){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Kiaušiniai gali būti verdami, kepami, jų dedama gaminant įvairius patiekalus. Taip pat gali būti vartojami ir žali (prisiminkime sportininkus, jie geria žalius kiaušinius). Kiaušinių tryniai didina patiekalų maistingumą, purumą, gerina jų skonį. Nuo baltymų gaminiai būna rišlesni, kietesni. Tačiau gerai išplakti baltymai juos išpurena.
Virti tinka tik švieži kiaušiniai. Nešvarūs prieš verdant nuplaunami. Dėmėti kiaušiniai prieš plaunant nutrinami švitriniu popieriumi ar druska.
Kiaušiniai gali būti verdami minkštai, pusiau kietai ir kietai.
Minkštai kiaušiniai išverda per 3–4 min. (dedami į verdantį vandenį), pusiau kietai – per 5 min., kietai – per 8–10 min. Per ilgai verdamo kiaušinio trynys patamsėja ir prastėja kiaušinio skonis. Kad lukštas geriau luptųsi, kietai virti kiaušiniai trumpai panardinami į šaltą vandenį arba verdami pasūdytame vandenyje.
Lietuvių ypač mėgstami kepti kiaušiniai su įvairiais priedais: kaimiškai – su lašiniais ar kumpiu, miestiškai – su sūriu, žalumynais ar daržovėmis. Yra daug įvairių receptų, kaip pasigaminti skanią kiaušinienę. Štai keletas iš jų.
Kepti kiaušiniai su lašiniais
• 6 kiaušiniai
• 150 g rūkytų lašinių
• druskos
Lašiniai supjaustomi riekutėmis, sudedami į keptuvę ir pakepinami. Tada įmušami kiaušiniai, trynys apibarstomas druska, kas mėgsta – pipirais, kepama palaistant riebalais, kol visai sukrekės baltymai ir pusiau apkeps tryniai.
Patiekiama sudėjus į įkaitintą lėkštę. Prie jų duodama lapinių salotų, svogūnų, agurkų.
Valgoma su duona.
Kiaušinienė su sūriu
• 6 kiaušiniai
• 4-6 šaukštai pieno
• 300 g lietuviško sūrio
• 50 g sviesto
• druskos
Sūris supjaustomas 1 cm storio riekutėmis ir su sviestu pakepamas keptuvėje. Kiaušiniai išplakami su druska, supilamas pienas, išmaišoma, užpilama ant pakepinto sūrio ir baigiama kepti orkaitėje.
Lietuviška kiaušinienė
Išplakti 7 kiaušinius su 2 stiklinėmis pieno, pridėti miltų tiek, kad masė būtų tiršta kaip grietinė. Pridėti pailgų supjaustytų lašinių griežinėlių. Išmaišius masę supilti į keptuvę, išteptą sviestu, pastatyti į krosnelę. Kai viršus paraus, uždėti kelis gabaliukus sviesto ir baigti kepti.
Mažiesiems tikrai patiks patiekalas „Piemenukų omletas”. Jam reikės: 2 kiaušinių, 2 riekių duonos arba batono, šiek tiek druskos, žalumynų. Pirmiausiai iš duonos riekelių išimamami viduriai, paliekami tik kraštai (kaip rėmelis). Tada riekelės apkepamos keptuvėje ir pabaigoje į kiaurymę įmušamas kiaušinis (gaunasi „akis“). Omletai apkepami iš abiejų pusių. Patiekiant reikia užberti druskos, žalumynų.
„Kiaušiniai“ su konjaku
(maždaug 30 vnt.)
· 100 g sviesto arba margarino
· 150 ml plaktos grietinėlės
· 300 g juodjoo šokolado
· 3 valgomieji šaukštai smulkiojo cukraus
· 2 arbatiniai šaukšteliai vanilinio cukraus
· 4 valgomieji šaukštai kakavos
· 3 valgomieji šaukštai konjako
Papuošimui reikės: 1 valg. šaukšto kakavos ir 4 valg. šaukštų smulkiojo cukraus.
Užvirinkite puode grietinėlę ir maistinius riebalus. Susmulkinkite šokoladą ir sumaišykite su grietinėle ir maistiniais riebalais. Supilkite smulkųjį ir vanilinį cukrų bei kakavą. Maišykite, kol ištirps šokoladas.
Supilkite konjaką ir pamaišykite. Paruoštą masę per naktį palikite šaldytuve.
Iš paruoštos masės suformuokite kiaušinius ir apvoliokite kakavoje su cukrumi. Sudėkite į šaldytuvą.
Jie paskanina mėsos ir daržovių patiekalus, padidina jų biologinę vertę. Tai vienintelis produktas, turintis visaverčių baltymų, riebalų, angliavandenių, įvairių mineralinių medžiagų, beveik visų žinomų vitaminų tokiu tarpusavio santykiu, kuris idealiai atitinka žmogaus organizmo poreikius. Vištų kiaušinis yra vienas iš tų produktų, kurį žmogaus organizmas pasisavina iki 97–98 proc. ir praktiškai nepalieka šlakų žarnyne. Tačiau kiaušinis turi būti tinkamai paruoštas, jį geriausiai valgyti minkštai virtą.
Pati vertingiausia kiaušinio dalis yra trynys. Jame yra daug biologiškai visaverčių baltymų su beveik visomis svarbiausiomis aminorūgštimis. Mineralinių medžiagų trynyje dvigubai daugiau negu baltyme, gausu ir vitaminų A, D, E, B1, B2, PP, B12, biotino ir kt. Vitaminai A ir D stiprina sveikatą, didina atsparumą ligoms bei skatina augimą, tai ypač svarbu mūsų mažiesiems.
Nors kiaušinyje, kaip ir kituose gyvulinės kilmės maisto produktuose, yra cholesterolio (dėl to piktnaudžiauti kiaušiniais nepatariama), jo susikaupimą žmogaus organizme stabdo lecitinas, kurio ypač daug turi kiaušinis. Net 70–80 procentų mažiau cholesterolio yra senų vištų kiaušiniuose. Juos nesunku atskirti, nes jie sveria daugiau nei 65 gramus.
Kiaušinis – nelabai kaloringas produktas. 100 gramų yra tik 157 kkal, o tuo tarpu kiaulienoje 355–489, pieniškose dešrelėse – 332 kkal. Todėl besidomintieji įvairiomis dietomis, susirūpinusieji dėl nereikalingo svorio neišsivers be kiaušinių.
Didžiausią vištos kiaušinio dalį sudaro baltymas. Jame gausu baltymų, mineralinių medžiagų (Na, Ca, Fe, P, Cl, S, Hg, Cu ir kt.), B grupės vitaminų. Baltymai yra svarbi mitybos dalis. Rekomenduojama, kad per dieną būtų suvalgoma 0,8 gramo baltymų 1 kilogramui svorio. Jeigu žmogus sveria 80 kg, tai jam būtų rekomenduojama suvalgyti 64 gramų baltymų per dieną (kiaušinyje jo yra 13–14 g 100 gramų produkto).
· Pirkti tik ženklintus kiaušinius
· Perkant kiaušinius atkreipti dėmesį į galiojimo datą (kiaušinių galiojimo terminas –28 dienos)
· Kiaušinius laikykite šaldytuve. Neplaukite
· Kiaušinius plaukite tik prieš vartojimą, nes nuplovę pirktus kiaušinius labai sutrumpinsite galiojimo terminą
· Kiaušinio vidus yra sterilus, todėl atminkite, kad skilę, dužę kiaušiniai kelia pavojų, į juos patenka įvairių mikrobų, todėl juos reikia virti ilgiau (iki 7 min.).
· Juo didesnis kiaušinis, tuo senesnė višta jį padėjo
· Jaunos vištos kiaušinyje yra daugiau baltymų.
· Senos vištos kiaušinyje yra mažiau cholesterolio.
Paprastasis lazdynas, dar kitaip riešutinis lazdynas, lazda, lazdenis, lazdų medis, riešutlazda, lazdų krūmai, – augina vaisius, kurių pats skanumas slepiasi kietame sumedėjusiame kevale. Tie vaisiai yra vadinami riešutais. Lazdyno riešutai labai vertinami dėl skonio, maistinių medžiagų ir naudingumo sveikatai. Straipsnyje paminėsime ir kitus riešutus, palyginsime jų vertingumą ir naudingumą mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauViena populiariausių daržovių Lietuvoje yra agurkai. Valgome juos žalius, sūdytus, konservuotus. Pakalbėkime apie jų maistingąsias savybes ir naudą sveikatai bei grožiui....
Skaityti daugiauŠeimininkių šeimininkės Danutės KUNČIENĖS receptai šv. Velykų stalui...
Skaityti daugiauRudens laikotarpiu smagu pabūti gamtoje ir, besimėgaujant rudenio gėrybėmis, naudinga prisirinkti vertingų uogų – bruknių ir spanguolių. Jos naudingos gydant daugelį ligų, o ypač bus vertingos prasidėjus peršalimų sezonui ir vėliau, artėjant šventėms, taps skaniu gardumynu....
Skaityti daugiauVisos gamtos dovanos – vaisiai, uogos ar daržovės – turi savo specifinių savybių ir medžiagų, reikalingų žmogui. Norėdami jas išsaugoti ir žiemai bei pavasariui, konservuojame. Ar tinkamai tai darome ir kaip išvengti „nušaudytų“ dangtelių sodo ir daržo gėrybių podėliuose? Atsako Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto (LSDI) Biochemijos ir technologijos laboratorijos vedėjas dr. Pranas VIŠKELIS....
Skaityti daugiauAr įdomu, kokius valgius šv. Kūčių stalui senovėje gamino lietuviai – dzūkai, aukštaičiai, žemaičiai ir suvalkiečiai? Gal, sužinoję naują nebrangų receptą, ir patys pagaminsime šeimynai ar brangiems sveteliams? Apie originalią senolių virtuvę ir jų receptus pasakoja Kauno kavinės „Suara“ vadovė maisto technologė Zeta Štarkevičienė. Nors kiekviename Lietuvos regione valgyta nemažai tik tam kraštui būdingų Kūčių valgių (pavyzdžiui, žemaičiams būdingi kanapių valgiai, dzūkams – grybų sriubos, patiekalai iš grikių miltų), tačiau visai Lietuvai buvo bendri žuvies, silkės, grybų, kviečių, žirnių, avižų patiekalą ar spanguolių kisielius. Baigiant vakarienę, visuose namuose buvo valgomi prėskučiai su aguonų pienu....
Skaityti daugiauNors pirmasis pavasario mėnuo dar ne „tikrasis“ pavasaris, bet pamažu ateina ir jis. O kartu ir gražiausia pavasario šventė – Velykos, kurios pagrindinis simbolis yra margintas kiaušinis. Lietuviai nuo seno garsėja originaliais bei sudėtingais margučių raštais. Taip pat labai atidžiai parenkamos margučių spalvos, kurių kiekviena turi simbolinę prasmę: juoda – žemės spalva, žalia – gyvybės, raudona – Kristaus kraujo ir kt. Kiekvienas kraštas turi savo marginimo tradicijas, perduodamas iš kartos į kartą ir puoselėjamas iki šių dienų. Galbūt ir jūs galėtumėte papasakoti įdomių dalykų apie kiaušinių marginimą. Tačiau šįkart pakalbėkime apie patį kiaušinį: iš ko jis sudarytas, kokių savybių turi, ką skanaus galima būtų iš jo pagaminti....
Skaityti daugiauPalangoje rugsėjį Lietuvos sveikatos sąjunga surengė tradicinę Sveiko maisto šventę. Net tris dienas diskutuota sveikos gyvensenos temomis, domėtasi ajurveda – tradicine indų medicina. O sveiko maisto patiekalų konkurse varžėsi ir šeimininkai, ir šeimininkės. Šių metų „Šeimininkių šeimininkės“ titulas pripažintas Bronei Vasiliauskienei iš Elektrėnų. Ji paruošė „Pribuvėjos stalą“. Ne tik konkurso vertinimo komisija, bet ir visi šventės dalyviai ragavo valgių. Keletą receptų galite išbandyti ir jūs. ...
Skaityti daugiauiš daržovių mišrainė 0,5 kg morkų, 0,5 kg saliero šaknų, 0,5 kg petražolių ...
Skaityti daugiauPaskutiniąją lapkričio dieną prasideda Adventas (žodis adventus lotyniškai reiškia artėjimą, atėjimą) – susikaupimo, pasiruošimo Kalėdoms laikotarpis. Seniau buvo gausu įvairių draudimų: draudžiami triukšmingi pasilinksminimai, bažnyčioje netuokdavo ir piršliauti nevažiuodavo, pasninkaudavo – nebuvo galima valgyti nieko pieniško ir mėsiško. Pasninko valgiai dažniausiai būdavo virtos pupos, džiovinti obuoliai, lazdyno riešutai, medus, rauginti kopūstai, burokėlių mišrainės su šaltai spaustu saulėgrąžų aliejumi, silkė su troškintomis morkomis ir svogūnais, įvairiausi grybai, spirgintų kanapių ar sėmenų spirginė (druskelė), įvairiausi raugintų kopūstų ir raugintų burokėlių patiekalai....
Skaityti daugiauPer didžiulį gyvenimo tempą daugelis turbūt nė nespėjo pastebėti, kaip atėjo gruodis, o kartu ir švenčių sezonas. Kalėdos ir Naujieji metai – čia pat, šventė jaučiama visur ir vis arčiau: artimiesiems bei draugams siunčiame sveikinimo atvirukus, perkame dovanas, puošiame biurus bei namus ir, aišku, galvojame, kuo šiemet prie Kalėdų stalo nustebinsime namiškius. Pagal senovės lietuvių tradicijas, po pasninko, kurio metu galiodavo daugybė įvairiausių draudimų, pradedant linksmybėms, baigiant maistu, Kalėdos yra laikas palepinti save ir savo skrandį įvairiausiomis gėrybėmis: kepta paukštiena, bulvių košė, gausybė vyniotinių ir mišrainių, saldžiausi pyragai, tortai, sausainiai – dabar leidžiama viskas. Džiugina tai, kad paskutiniu metu šiaip jau konservatyvūs lietuviai mėgsta išmėgti vis įvairesnius patiekalus, dažniau eksperimentuoja virtuvėje. Nuo mados pabandysime neatsilikti ir mes, todėl šį kartą „Sveikas žmogus“ jums siūlo pasigaminti galbūt ne pačių maistingiausių, tačiau, be jokios abejonės, – be galo skanių patiekalų. Kada gi daugiau, jei ne per šventes galima pasilepinti be sąžinės graužaties? ...
Skaityti daugiauRudenį, nuėmus derlių ir pirmąkart iš šviežių grūdų iškepus šviežią duoną, namuose būdavo didelė šventė. Dabar daugelyje šeimų vėl didele švente tampa pabandymas iškepti duoną namuose. Tai pasidarė net madinga. Apie sumanymą namuose kepti duoną kalbėjomės su keliomis tai darančiomis moterimis ir su šiemet, Muziejų metais, Metų muziejininko vardą pelniusia Lietuvos liaudies buities muziejaus etnologe Janina Samulionyte, tyrinėjančia kulinarinį paveldą. ...
Skaityti daugiauKonservavimas – tai bet kokios priemonės, panaudotos produktams apsaugoti nuo gedimo ar mikroorganizmų įtakai sumažinti. Vasara – metas, kai dauguma šeimininkių stengiasi prikaupti kuo didesnes maisto produktų atsargas žiemai. Konservavimo būdų daug, belieka pasirinkti tinkamiausią. Vienas labiausiai paplitusių konservavimo metodų – konservavimas aukšta temperatūra. Šis būdas gana sudėtingas, nes pagrindinis uždavinys yra sunaikinti mikroorganizmus ir apsaugoti, kad iš aplinkos jie nepatektų į konservuojamus produktus. Kokie pagrindiniai konservavimo aukšta temperatūra metodai ir kokios jų ypatybės bei kaip teisingai užkonservuoti maisto produktus aukšta temperatūra, konsultuoja Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Visuomenės sveikatos instituto direktorius Rimantas Stukas....
Skaityti daugiauŠių gardžių Užgavėnių patiekalų siūlo pasigaminti Danutė KUNČIENĖ – 2002 m. ir 2005 m. Lietuvos sveikatos sąjungos Šeimininkių šeimininkės titulo laureatė, Sveikatingumo stovyklos „Šermukšnėlė“ vadovė....
Skaityti daugiauBulvės, morkos, burokėliai ir kopūstai – tai vienos dažniausių daržovių pirkinių krepšyje ir ant pietų stalo. Kuo naudingos šios populiarios ir mėgstamos mūsų krašte daržovės? Kokių jos turi naudingų organizmui medžiagų ir ką iš jų skanaus ir sveiko galima pasigaminti? ...
Skaityti daugiauMėsa dažnai sudaro nemažą dalį savaitės valgiaraščio. Tačiau dažnai valgyti mėsą ne tik nerekomenduoja dietologai, bet ir yra brangu. Daugelis galbūt ir norėtų rečiau valgyti mėsiškus patiekalus, bet dažnai sutrinka ieškodami, kuo juos pakeisti. „Sveikas žmogus“ skuba į pagalbą. ...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę