){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Janina Vasilavičienė: Saulės šviesa yra vienas iš paprasčiausių ir veiksmingiausių žvynelinės gydymo būdų. Deja, dėl būtinybės apnuoginti pažeidimus daugelis sergančiųjų žvyneline vengia saulės vonių. Saulė labai pagerina psoriazės būklę, nes ultravioletiniai spinduliai (UV), ypač UVB, mažina uždegimą, lėtina per greitą odos ląstelių atsinaujinimą, kartu ant odos rečiau ir lėčiau susidaro storos balkšvos pleiskanos. Užtenka kasdien nors trumpai pabūti saulėje, ir psoriazinės plokštelės pradeda nykti. Tačiau saulėje užsibuvus per ilgai, jos poveikis gali būti atvirkščias, t.y. žalingas, ypač jei jūsų oda balta.
Geriausias laikas būti saulėje – ankstyvas rytas arba vėlyva popietė, kai saulės spinduliai nėra kaitrūs ir deginantys. Venkite saulės tarp 10 ir 13 val. Pratinkite odą prie saulės palaipsniui: pirmą kartą pabūkite saulėje 10 min., antrą – 20 min., po to – pusvalandį. Prieš saulės vonias nepamirškite ištepti odą apsauginiu kremu nuo saulės su SPF20-50.
Vasarą kuo daugiau vaikščiokite gryname ore, dėvėkite laisvus medvilninius rūbus, kad oras gaivintų, švelniai glostytų odą.
Natalja Jasaitienė: Nepamirškite, kad per ilgas buvimas saulėje ne tik didina odos vėžio riziką ir tiesiogiai žaloja odą, bet ir gali paūminti psoriazės simptomus. Tai – reta šviesos sukelta (ar šviesai jautri) psoriazės būklė, būdinga tik 5,5 proc. sergančiųjų. Ji mažai ištirta, tačiau paprastai išsivysto po labai intensyvaus švitinimosi saulėje arba staigaus ir odai neįprasto UV spindulių kiekio. Šviesos sukelta psoriazė dažniau išsivysto sergantiems plaštakų psoriaze, be to šviesaus gymio vyresnio amžiaus žmonėms. Saulės įdegis taip pat gali sukelti psoriazės išplitimą visame kūne, žinomą kaip Kiobnerio fotoreiškinys.
Nors saulė gali tikti psoriazės pažeistai odai, tačiau sergantieji turėtų vengti saulės psoriazės paūmėjimo laikotarpiu. Tuomet reikėtų naudoti vandeniui atsparias priemones, kurios drėkina odą ir saugo nuo saulės: ne mažesniu nei SPF 25 kūnui ir saulės spindulius blokuojančias priemones veidui.
Janina Vasilavičienė: Neretai pacientai klausia: jei aš turiu apgamų, ar galiu degintis saulėje? Pirmiausia apgamą turi įvertinti dermatologai. Jie gali pasakyti, ar darinys gali būti pavojingas ateityje, ar reikia jį šalinti. Yra apgamų, kurie, veikiant saulei, gali supiktybėti ir pavirsti baisia liga – melanoma. Specialistai turi spręsti, kuriuos pigmentinius darinius reikia šalinti lazeriu ar kitais chirurginiais metodais.
Didžiausia rizika susirgti melanoma yra šviesiaplaukiams asmenims, taip pat rizikos veiksniai yra paveldimumas, didelis pigmentinių apgamų skaičius, stiprūs nudegimai nuo saulės.
Jeigu turite daug apgamų, aišku, geriau saule nepiktnaudžiauti. Be to, per ilgas buvimas saulėje apskritai didina odos vėžio riziką.
Natalja Jasaitienė: Odos vėžio profilaktikai ypač svarbi apsauga nuo UVA, UVB spindulių ir reguliarios specialistų konsultacijos bei išsamus odos apžiūrėjimas. 20–40 metų laikotarpiu pakanka apsilankyti pas gydytoją kartą per trejus metus, o vyresniems nei 40 metų – kartą per metus. Ypač reiktų būti atidiems, jei pastebite, kad apgamas pradeda didėti (pavojinga riba, jei skersmuo daugiau kaip 5 milimetrai), pasidaro nesimetriškas, nelygiais kraštais ir netolygios spalvos. Jei ruošiatės vasarą vykti į šiltuosius kraštus ir jus neramina keli apgamai, pasikonsultuokite su specialistu..
Saugumo sumetimais karštą vasaros dieną geriau praleisti po skėčiu nei atviroje atokaitoje. Jei maudėtės jūroje, patartina išlipus iš vandens nusišluostyti druską rankšluosčiu arba, jeigu yra galimybė, nusiprausti po dušu. Tai patartina daryti todėl, kad dėl druskos poveikio greičiau įdegama, be to, druska gali sudirginti ir apgamus.
O jei vis dėlto labai norite pasilepinti saulutėje nors ir trumpai, būtinai išsitepkite kūną apsauginiais saulės kremais. Apsaugos priemonės yra būtinos, nes mažina nudegimų riziką, padeda išvengti odos vėžio, ankstyvojo odos senėjimo. Ypač reikia nuo saulės saugoti mažus, iki trejų metų vaikus: ne tik ištepti kremu, bet ir aprengti marškinėliais, uždėti plačią skrybėlę, kad būtų apsaugotos ausys ir sprandas, kur paprastai yra daug didesnis pigmentinių apgamų skaičius.
Kremu reikia pasitepti pusvalandį prieš einant į paplūdimį ir būnant saulėje pakartotinai teptis kas dvi valandas. Jautriai, linkusiai į alergiją odai apsaugoti patartina rinktis apsaugos nuo saulės priemones, kurios yra be kvapiųjų medžiagų ir pritaikytos odai drėkinti bei minkštinti. Emolientai su UVA/UVB filtru ne tik patikimai apsaugo nuo saulės, bet kartu ją maloniai drėkina bei maitina. Sausai odai labiau tinka apsauginiai kremai ir tepalai, riebesnei – losjonai. Kremų filtrai yra dviejų rūšių – cheminiai, kurie sugeria saulės spindulius, ir fizikiniai, kurie atspindi saulę. Pastarieji yra saugesni, kadangi nesukelia alerginių reakcijų, todėl rekomenduojami vaikams. Jų sudėtyje paprastai būna cinko arba titano oksido. Cheminių filtrų sudėtyje yra paraaminobenzoinės rūgšties, kuri yra šiek tiek toksiška bei, veikiama saulės, gali sukelti alergines reakcijas.
Pigmentiniai apgamai nuo ultravioletinių spindulių gali patamsėti, tačiau nėra įrodyta, kad dažniau supiktybėja būtent tamsūs pigmentiniai apgamai. Saulė spartina odos ląstelių dauginimąsi, ilgainiui pasikartojant stipriam saulės poveikiui gali formuotis piktybiniai odos navikai. Į rizikos grupę patenka tie, kurie turi daugiau kaip 30 pigmentinių apgamų, todėl šie žmonės turi atidžiau stebėti savo odą – odos navikai kartais būna labai maži ir nepastebimi. Šviesiaplaukiai, strazdanoti baltaodžiai žmonės yra jautresni saulei, dažniau serga melanomomis nei tamsiaplaukiai.
Nežinia, kiek čia yra tiesos, tačiau moterys labiau mėgsta degintis ir ilgai būti saulėje nei vyrai. O statistiniai duomenys teigia, kad Lietuvoje odos vėžiu dažniau serga būtent moterys. Išvadas darykime patys.
Janina Vasilavičienė ir Natalja Jasaitienė:
Vasarą riebios spuoguotos odos būklė pagerėja, nes oda nuo sauso karšto oro natūraliai sausėja, be to, saulės spinduliai veikia baktericidiškai. Iš kitos pusės, pernelyg didelės ultravioletinių spindulių dozės silpnina imuninę apsaugą, skatina riebalų išsiskyrimą ir odą dar labiau išberia.
Tai reiškia, kad vasarą neturime atsipalaiduoti ir mažiau skirti dėmesio odos priežiūrai. Tikrai ne.
Geriausia spuogų profilaktika – švelnios kosmetinės priemonės: valomieji losjonai, lengvi drėkinamieji kremai be dažų, kvapiklių, alkoholio ar šarmo. Tai padeda apsaugoti odą nuo nepageidautinų alerginių reakcijų.
Teigiamai riebią odą veikia maudymasis sūriame jūros vandenyje. Naudinga juo kuo dažniau pašlakstyti veido odą, tai ir gaivina, ir dezinfekuoja.
Neleiskite odoje susidaryti spuogams, komedonams. Odą tepkite dezinfekuojamuoju losjonu ir drėkinamuoju bei uždegimą mažinančiu kremu. Vasarą visiškai atsisakykite riebių maitinamųjų kremų, kaukių ir pan. Naudinga prieš atostogas ar po jų apsilankyti kosmetikos kabinete ar grožio salone ir atlikti profesionalų veido odos valymą.
Jei vasarą kruopšti odos priežiūra negelbsti, reikia vartoti gydomąją kosmetiką, tik tuomet reikėtų nebūti atviroje saulėje. Spuoguotos odos priežiūros priemonių sudėtyje esančios medžiagos gali suerzinti odą – paskatinti pigmentinių dėmių atsiradimą, padidinti odos nudegimo ir odos alergijos riziką
Riebiai, spuoguotai odai tiktų apsauginiai drėkinamieji kremai ir losjonai, kurių SPF 20-40.
Pigmentinės dėmės vasarą išryškėja. Jei jų turite, reikėtų vartoti stiprios apsaugos saulės kremą (SPF 25 – 50), venkite kaitrių ultravioletinių saulės spindulių. Geriausias laikas atsikratyti pigmentinių dėmių yra ruduo, todėl ir atostogauti verta vykti į pietus rugsėjo, spalio mėnesį, kai saulė jau nėra tokia karšta kaip vidurvasarį.
Vasarą reikėtų atsargiai vartoti odą balinančias kosmetikos priemones, nes jos labai nusausina, dirgina odą.
Plaukų struktūros pakeisti negalima, ji yra paveldima, tačiau plaukų kokybė priklauso ir nuo mūsų pačių požiūrio į juos....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauKalbiname profesionalią kirpėją-modeliuotoją Sigitą BILINSKIENĘ, kad primintų, ką būtina žinoti norint, kad plaukų dažymas būtų sėkmingas....
Skaityti daugiau„Kuo tik negydome spuogų: vaistažolėmis, jūros druskomis, kvapais, akupunktūra, tačiau svarbiausias dalykas buvo ir bus – kruopšti kasdieninė odos priežiūra, kuri užkerta kelią bakterijų plitimui“, – sako kosmetologė Loreta JOVARAUSKIENĖ....
Skaityti daugiauJie turi neįtikėtiną sugebėjimą sugadinti nuotaiką iš pat ryto ir išdygsta visada prieš svarbų susitikimą ir prieš šventes. Be to – jaunatviniai spuogai dažniausiai pradeda pulti pačiu problemiškiausiu periodu – paauglystėje. Bus ir tokių, kurie pasakys, kad su jaunatviniais spuogais nereikia kovoti: savaime atsiradę, po kelerių metų jie savaime ir apleis, tačiau tokia nuomonė neteisinga. Būna atvejų, kai spuogai savaime ir neišnyksta, be to, didėja randų tikimybė. Spuogų liesti negalima (tiesiogine prasme), bet padėti sau ir savo odai – būtina. ...
Skaityti daugiauDauguma žmonių kenčia kojų skausmą bei tirpimą ir mano, kad jį sukelia normalus senėjimas. Tačiau dėl tokių neteisingų įsitikinimų pavėluotai kreipiantis į gydytoją tik sunkiau pašalinti nemalonią ligą. Apie šios ligos gydymą bei profilaktiką kalbamės su Kauno medicinos universiteto Kardiochirurgijos klinikos profesoriumi Rimantu Puteliu....
Skaityti daugiauDrįsčiau nesuabejoti, kad jūs ir jūsų artimieji norite turėti sveiką ir gražią odą. Daugiau ar mažiau, bet vis dėlto stengiatės pasirūpinti tuo, kad į veidrodį pasižiūrėti būtų malonu. Taigi, kaip žarnyno būklė gali paveikti odos sveikatą ir kokios paprastos priemonės gali padėti?...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauKūdikių oda – švelni ir neatspari infekcijoms, labai greitai atsiranda įvairių jos pažeidimų. Todėl labai svarbu nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų ją tinkamai prižiūrėti. Apžvelgsime, kokie kūdikių odos pažeidimai dažniausi ir kaip elgtis kiekvienu atveju....
Skaityti daugiauSveiki ir normalūs nagai leidžia rankoms bei kojoms atlikti daugybę funkcijų. Nagai apsaugo pirštus, svarbūs mūsų pojūčiams. Egzistuoja įvairiausios nagų pakitimų formos. Ką rodo nagų pokyčiai klausiame gydytojos dermatovenerologės Eglės AUKŠTUOLIENĖS....
Skaityti daugiauŽmonės dažnai nustemba, sužinoję, kad pūsleles, atsirandančias įvairiose veido vietose persišaldžius, sukelia virusinė infekcija. Nors daugelis yra girdėję žodį herpes, vis dėlto dažniausiai yra manoma, kad tai lyties organų infekcija, kuri neturi nieko bendro su pūslelėmis ant lūpų ir kitų veido dalių....
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiauDauguma išleidžiame krūvas pinigų pirkdami aukščiausios kokybės šampūnus bei kondicionierius. Tačiau mažai kas rimtai pagalvoja, jog reikia pasirūpinti ir galvos oda. Kadangi ji nesimato po mūsų plaukais, mes apie ją pamąstome tik tuomet, kai iškyla problemos. Pagal statistiką, beveik 50 proc. žmonių yra ar buvo pažeista galvos oda. Tačiau yra daug būdų, kaip šiuos pažeidimus galima gydyti....
Skaityti daugiauSostinėje gyvenanti Vitalija pastarųjų kelių metų laikotarpį prisimena nenoriai. Jis buvo sunkus, nes dėl savo išvaizdos ji dažnai jautėsi nejaukiai. Jos veido oda nuolat buvo paraudusi ir nusėta spuogeliais. Labiausiai ji dabar gailisi, kad tiesiog nepasidomėjo ir nepasikonsultavo su išmanančiu mediku. Vizitas pas dermatologę galėjo apsaugoti ją nuo komplikacijų ir didelių išlaidų. ...
Skaityti daugiau„Akys – sielos veidrodis“ – tai sena ir paplitusi patarlė visame pasaulyje. „The eye is the mirror of the soul“, – sako anglai, „Oculus animi index“, – sakoma lotyniškai. „Šis vienas sudėtingiausių ir paslaptingiausių žmogaus jutimo organų atspindi ne tik jausmus, bet ir mūsų fizinę sveikatą“, – tvirtina gydytoja oftalmologė Dalia Milukaitė-Buragienė....
Skaityti daugiauAuskarai įvairiose kūno vietose – mados klausimas. Vienu metu jie tampa itin populiarūs, vėliau populiarumas kiek apslopsta ir vėlei laukia naujos bangos. Pasirinkimo galimybės, kur galima verti auskarus, kur kas platesnės nei mūsų močiučių jaunystėje. Šiandien neapsiribojama vien ausimis, nosimi, antakiais, bamba ir t.t.. Sąrašą, kur auskarų vėrimo meistrai ir gerbėjai gali sugalvoti vertis auskarus, be galo ilgas, verčiau sakyti – kur tik fantazija leidžia....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę