Kognityvinė elgesio terapija Gyvenimas – nesibaigianti mokykla. Nesvarbu, kiek žmogus turėtų metų, jis gali išmokti dar šio bei to. Būtent tokiu paprastu, tačiau itin efektyviu principu ir pagrįsta kognityvinė elgesio terapija. Žmogus, kuris kreipiasi į terapeutą pagalbos, nori kažką pakeisti savo gyvenime: gal savo jausmus, gal elgesį, o gal kitų žmonių elgesį su juo. Kognityvinė elgesio terapija efektyvi padedant tiek sergantiems žmonėms, tiek linkusiems tobulėti dvasine prasme ar siekiantiems pagerinti savo gyvenimą. [b]Ką mes galime pakeisti?[/b] Ne visada galima įtakoti išorinius įvykius. Tačiau kognityvinė elgesio terapija remiasi prielaida, jog žmogus gali išmokti reaguoti į gyvenimo įvykius ir prie jų prisitaikyti nejausdamas vidinio diskomforto ir neatsirandant fizinių ar psichinių sutrikimų. Labai daug kas priklauso nuo mąstymo. Skirtingai nei gyvūnai, kurie į viską reaguoja instinktu ir refleksu, mes dar galime pasitelkti mintis ir tą patį gyvenimo faktą skirtingai interpretuoti. Prieš 2000 metų filosofas Epiktetas išmintingai pasakė: “žmones įskaudina ne tai, kas atsitinka, bet jų reakciją į šį įvykį”. [b]Kaip kyla “juodos” mintys?[/b] Kiekvienas asmuo turi tarsi minčių “rinkinį”, kuris ir lemia konkrečią reakciją tam tikro streso ar situacijos metu. Jeigu šie minčių “rinkiniai” tokie, jog juose vyrauja neigiamos nuostatos apie save, žmogui gali kilti psichikos sutrikimai, tokie kaip nerimas ar depresija. Priklausomai nuo gyvenimo patirties ir įgimtų savybių (pvz., išvaizda, ankstyvas tėvų praradimas, ankstesni pasiekimai ar nesėkmės mokykloje ir pan.), žmogui kyla spontaniškos mintys apie save. Jeigu patirtis buvo pernelyg neigiama, gali būti taip, jog žmogus nieko gero nesitiki ir iš ateities, linkęs viskuo kaltinti tik save. Būtent tokiu atveju ypač efektyvi yra kognityvinė elgesio terapija. [b]Kam taikoma kognityvinė elgesio terapija[/b] Kognityvinė elgesio terapija taikoma esant sutrikimams, kuriems būdingos mąstymo klaidos. Todėl šios terapijos pritaikymas – labai platus. Ji gali būti naudinga gydant: ·depresiją ir nuotaikos svyravimus, ·drovumą ir socialinį nerimą, ·įkyrias mintis ir veiksmus (taip vadinamą obsesinį kompulsinį sutrikimą), ·ilgalaikį lėtinį nerimą, ·potrauminio streso simptomus, ·valgymo sutrikimus (anoreksiją, bulimiją) ir nutukimą, ·nemigą ir kitas miego problemas, ·nesugebėjimą užmegzti ir palaikyti tarpasmeninių santykių, taip pat santuokos problemas, ·darbo ar mokyklos problemas, ·pasyvumą ir pasyvią agresiją, ·piktnaudžiavimą psichoaktyviosiomis medžiagomis, ·nesugebėjimą kontroliuoti jausmų, pvz., pykčio, liūdesio, baimės, kaltės, jaudulio ir t.t. ·nesugebėjimą išreikšti jausmų. Kognityvinė terapija labai dažnai taikoma gydant depresiją. Sergant šia liga žmogus paprastai yra susidaręs tokias mąstymo schemas, kurios ir nulemia neigiamas interpretacijas. Depresijai netgi būdinga taip vadinama mąstymo “trijulė”: neigiamas požiūris į save, neigiamas patirties interpretavimas ir neigiamas požiūris į ateitį. Pavyzdžiui, žmogus siekė gauti sudėtingą darbą, tačiau jam nepasisekė. Jis mano: “Nepaisant gerų mokslo baigimo pažymių, aš nesu pakankamai geras darbuotojas, o darbdavys sugebėjo tai įžvelgti” (neigiamas požiūris į save); “bandymas gauti padorų darbą yra beviltiškas reikalas ir man reikėtų nustoti bandyti” (neigiamas patirties interpretavimas); “man niekada niekas nepasiseks” (neigiamas požiūris į ateitį). [b]Kaip veikia kognityvinė elgesio terapija?[/b] Kognityvinės ir elgesio terapijos metu pacientas yra mokomas pastebėti ir ištaisyti savo mąstymo klaidas. Kognityvinė ir elgesio terapija paprastai trunka trumpai ir yra gerai organizuotas darbas. Terapijos tikslas – išmokyti pacientą objektyviau vertinti pasaulį ir sumažinti jo išankstinių neigiamų nuostatų ateičiai. [b]Kaip vyksta kognityvinės elgesio terapijos užsiėmimai?[/b] Kognityvinė elgesio terapija paprastai taikoma grupiniuose užsiėmimuose. Pacientui tenka atlikti namuose gana daug užduočių. Šios užduotys padeda palaipsniui suvokti savo mąstymo klaidas. Suradus šias mąstymo klaidas žmogus yra mokomas žingsnis po žingsnio efektyviai jas keisti kitomis mintimis, kurios daug geriau atspindi realybę ir tuo pat metu mažina ligos simptomus. Imkime kaip pavyzdį ką tik paminėtą žmogų, kuris negavo darbo. Terapeutas jo gali prašyti visą savaitę stebėti savo kasdieninę veiklą. Vėliau pacientas kartu su terapeutu peržvelgia šį dienyną ir taip pat remiantis kita informacija yra paskiriamas kitos savaitės namų darbas. Jeigu dienyne atsispindi mažas socialinių kontaktų kiekis (nes pacientas bijo “apsikvailinti”), tai terapeutas kitai savaitei gali paskirti tam tikrą kontaktų skaičių. Terapeutas gali paskirti pacientui būtinai pasikalbėti su kaimynu, paskambinti draugui ir nueiti mažiausiai į vieną viešą žmonių susibūrimą. Tai, ką pacientas daro, vėl gi yra rašoma į dienoraštį kartu būtinai pažymima ir emocinė reakcija į įvairius kontaktus. Gal būt terapeutas pastebės, jog pacientas kiekvieną kontaktą pradėjo neigiamai nusiteikęs, tačiau vėliau tai nei kiek nepasitvirtino. Tiesą pasakius, kontrastas tarp to, ko tikisi pacientas ir realybės paprastai būna didžiulis. Terapijai progresuojant pacientas imasi vis sunkesnių užduočių, kol galiausiai pasiekiamas galutinis tikslas – pacientas pasiekia normalų ir adekvatų elgesio ir vilčių lygį. Dienynas tuomet pasitarnauja kaip efektyvi priminimo priemonė, jog remiantis realia patirtimi daugelis negatyvių prielaidų yra paprasčiausiai neteisingos. Žinoma, gyvenime pacientas iš tiesų patirs neigiamų dalykų. Tačiau terapeuto padedamas jis dabar galės suvokti, jog neigiami dalykai atsitinka ne dėl to, kad pacientas būtų kažkuo blogas, o todėl, kad gyvenime būna neįveikiamų dalykų ir su tuo tenka paprasčiausiai susitaikyti. [b]Kokios gi būna tos mąstymo klaidos?[/b] Kognityvinėje terapijoje taikomos įvairios minčių valdymo technikos, kurios padeda pacientui atsikratyti mąstymo klaidų. Šios technikos padeda atpažinti automatiškai kylančias mintis, kurios prasiskverbia į paciento sąmonę visiškai netikėtai ir suformuoja neigiamas nuostatas. Aptarsime pagrindines mąstymo klaidas, kurioms šalinti taikoma kognityvinė elgesio terapija. Klaidingos išvados. Pavyzdžiui, pacientės kirpėja pataria pakeisti šukuosenos stilių. Pacientė iš to daro išvadą, jog ji aplinkiniams ima atrodyti sena ir nepatraukli. Atranka. Pacientas vieną detalę ištraukia iš konteksto ir visiškai klaidingai interpretuoja visą dalyką. Pavyzdžiui, pacientas žaidžia tenisą ir kartą kamuolį numuša į purvą. Iš to jis padaro išvadą, jog yra netikęs žaidėjas apskritai. Perdėtas apibendrinimas. Iš vienos smulkmenos pacientas daro išvadą apie visą įvykį ar santykius. Pavyzdžiui, po konflikto su vienu bendradarbiu pacientas ima manyti, jog yra iš vis nevykęs darbuotojas ir prastas komandos narys. Perdėjimas ir sumenkinimas. Pacientas gerus dalykus nepelnytai nuvertina, o blogus – sureikšmina. Pavyzdžiui, išlaikęs egzaminą, jis gali sau sakyti, jog tai nieko nereiškia, nes klausimai buvo labai lengvi. O padaręs klaidelę jis gali sau teigti, jog apskritai nieko neišmano. “Viskas arba nieko”. Gavęs devynetą už egzaminą pacientas ima graužtis, jog toks pažymys tik įrodo, koks netikęs jis yra. Šalia šių klaidingų interpretacijų pacientą dažnai persekioja įvairios spontaniškai kylančios mintys. Kiekvienam žmogui jos, žinoma, yra skirtingos, tačiau jų pagrindas tas pats – neigiama tematika ir savęs sumenkinimas. Dažniausiai pacientas net nepastebi, kaip jam praskrieja mintys: “aš toks kvailas”, “aš niekada nieko nepadarau gerai”, “žmonės tikrai nenorės su manimi kalbėti”. Šios mintys kyla spontaniškai ir sukelia disforiją (labai blogą nuotaiką). Kognityvinės ir elgesio terapijos tikslas – nustatyti šias mintis ir išmokti jas pakeisti adekvačiomis mintimis.[b]Kaip gi pakeisti mintis?[/b] Mintys praskrieja greitai ir, rodos, jų neįmanoma nei pagauti nei suvaldyti. Tačiau tai ir yra pirmoji mąstymo klaida, su kuria tenka susidurti pacientui kognityvinės ir elgesio terapijos užsiėmimuose. Mintis galima suvalgyti ir netgi įprasti mąstyti taip, kad smarkiai sumažėtų ligų simptomai, kad gyvenime dažniau aplankytų sėkmė ir gera nuotaika. Kol juodos mintys praskrieja tik labai retai, galima ir patiems bandyti pasikalbėti su savimi. Tačiau kai mąstymo klaidos ima trukdyti kasdieniniam gyvenimui, kai vis dažniau imame jaustis blogai ar net susergame, tikslingiausiai kreiptis į specialistą. Kognityvinė elgesio terapija taikoma trumpai, tačiau jos poveikis paprastai yra ilgalaikis ir efektyvus.

Tikų priežastys gali būti įvairios. Dėl jų galėtumėte pasikonsultuoti medicinos centre ”Neuromeda” pas prof. Liesienę. Adresas: Tvirtovės al. 90A, Kaunas (prie ”Aklųjų” sankryžos). Tel. pasiteirauti: 8 37 33 15 55

Taip, tai gali trukdyti lytinim gyvenimui. Tai greičiausiai yra dėl tam tikrų organo vystymosi sutrikimų, kai apatines dalies audiniai lėčiau vystosi ar būna per mažai elastingi. Todėl erekcijos metu varpa nulinksta žemyn. Tokie sutrikimai dažniausiai sėkmingai gydomi chirurgiškai. Jums reiktų kreiptis į chirurgą ar urologą.

1. Manau, jog potrauminiams stuburo skausmams gydyti gliukozaminas ar selenas nėra pačios tinkamiausios priemonės. Patarti galetų tik ortopedas ar neurologas, ivertinęs situaciją. 2. Gliukozaminas yra nerekomenduojamas nėščioms, žindyvėms ir vaikams (Vaistų žinynas). 3. Jei kalbama apie seleną, kaip maisto papildą, tai nėštumo metu jis net naudingas (žr. lentelę žemiau, informacija iš ttp://www.cc.nih.gov/ccc/supplements/selen.html#extra). Apie gydomąsias ar ekstra seleno dozes ir jų poveikį nėščioms tyrimų yra nedaug. Žinoma tiek, kad jis nei gyvūnų, nei žmogaus embrionui neigiamų pasekmių nesukėlė. Seleno normos: [i]Life-StageMenWomenPregnancyLactation Ages 19 +55 mcg55 mcg60 mcg70 mcg Results of the Total Diet Study, a national survey conducted by the U.S. Food and Drug Administration (1982-86), indicated that the diets of most adult men and women provide recommended amounts of selenium[/i]

Kiekvienas pacientas turi teisę rinktis gydymo istaigą, kaip ir patį gydytoją. Tame paciame mieste skirstymo rajonais principas taip pat nebegalioja. Tad galite prisiregistruoti ir poliklinikoje, esančioje kitame miesto gale. Tai lems tik Jūsų ir poliklinikos susitarimas, jei jie sutiks Jus aptarnauti. Jeigu Jūs persikėlėte, reiktų nuvykti į tą sveikatos priežiūros įstaigą, kurioje norite prisiregistruoti ir ten Jums pasakytų visą smulkesnę informaciją. Registruojantis reiktu atsivezti sena savo kortele (Asmens sveikatos istoriją), jei tokia buvo, pasą, SODROS knygelę. Prisiregistravus už Jums teikiamas paslaugas poliklinikai apmokes Ligonių kasa.

Burna ir lūpos gali džiūti dėl 2 priežasčių: arba per mažai gaminasi seilių, arba per daug jų išgaruoja. Seilių gamyba gali sutrikti dėl kai kurių persirgtų infekcinių ligų. Tai galėtų įvertinti stomatologai arba gastroenterologai. Seilių gamyba gali trikti ir dėl psichologinių priežasčių (įtampa, nuolatinis stresas). Burna gali džiūti ir diabeto atveju, bet tuomet turėtų būti ijaučiamas troškulys. Išgaruoti seiles gali tuo atveju, jei kvepuojama pro burną, o taip būna, kai yra apsunkintas kvėpavimas pro nosį (dėl polipų, gleivinės paburkimo). Tuomet nesąmoningai mėginama kvėpuoti pro nedaug pravertas lūpas.

Reiktų pasidaryti sąnarių rentgeno nuotraukas ir pasikonsultuoti su reumatologu. Aprašyti nusiskundimai budingi sąnarių ar tepalinių maišelių uždegimui. Todel nesteroidiniai vaistai nuo uzdegimo ir padejo. Tik galbūt reiktų vartoti naujesnius, mažiau skrandžiui kenkiančius vaistus, kaip nimesulidą. Tačiau nusiskundimų priežastį išsiaiškinti vis tik būtina. ”Joint Protection” šiuo atveju tinka, tik efektą šio tipo vaistai duoda po keletos ar keliolikos savaičių jų vartojimo.

Tai paradontozės požymiai. Būtina kreiptis į burnos gleivinės specialistus.

Jei sperma patenka ant lytinių lūpų, į makšties prieangį, spermatozoidai per makštį gali pasiekti tuo metu subrendusią kiaušialąstę ir ją apvaisinti, taip pradedant normalų nėštumą. Pastoti tokiu būdu yra kiek mažesnė tikimybė nei spermai išsiliejus makštyje, tačiau ji pakankamai didelė. Ekspres nėštumo testas praėjus savaitei nuo santykių jau galėtų parodyti, pastojote ar ne.

Labiausiai tikėtina, kad šį plakimą skatina nerimas, įtampa ar nuolatinis stresas. Reiktų pastebėti pačiam save, pameginti ivertinti, ar esate ramus, kokios mintys neduoda ramybės. Tik suvokus priezastį įmanoma korekcija. Jei savo jėgomis to padaryti negalite, siulyčiau kreiptis į neuropatologą ar psichiatra, kurie greiciau pades susitvarkyti su negalavimais. Vitaminai naudingi organizmui apskritai, bet manau, kad šiuo atveju jie nepadės.

Yra nemažai vaistų migrenos priepuolių profilaktikai bei slopinimui. Bet reikia pastebeti, kad net ir patys naujausi vaistai nėra efektyvūs visiems. Todel vaistą kiekvienu atveju reikia parinkti individualiai ir tą geriausia padaryti tariantis su gydytoju neurologu. Be to, jei nera atlikta tyrimų, juos taip pat reiktu padaryti, siekiant išsiaiškinti, ar į migreną panašių galvos skausmų negali sukelti kitos priežastys.

Sindaktilija yra vienas iš vaisiaus sklaidos sutrikimų, kuris gali būti nulemtas autosominio (su lytimi nesusijęs) dominantinio geno, gauto iiš vieno iš tėvų. Kokia tikimybė yra kad būsimas vaikas gali turėti minėtą sutrikimą, galite pasikonsultuoti Lietuvos genetikos centre. Tel.: (8*5) 2365197, prof. Kučinskas 2365195.

Jei rašant ”SPF” turėta mintyje nuo saulės spindulių apsaugantys filtrai, tai informacijos galite rasti siuo adresu: http://www.moteris.lt/02july/parttwo/spf.htm

Akių, už akies esančių audinių ir galvos skausmą gali sukelti akyje padidėjantis slėgimas (akispūdis). Ilgainiui del padidėjusio akispūdžio gali susiaurėti regėjimo laukas. Todėl būtinai reikia pasitikrinti akispūdį. Tai nesusdėtinga procedūra, kurią atlieka oftalmologas, uždėdamas specialų svarelį ant nujautrintos akies. Taciau akių ir galvos skausmas bei įvairūs užtemimai gali atsirasti ir prieš traukulius (pvz., sergant epilepsija). Todėl Jums būtina kreiptis į neurologą ir išsiaiškinti minėtų traukulių kilmę.

Neteko girdėti apie specifinį serumą prieš erkinį encefalitą. Tiesiog reikia laiku pasiskiepyti, o jei jau erkė įkando neskiepytam žmogui, tai po erkeės įsisiurbimo patariama stebbėti savo sveikatos būklę. Jei 3-30 dienų laikotarpiu pradėtumėte karščiuoti, pykintų, vemtumėte, skaudėtų galvą ar erkės įsisiurbimo vietoje atsirastų didėjantis paraudimas, būtina kreiptis į gydytoją.

Manau, kad būtų tikslinga kasmet (ypač paūmėjimo metu) pasirodyti reumatologui. Taip pat būtų tikslinga atlikti kraujo tyrimus, pagal kuriuos galima įvertinti jungiamojo audinio ligų aktyvumą. Pradinese stadijose, net jei tai ir būtų reumatinė liga, rentgeno nuotrauka nėra informatyvi diagnostikos požiūriu. Kol bus nusiskundimų dėl sąnarių skausmo, budrumo prarasti nereiktų.

Metronidazolis yra antibiotikas, skirtas anaerobinių (be oro besidauginančių) bakterijų ir pirmuonių sukeltoms infekcijoms gydyti. Jo negalima vartoti nėščiajai per 1 nėštumo trimestrą, 2 ir 3 trimestro metu skiriama tik tuo atveju, jei be to išsiversti negalima. Vartojant metronidazolio negalima žindyti. Kam skirtas antibiotikas, jau paminėjau, o kuo jį pakeisti, galima pasakyti tik žinant, kokiam tikslui jis skirtas, kokia buvo liga.

Kiaušidžių cistos yra tik pasekmė organizmo endokrininės sistemos išsiderinimo, kurį reikia koreguoti, t.y gydyti. Oraliniai kontraceptikai yra tik laikina priemonė, bet ne išgydymas visam laikui, jie turi pašalinio poveikio ir dar labiau išderina individualią hormonų pusiausvyrą. Homeopatija šiai dienai jau toli pažengusi medicinoje ir turi natūralių hormonų, kuriais koreguojami endokrininės sistemos pakitimai, tačiau kiekvienas gydymas yra individualus, reikalaujantis išsamios homeopato konsultacijos.

Iš vienos pusės, pūlinukas gali atsirasti dėl karieso pažeisto danties ir pro pažeidimo vietą patenkančios infekcijos gilyn. Iš kitos - tai gali būti dėl susidariusios ”kišenės” tarp dantenų ir danties. Į ją patenka maistas ir bakterijos, plaunant dantis ar skalaujant nepasišalina ir pradeda pūliuoti. Reikalinga stomatologo konsultacija.

Trumpalaikiai svaigimai, ypač susiję su galvos judesiais, gali būti dėl kraujagyslinių priežasčių. Jei tai labiau panašu į trumpalaikį sąmonės dingimą, galima įtarti ir vieną iš epilepsijos formų. Kad nespėlioti ir be reikalo nesigąsdinti, geriau kreiptis į neurologą, kuris paskirs reikalingus tyrimus.

Reikalinga mineta operacija. Tačiau jos metu nebūtina visiškai pašalinti apyvarpę.

Į analogišką klausimą apie šią ligą jau buvo atsakymas. Specifinio gydymo nėra, o skausmas dažniausiai praeina savaime. Svarbiausia ramybė ir netraumuoti skaudamos vietos. Išimtinais atvejais reikia operuoti.

Nuovargis gali būti visų išvardintų ligų išdava. Bet pamėginkite vartoti magnio preparatų. Nuovargis ir mėšlungis turėtų praeiti. Jei ne, tuomet reiktų kreiptis į gydytoją ir atlikti tyrimus.

Neetiška būtų iš pašalies vien pagal pateiktus duomenis komentuoti situaciją. Galima pasakyti tiek, kad kraujagysliniai galvos skausmai dažniausiai yra funkcinio pobūdžio, tai yra atsirandantys dėl tam tikrų trumpalaikių pokyčių, o ne dėl nuolatinės anatominės patologijos (aneurizma ir pan.). Patį skausmą sukelia kraujagyslių pulsacija. Iš minėtų tyrimų nei vienas tokios pulsacijos neparodys tiesiogiai. Ultragarsinis tyrimas daugiau atspindi smegenų aprūpinimą krauju, nei pačių kraujagyslių būklę tam tikru momentu. Galbūt pasirinkus tokią tyrimo taktiką norima surasti netiesioginių požymių, patvirtinančių skausmo priežastį, ar atmesti kitas galimas skausmo priežastis. Encefalografija – visai nekenksmingas ir gana informatyvus tyrimas.

Iš tradicinės medicinos gydymo būdų galima paminėti fizioterapines priemones, gliukokortikoidų injekcijas į skaudamą vietą, trumpadistancinę rentgeno terapiją, chirurginį gydymą. Liaudiskos priemonės naudojamos tokios: išrūgų kompresai, kiaušinio trynių, acto, sviesto ir kitų ingredientų mišinių kompresai.