologė Zeta Štarkevičienė. Nors kiekviename Lietuvos regione valgyta nemažai tik tam kraštui būdingų Kūčių valgių (pavyzdžiui, žemaičiams būdingi kanapių valgiai, dzūkams – grybų sriubos, patiekalai iš grikių miltų), tačiau visai Lietuvai buvo bendri žuvies, silkės, grybų, kviečių, žirnių, avižų patiekalą ar spanguolių kisielius. Baigiant vakarienę, visuose namuose buvo valgomi prėskučiai su aguonų pienu....
Skaityti daugiauNors pirmasis pavasario mėnuo dar ne „tikrasis“ pavasaris, bet pamažu ateina ir jis. O kartu ir gražiausia pavasario šventė – Velykos, kurios pagrindinis simbolis yra margintas kiaušinis. Lietuviai nuo seno garsėja originaliais bei sudėtingais margučių raštais. Taip pat labai atidžiai parenkamos margučių spalvos, kurių kiekviena turi simbolinę prasmę: juoda – žemės spalva, žalia – gyvybės, raudona – Kristaus kraujo ir kt. Kiekvienas kraštas turi savo marginimo tradicijas, perduodamas iš kartos į kartą ir puoselėjamas iki šių dienų. Galbūt ir jūs galėtumėte papasakoti įdomių dalykų apie kiaušinių marginimą. Tačiau šįkart pakalbėkime apie patį kiaušinį: iš ko jis sudarytas, kokių savybių turi, ką skanaus galima būtų iš jo pagaminti....
Skaityti daugiauPalangoje rugsėjį Lietuvos sveikatos sąjunga surengė tradicinę Sveiko maisto šventę. Net tris dienas diskutuota sveikos gyvensenos temomis, domėtasi ajurveda – tradicine indų medicina. O sveiko maisto patiekalų konkurse varžėsi ir šeimininkai, ir šeimininkės. Šių metų „Šeimininkių šeimininkės“ titulas pripažintas Bronei Vasiliauskienei iš Elektrėnų. Ji paruošė „Pribuvėjos stalą“. Ne tik konkurso vertinimo komisija, bet ir visi šventės dalyviai ragavo valgių. Keletą receptų galite išbandyti ir jūs. ...
Skaityti daugiauiš daržovių mišrainė 0,5 kg morkų, 0,5 kg saliero šaknų, 0,5 kg petražolių ...
Skaityti daugiauPaskutiniąją lapkričio dieną prasideda Adventas (žodis adventus lotyniškai reiškia artėjimą, atėjimą) – susikaupimo, pasiruošimo Kalėdoms laikotarpis. Seniau buvo gausu įvairių draudimų: draudžiami triukšmingi pasilinksminimai, bažnyčioje netuokdavo ir piršliauti nevažiuodavo, pasninkaudavo – nebuvo galima valgyti nieko pieniško ir mėsiško. Pasninko valgiai dažniausiai būdavo virtos pupos, džiovinti obuoliai, lazdyno riešutai, medus, rauginti kopūstai, burokėlių mišrainės su šaltai spaustu saulėgrąžų aliejumi, silkė su troškintomis morkomis ir svogūnais, įvairiausi grybai, spirgintų kanapių ar sėmenų spirginė (druskelė), įvairiausi raugintų kopūstų ir raugintų burokėlių patiekalai....
Skaityti daugiauPer didžiulį gyvenimo tempą daugelis turbūt nė nespėjo pastebėti, kaip atėjo gruodis, o kartu ir švenčių sezonas. Kalėdos ir Naujieji metai – čia pat, šventė jaučiama visur ir vis arčiau: artimiesiems bei draugams siunčiame sveikinimo atvirukus, perkame dovanas, puošiame biurus bei namus ir, aišku, galvojame, kuo šiemet prie Kalėdų stalo nustebinsime namiškius. Pagal senovės lietuvių tradicijas, po pasninko, kurio metu galiodavo daugybė įvairiausių draudimų, pradedant linksmybėms, baigiant maistu, Kalėdos yra laikas palepinti save ir savo skrandį įvairiausiomis gėrybėmis: kepta paukštiena, bulvių košė, gausybė vyniotinių ir mišrainių, saldžiausi pyragai, tortai, sausainiai – dabar leidžiama viskas. Džiugina tai, kad paskutiniu metu šiaip jau konservatyvūs lietuviai mėgsta išmėgti vis įvairesnius patiekalus, dažniau eksperimentuoja virtuvėje. Nuo mados pabandysime neatsilikti ir mes, todėl šį kartą „Sveikas žmogus“ jums siūlo pasigaminti galbūt ne pačių maistingiausių, tačiau, be jokios abejonės, – be galo skanių patiekalų. Kada gi daugiau, jei ne per šventes galima pasilepinti be sąžinės graužaties? ...
Skaityti daugiauRudenį, nuėmus derlių ir pirmąkart iš šviežių grūdų iškepus šviežią duoną, namuose būdavo didelė šventė. Dabar daugelyje šeimų vėl didele švente tampa pabandymas iškepti duoną namuose. Tai pasidarė net madinga. Apie sumanymą namuose kepti duoną kalbėjomės su keliomis tai darančiomis moterimis ir su šiemet, Muziejų metais, Metų muziejininko vardą pelniusia Lietuvos liaudies buities muziejaus etnologe Janina Samulionyte, tyrinėjančia kulinarinį paveldą. ...
Skaityti daugiauKonservavimas – tai bet kokios priemonės, panaudotos produktams apsaugoti nuo gedimo ar mikroorganizmų įtakai sumažinti. Vasara – metas, kai dauguma šeimininkių stengiasi prikaupti kuo didesnes maisto produktų atsargas žiemai. Konservavimo būdų daug, belieka pasirinkti tinkamiausią. Vienas labiausiai paplitusių konservavimo metodų – konservavimas aukšta temperatūra. Šis būdas gana sudėtingas, nes pagrindinis uždavinys yra sunaikinti mikroorganizmus ir apsaugoti, kad iš aplinkos jie nepatektų į konservuojamus produktus. Kokie pagrindiniai konservavimo aukšta temperatūra metodai ir kokios jų ypatybės bei kaip teisingai užkonservuoti maisto produktus aukšta temperatūra, konsultuoja Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Visuomenės sveikatos instituto direktorius Rimantas Stukas....
Skaityti daugiauŠių gardžių Užgavėnių patiekalų siūlo pasigaminti Danutė KUNČIENĖ – 2002 m. ir 2005 m. Lietuvos sveikatos sąjungos Šeimininkių šeimininkės titulo laureatė, Sveikatingumo stovyklos „Šermukšnėlė“ vadovė....
Skaityti daugiauBulvės, morkos, burokėliai ir kopūstai – tai vienos dažniausių daržovių pirkinių krepšyje ir ant pietų stalo. Kuo naudingos šios populiarios ir mėgstamos mūsų krašte daržovės? Kokių jos turi naudingų organizmui medžiagų ir ką iš jų skanaus ir sveiko galima pasigaminti? ...
Skaityti daugiauMėsa dažnai sudaro nemažą dalį savaitės valgiaraščio. Tačiau dažnai valgyti mėsą ne tik nerekomenduoja dietologai, bet ir yra brangu. Daugelis galbūt ir norėtų rečiau valgyti mėsiškus patiekalus, bet dažnai sutrinka ieškodami, kuo juos pakeisti. „Sveikas žmogus“ skuba į pagalbą. ...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę