){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Nagrinėjant vitamino D istoriją, paaiškėjo, kad žuvų taukai, kaip vitamino D preparatas, vartojami nuo 1920 m. Netgi nuo vėžio saugančios vitamino D savybės, apie kurias šiandien daug diskutuojama, pastebėtos jau 1980 m., tiriant gyvūnų ląsteles.
Žinomos 4 vitamino D formos – lamisterolis (vitaminas D1), ergokalciferolis (vitaminas D2), cholekalciferolis (vitaminas D3) ir dihidrotachisterolis (vitaminas D4).
Žmogaus organizmui svarbiausios – ergokalciferolis (D2) ir cholekalciferolis (D3). Tačiau vis dėlto nei vitaminas D2, nei D3 nėra aktyvūs, biologiškai veikli vitamino D forma, veikianti kaip hormonas, yra 1,25-(OH)2D3 (kalcitriolis), susidarantis metabolinių procesų metu žmogaus organizme.
Kad susidarytų veikli vitamino D forma, veikianti kaip hormonas, reikalingi du metabolizmo keliai. Vitaminas D, į organizmą patekęs su maistu ir susintetintas odoje iš 7-dehidrocholesterolio, turi būti du kartus aktyvuotas, katalizuojant fermentams hidroksilazėms. Pirmoji aktyvacija vyksta kepenyse, antroji – inkstuose. Vieną kartą aktyvuotas vitaminas D rodo vitamino D sankaupas žmogaus organizme, kurias galime ištirti, t.y. nustatyti 25-hidroksivitamino D-kalcidiolio kiekį kraujyje.
Antrą kartą aktyvuotas 25-hidroksivitaminas D virsta veiklia vitamino D forma kalcitrioliu. Vitamino D aktyvios formos susidarymą reguliuoja kalcio ir fosforo koncentracija, paraskydinių liaukų hormonas, ir šiandien aktyviai nagrinėjamas poreikis įvairiose organizmo ląstelėse, kuriose randama vitamino D receptorių.
Puikiai žinomas klasikinis vitamino D poveikis ir svarba kauliniam audiniui, nes jis reguliuoja kalcio ir fosforo jonų rezorbciją plonojoje žarnoje, kalcio ekskreciją inkstuose, skatina kaulo mineralizaciją, aktyviai dalyvauja kaulinio audinio metabolizme. Tačiau šiandien vis labiau domina neklasikinės vitamino D galimybės. Aktyvuotas vitaminas D reguliuoja genų transkripciją ląstelėse per branduolinius didelio afiniteto vitaminui D receptorius, todėl yra gyvybiškai svarbus normaliai žmogaus organizmo fiziologijai, ląstelių proliferacijai ir diferenciacijai, taip pat pasižymi imunomoduliuojamuoju ir uždegimą slopinančiu poveikiu.
Tyrimai įrodė, kad kompensuodami vitamino D trūkumą mažiname tokių ligų, kaip rachitas, osteopenija, osteoporozė, grėsmę ir geriname jų baigtis. Vitamino D stoka siejama su metabolinio sindromo, arterinės hipertenzijos, įvairių širdies ir kraujagyslių ligų, viršutinių kvėpavimo takų, gripo, įvairių autoimuninių ligų išsivystymo rizika. Diskutuojama, ar vitaminas D turi įtakos depresijai, lėtiniam nuovargiui, nuotaikų svyravimui, net nutukimui. Įtariama, kad mažas vitamino D kiekis gali būti viena iš autizmo priežasčių.
Simptomų komplekso, rodančio vitamino D nepakankamumą, nėra. Tai asimptominė būklė, tačiau yra tam tikrų nespecifinių simptomų, kurių dažniausi – raumenų silpnumas, traukuliai, kaulų, kūno skausmai, lėtinis nuovargis, nemiga, sulėtėjęs mąstymas, bloga koncentracija, kūno masės didėjimas. Jei pacientas skundžiasi šiais negalavimais, reikėtų pagalvoti apie vitamino D trūkumą.
Šiuo metu nėra visuotinio sutarimo, kokia yra optimali vitamino D koncentracija: įvairiuose populiaciniuose tyrimuose vitamino D normos svyruoja – 8–40 ng/ml.
Tačiau šiandien ekspertai rekomenduoja vis didesnes vitamino D koncentracijas – net 60 ng/ml, nes didesnė jo koncentracija siejama su retesniais įvairių ligų atvejais. Pvz., rachito prevencijai pakanka 20 ng/ml, tačiau siekiant prevencijos nuo širdies ir kraujagyslių ligų, CD ar įvairių autoimuninių ligų reikėtų gerokai didesnio vitamino D kiekio. Dauguma ekspertų apibrėžia, kad vitamino D trūkumas nustatomas, jeigu jo yra mažiau nei 20 ng/ml, nepakankamumas – esant 20–32 ng/ml, pakankamas kiekis – 33–80 ng/ml ir perteklius – daugiau kaip 100 ng/ml.
Kad sukauptume pakankamą vitamino D kiekį, šviesiaodžiams saulėje reikėtų pabūti apie 15–30 min., iki pirmo odos paraudimo, du tris kartus per savaitę vasaros metu, nenaudojant apsauginių kremų. Sezoninis vitamino D svyravimas būdingas visiems, tačiau jaunas žmogus iki šaltojo sezono pradžios sugebės pasigaminti šiek tiek vitamino D atsargų, o vyresni žmonės – ne. Dėl to ir kalbama, kad vyresniems žmonėms vitamino D poreikis yra daug didesnis.
Vitamino D yra riebiose žuvyse, žuvų kepenyse. Jo sintezė odoje gali būti susilpnėjusi dėl tam tikrų veiksnių, kurie mažina UVB spindulių prasiskverbimą ir intensyvumą: dėl drabužių, naudojamų apsauginių kremų, tamsios odos pigmentacijos, metų laiko ir geografinės padėties.
Net ir valgant produktus, kuriose yra vitamino D, norint pasiekti šiandien rekomenduojamas paros dozes, turėtume suvartoti itin didelius šių produktų kiekius. Pvz., kad gautume 1000 TV paros vitamino D dozę, per dieną reikėtų suvalgyti 40 kiaušinių ar 300 g lašišos arba 1 kg tuno ar išgerti 10 stiklinių pieno praturtinto vitaminu D. Todėl, vengiant saulės dėl kancerogeninio poveikio odai ir esant nepakankamam kiekiui maiste, patikimiausi vitamino D šaltiniai – papildai.
Pagal Europos bendruomenės mokslinio komiteto rekomendacijas, kurios, daugelio ekspertų nuomone, gerokai pasenusios, vyresniems kaip 65 metų žmonėms rekomenduojama vitamino D dozė 400 TV/p., įprastinė dozė suaugusiems – 200 TV/p., šiandien leidžiama maksimali dozė suaugusiems 2000 TV/p. JAV maisto ir vaistų administracijos (FDA) teigimu, saugi maksimali vitamino D dozė – 2000 TV/p. Kanados vėžio draugija rekomenduoja maksimalią 1000 TV/p. vitamino D dozę. Tačiau dideles dozes reikėtų rinktis atsargiai, nes galimas perdozavimas ir pavojinga hiperkalcemija, todėl reikėtų atsižvelgti į gretutines ligas, ypač inkstų funkciją, vitamino D metabolito – 25 - dihidroksivitamino D (kalcidiolio) koncentraciją kraujyje.
„Džiugu, kad Tarptautinis osteoporozės fondas paskelbė naujas rekomendacijas – sveikiems pagyvenusiems asmenims rekomenduojama 800–1000 TV vitamino D per parą, o nutukusiems, sergantiems osteoporoze ir mažai būnantiems saulėje žmonėms – 2000 TV/p.“, – sako I.Gailytė.
Vieningai sutarta, kad tikslingiau vartoti cholekalciferolį – D3, o ne ergokalciferolį – D2, nes, vartojant D3, didesnis 25(OH)D koncentracijos kiekis išsilaiko ilgesnį laiką. Tai siejama su didesniu jautrumu vitamino D receptoriams, be to, D2 siejamas su toksiškumo atvejais praeityje. Vitamino D preparatai gali būti 4 rūšių – aliejiniai, vandeniniai, spiritiniai ir spiritiniai-vandeniniai. Spiritinių, spiritinių-vandeninių vartoti nerekomenduojama. Vandeniniai, palyginti su aliejiniais, 5 kartus greičiau rezorbuojami žarnyne ir 7 kartus intensyviau kaupiasi kepenyse. Ekspertų nuomonės skiriasi, efektyvūs yra tiek aliejiniai, tiek vandeniniai preparatai, tik aliejiniai nerekomenduojami, kai pacientas linkęs viduriuoti, serga kepenų, kasos ligomis.
Siūloma apskaičiuoti pradinę preparato dozę, nes rekomenduojamos dozės skirtos reikiamam vitamino kiekiui palaikyti, o, norint koreguoti didžiulį vitamino D trūkumą, reikėtų vartoti didesnes vitamino dozės. Dozę apskaičiuoti galima atsižvelgiant į tai, kad apytiksliai 2–4 mėnesius vartojant 1000 TV/p., 25(OH)D – kalcidiolio koncentracija kraujyje padidėja 10 ng/ml.
Atkreipkite dėmesį, kad vitamino D ypač trūksta vyresnio amžiaus ir osteoporoze sergantiems žmonėms. Specialistai ragina imtis aktyvesnės profilaktikos ir gydymo taktikos, nes kol kas dauguma gydytojų ir jų pacientų dar iki galo nesupranta šios problemos svarbos.
Šioje vietoje kylantis skausmas gali byloti apie daugelį patologijų. Trumpai aptarsime skausmą sukeliančias priežastis ir priemones, kurios gali padėti....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauistorija klizmos - ypač senas gydymo metodas. manoma, kad pirmieji šią...
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauŽmogaus imunitetas – lyg nematomas skydas, apsaugantis organizmą nuo įvairių bakterijų, virusų ir kitų ligų sukėlėjų. Gyvename ne po stikliniu dangčiu, ir kiekvieną dieną mus „puola“ daugybė mikroorganizmų. Tačiau mes nesusergame kasdien ir vis kita liga. Visa tai – stipraus imuniteto dėka. Tačiau drėgni ir šalti orai, trumpos dienos, vitaminų trūkumas, stresas, ilgas buvimas ankštose ir tvankiose patalpose silpnina imuninę sistemą....
Skaityti daugiauApsisprendimas turėti kūdikį – vienas svarbiausių sprendimų gyvenime. Jei paklaustume būsimų tėvų, kokio vaikelio jie norėtų susilaukti, iš karto išgirstume: sveiko. Iš tikrųjų – sveikata – pats tvirčiausias pamatas visam būsimo kūdikio gyvenimui, todėl ir rūpintis šiuo pamatu reikia jau tada, kai tik gimsta mintis susilaukti kūdikio. ...
Skaityti daugiauSvarstant apie mažėjantį gimstamumą, gyventojų prieaugį, dažnai visai nesusimąstoma, kad tam didelę įtaką turi vyrų sveikata, jų vaisingumas. Šiuo metu visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, apie 16 proc. porų yra nevaisingos, o demografai ateityje – po 10–15 metų – prognozuoja dar labiau gąsdinančius skaičius. Manoma, kad nevaisingumo problemų daugės. Tam įtakos turi gyvenimo būdo pasikeitimai ir tokie veiksniai, kaip bendras neigiamas aplinkos fonas ir užterštumas. ...
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauOrganizmui senstant ryškėja hipoksemija ir hipoksija, t.y. blogėja deguonies pristatymas ir pasiskirstymas audiniuose. Pagyvenę ir seni žmonės daug greičiau reaguoja į deguonies stoką, nes senstant mažėja atsparumas hipoksijai ir hiperkapnijai. Ypač tai aktualu pagyvenusio amžiaus pacientams, sergantiems išemine širdies liga....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę