Bronchų astmos paūmėjimų galima išvengti

Bronchų astma Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, kasmet serga vis daugiau žmonių. Ši liga mūsų šalyje nustatyta trims procentams gyventojų. Tinkamai gydant šiuolaikinėmis priemonėmis, ligą galima visiškai kontroliuoti, išvengiant jos paūmėjimų ir taip suteikiant pacientams galimybę gyventi visavertį gyvenimą. Apie tai, kokios yra šiandieninės galimybės, kalbamės su Kauno medicinos universiteto Vidaus ligų klinikos docente, alergologe ir klinikine imunologe, pulmonologe Palmira Leišyte.
 

Kokie yra pagrindiniai bronchų astmos gydymo tikslai?


Pagrindinis tikslas – pasiekti ir išlaikyti astmos kontrolę vartojant kiek galima mažesnį vaistų kiekį ir mažesnes vaistų dozes.
Astmos kontrolės tikslas – kompromisas tarp teoriškai įmanomo ir praktiškai pasiekiamo rezultato, atsižvelgiant į astmos gydymo rekomendacijas, įvertinant intensyvesnio gydymo rizikos bei naudos santykį, ekonominius gydymo aspektus.
 

 

Kokie yra visiškos bronchų astmos kontrolės kriterijai?


Pastaruoju metu požiūris šiuo klausimu šiek tiek keičiasi. Anksčiau buvo laikoma, kad astmos kontrolė yra gera ne tik tuomet, kai nėra ligos simptomų, paūmėjimų, bet ir tais atvejais, kai jų yra labai nedaug ir kai paūmėjimai labai reti. Šiuo metu, atlikus GOAL tyrimą, visiškos kontrolės kriterijai buvo sukonkretinti ir reikalavimai padidinti. Visiška astmos kontrole laikoma paciento būklė, kai nėra ligos simptomų, nėra paūmėjimų, neribojamas fizinis paciento aktyvumas, nereikalingi jokie vaistai, skirti skubiai pagalbai, gera kvėpavimo funkcija ir nėra vaistų sukeliamo šalutinio poveikio. Visiškai kontroliuojama astma laikoma tik tais atvejais, kai pasiekiami visi jos kontrolės kriterijai, t.y. akcentuojama kompleksinio (sudėtinio) kriterijaus svarba. Gydymo tikslas yra ne tik “pagerinti” paciento būklę, bet ir siekti “maksimalaus būklės pagerėjimo”. Minėtas tyrimas parodė astmos kontrolės gerinimo rezervus, kai ji tinkamai gydoma.
 

Kas svarbiausia norint išlaikyti bronchų astmos kontrolę?


Pirminė priemonė norint išlaikyti bronchų astmos (BA) kontrolę – uždegimo slopinimas.
Jeigu astma yra alerginė, profilaktiškai, kad tas uždegimas nebūtų intensyvus, be abejo, reikia vengti ir provokuojančių veiksnių.
Farmakoterapijoje pirmenybė šiuo metu teikiama inhaliuojamiesiems gliukokortikoidams (IGK). Gydyti rekomenduojama pradėti tuoj pat, tik nustačius diagnozę.
IGK – veiksmingiausi vaistai, kontroliuojantys bronchų astmą. Įrodyta, kad ilgalaikis ir reguliarus gydymas jais mažina mirštamumą nuo astmos, hospitalizacijų dažnį, sergamumą. Pastaruoju metu manoma, kad efektyviausias gydymas kombinuotais preparatais – IGK derinys su ilgo veikimo inhaliuojamaisiais b2 agonistais (pavyzdžiui, Seretide, Symbicort).
 

Kokias atvejais reikia skirti šių preparatų?


Šis vaistų derinys tinka visiems pacientams, sergantiems vidutinio sunkumo ir sunkia bronchų astma.
Atliekami šių derinių tinkamumo sergant lengva nuolatine bronchų astma klinikiniai tyrimai, bet tie rezultatai kol kas nepaskelbti.
Gydant astmą labai svarbu laikytis gydymo pakopomis principo, kurio esmė ta, kad gydymo intensyvumas turi atitikti paciento astmos sunkumą. Jeigu skiriant atitinkamą gydymo būdą nepavyksta pasiekti astmos kontrolės, skiriamas viena pakopa intensyvesnis gydymo būdas.
Naujausiame 2003 metų GINA sutarime rekomenduojama pasiekus astmos kontrolę tokiu pat būdu gydyti dar apie 3 mėnesius ir tik tada, esant stabiliai būklei, dozę mažinti, atidžiai stebint simptomus bei klinikinius požymius. Gydymą tęsti mažiausia reikalinga astmai kontroliuoti doze. Taip sumažinama nepageidaujamo vaistų poveikio tikimybė bei gydymo kaštai.
 

Kokie yra kombinuotų preparatų privalumai?


Šie vaistai ne tik veikia skirtingas astmos patogenezės grandis (IGK slopina bronchų gleivinės uždegimą, b2 agonistai išplečia bronchus, slopina ankstyvas alergines reakcijas), bet ir sustiprina vieni kitų poveikį. IGK didina b2 receptorių skaičių kvėpavimo takuose, o b2 agonistai stiprina IGK uždegimą slopinantį poveikį, paruošdami gliukokortikoidų receptorius aktyvacijai. Paskyrus kombinuotą preparatą, galima sumažinti IGK dozę. Nors pastarieji ir yra saugūs, bet vartojant jų dideles dozes gali pasireikšti šalutinis poveikis, o sergant bronchų astma gydymas turi būti ilgalaikis, todėl galimybė sumažinti dozę yra labai svarbi.
Skiriant kombinuotų preparatų – IGK kartu su ilgo veikimo b2 agonistu – gaunamas sinergistinis poveikis, dėl to pavyksta pasiekti tą patį poveikį mažesnėmis vaistų dozėmis. Mažesnės dozės leidžia išvengti vaistų šalutinio poveikio.
Dar vienas kombinuotų preparatų privalumas yra tai, kad jų vartodami pacientai geriau laikosi paskirto gydymo režimo. Kai yra skiriama daug vaistų, žmonės stengiasi jų vartoti kiek tik įmanoma mažiau, o kai vartojamas vienas preparatas, šios problemos galima išvengti.
 

Vis tiktai ar galima kontroliuoti bronchų astmą?


Neseniai atliktas GOAL tyrimas parodė, kad astmą galima kontroliuoti, jei ne visiems, tai daugumai pacientų, bet tas kontrolės lygis priklauso nuo to, kokia ligos eiga ir koks sunkumas. Vidutiniškai visišką kontrolę galima pasiekti daugiau kaip pusei pacientų.
Kita vertus, 2000 metais atliktas AIRE tyrimas rodo, kad tik labai nedidelei daliai pacientų pavyksta pasiekti tokią astmos kontrolę. Per metus 18 proc. astma sergančiųjų suaugusiųjų Lietuvoje, ligai paūmėjus, buvo paguldyti į ligoninę, 20 proc. dėl to teko skubiai kreiptis į greitosios pagalbos gydytojus.
Nukenčia ir pacientų gyvenimo kokybė. Tik 9 proc. astma sergančių Lietuvos gyventojų teigė, kad astma nevaržo jų galimybių gyventi normalų gyvenimą.
Kontroliuojamieji klinikiniai tyrimai rodo, kad astmą galima kontroliuoti, tačiau iš tiesų astma ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse vis dėlto yra nekontroliuojama.
 

Kodėl ne visada pavyksta išvengti astmos paūmėjimų?


Astma yra labai dinamiška liga ir priklauso nuo daugelio dalykų. Astmos paūmėjimus gali išprovokuoti ūminės virusinės kvėpavimo takų infekcijos, astma gali paūmėti po kontakto su alergenais. Dažnai nepavyksta išvengti paūmėjimo dėl to, kad astma blogai gydoma, t.y. arba neskiriama reikalingų vaistų dozių, arba nesilaikoma ilgalaikio gydymo principų, ligoniai gydosi patys, nepakankamai intensyviai kaip derėtų.
 

Kokios bronchų astmos kontrolės prognozės?


Neseniai atlikto GOAL tyrimo rezultatai rodo, kad skiriant kombinuotų preparatų, taikant reguliarų nuolatinį astmos sunkumą atitinkantį gydymą, pritaikant dozę individualiai, galima smarkiai pagerinti astmos kontrolę. Daugumai pacientų galima pasiekti gerą astmos kontrolę, o visišką astmos kontrolę – nors ne visiems, bet irgi didelei daliai pacientų.

Susiję straipsniai

Mūsų draugai

Mūsų draugai