Didžiojoje Britanijoje neseniai pasirodė reklaminis klipas, kuriame sakoma: „Neprašyk savo daktaro antibiotikų, geriau ieškok kitų būdų, kaip būtų galima pasveikti“. Naujausi tyrimai rodo, jog vis dagiau žmonių tampa atsparūs antibiotikų poveikiui ir esant rimtiems susirgimams, norint jais gydyti, antibiotikai tampa neveiksmingi. Tiesa, verta atsižvelgti ne tik kada ir nuo ko gydotės antibiotikais, bet ir ką valgote: tam tikri maisto produktai, pavyzdžiui, paukštiena, taip pat gali turėti antibiotikų, kurie patekę į mūsų organizmą didina atsparumą jiems...
Šokiruojanti statistika apie antibiotikų neveiksmingumą
Žmogui antibiotikai yra itin svarbūs gydymo procese: jie naikina bakterijas, stabdo jų augimą. Vienas populiariausių antibiotikų – tai penicilinas. Tačiau kas nutiko, jog žmogaus organizmas tapo atsparus antibiotikams? Naujausių tyrimų duomenimis kasmet Didžiojoje Britanijoje miršta apie 5000 žmonių vien dėl to, jog jų organizmas tapo atsparus antibiotikams. Prognozuojama, jog jei ir toliau bus nesiimama jokių priemonių, tuomet iki 2050 m. dėl vaistų atsparumo infekcijoms visame pasaulyje žmonių žus daugiau nei dabar miršta dėl vėžinių susirgimų.
Peršalimą, kosulį, gerklės skausmą siūloma gydyti ne antibiotikais, bet kitais vaistais ir poilsiu
Kartais žmonės net ir sirgdami eina į darbą, tačiau taip darydami jie tarsi savo organizmui daro „meškos paslaugą“ ir prailgina sveikimo laikotarpį. Kuomet vargina peršalimas, atsiranda tokie nemalonūs simptomai kaip sloga, kosulys, galvos skausmas, karščiavimas, tuomet patariama keletą dienų ar savaitę pabūti ramiai namuose, iki galo pasveikti, nealinti savo organizmo einant į darbą ir dirbant kasdieninius darbus. Sergant peršalimo ligomis taip pat yra svarbu nepamiršti gerti daug skysčių. Imunitetas pats puikiai geba susidoroti su kai kuriomis infekcinėmis ligomis, tad viskas, ko jam reikia, tai tik poilsis ir nemalonius simptomus malšinantys vaistai. Svarbiausia, gydytojas visuomet Jums turėtų patarti, kada antibiotikai būtina, o kada galima nuo jų ir susilaikyti.
Bakterijų atsparumas antibiotikams: kodėl jis atsiranda?
Antibiotikai yra plačiai naudojami žemės ūkyje, gyvulininkystėje, norint, jog mėsa augtų geriau. Žiniasklaidoje ne kartą buvo pasirodę pranešimai apie tai, kaip gyvuliai yra auginami juos šeriant antibiotikais. Vartotojas nesunkiai gali suprasti, jog mėsa, kurią jis perka prekybos centruose, yra pilna antibiotikų: tą parodo pernelyg dideli mėsos gabalai, pvz., vištienos krūtinėlės, jos tekstūra, pvz., kepant ant keptuvės kepsnį iš jo ima leistis vanduo, jis subliukšta ir tampa perpus mažesnis....
Dar vienas veiksnys, kuris lemia antibiotikų atsparumą, tai – nutrauktas antibiotikų vartojimo kursas. Kartais žmonės, norėdami mažiau vartoti antibiotikų, vos tik ligos simptomams palengvėjus, nutraukai antibiotikų vartojimą be gydytojo sutikimo. Taip daryti nereikėtų, nes antibiotikai vėliau tampa atsparūs bakterinėms infekcijoms ir neduodam norimo gydymo efekto.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vienas iš pagrindinių tikslų - kova su atsparumu antibiotikams
Pasaulio sveikatos asamblėjoje 2015 m. buvo patvirtintas planas, kuriuo siekiama užtikrinti, kad infekcinių ligų gydymas ir prevencija toliau būtų vykdomi ir įmanomi saugiais vaistais. Strateginiai Pasaulio veiksmų plano tikslai apėmė tokius punktus kaip informacinės sklaidos gerinimas apie antimikrobinį atsparumą, mokslinių tyrimų stebėsena, infekcijų atvejų mažinimas, antimikrobinių vaistų vartojimo optimizavimas, pastovių investicijų užtikrinimas kovai su antimikrobiniu atsparumu. PSO kampanijos šūkis - „Antibiotikai: vartok atsakingai“. Taigi, vartokime antibiotikus atsakingai ir imkime juos tik tuo atveju, kai jų tikrai reikia. Nenutraukime jų vartojimo kurso anksčiau laiko.
Parengė: L.Rimgailė
Šioje vietoje kylantis skausmas gali byloti apie daugelį patologijų. Trumpai aptarsime skausmą sukeliančias priežastis ir priemones, kurios gali padėti....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauistorija klizmos - ypač senas gydymo metodas. manoma, kad pirmieji šią...
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauŽmogaus imunitetas – lyg nematomas skydas, apsaugantis organizmą nuo įvairių bakterijų, virusų ir kitų ligų sukėlėjų. Gyvename ne po stikliniu dangčiu, ir kiekvieną dieną mus „puola“ daugybė mikroorganizmų. Tačiau mes nesusergame kasdien ir vis kita liga. Visa tai – stipraus imuniteto dėka. Tačiau drėgni ir šalti orai, trumpos dienos, vitaminų trūkumas, stresas, ilgas buvimas ankštose ir tvankiose patalpose silpnina imuninę sistemą....
Skaityti daugiauApsisprendimas turėti kūdikį – vienas svarbiausių sprendimų gyvenime. Jei paklaustume būsimų tėvų, kokio vaikelio jie norėtų susilaukti, iš karto išgirstume: sveiko. Iš tikrųjų – sveikata – pats tvirčiausias pamatas visam būsimo kūdikio gyvenimui, todėl ir rūpintis šiuo pamatu reikia jau tada, kai tik gimsta mintis susilaukti kūdikio. ...
Skaityti daugiauSvarstant apie mažėjantį gimstamumą, gyventojų prieaugį, dažnai visai nesusimąstoma, kad tam didelę įtaką turi vyrų sveikata, jų vaisingumas. Šiuo metu visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, apie 16 proc. porų yra nevaisingos, o demografai ateityje – po 10–15 metų – prognozuoja dar labiau gąsdinančius skaičius. Manoma, kad nevaisingumo problemų daugės. Tam įtakos turi gyvenimo būdo pasikeitimai ir tokie veiksniai, kaip bendras neigiamas aplinkos fonas ir užterštumas. ...
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauOrganizmui senstant ryškėja hipoksemija ir hipoksija, t.y. blogėja deguonies pristatymas ir pasiskirstymas audiniuose. Pagyvenę ir seni žmonės daug greičiau reaguoja į deguonies stoką, nes senstant mažėja atsparumas hipoksijai ir hiperkapnijai. Ypač tai aktualu pagyvenusio amžiaus pacientams, sergantiems išemine širdies liga....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę