Daugumai žmonių išsiplėtusios, vingiuotos bei gumbuotos venos sukelia tik kosmetinį rūpestį. Tuo tarpu kitiems gali sukelti “pavargusių kojų” sindromą: skausmą ilgai pastovėjus, kojų tempimo ar sunkumo jausmą, kojų patinimą į dienos pabaigą, raumenų mėšlungį naktimis. Pastarieji simptomai suintensyvėja ilgą laiką stovint ar sėdint. Gali atsirasti niežulys apie kurią nors iš tokių išsiplėtusių venų. Sunkesniais atvejais blauzdos oda tampa pilkšvai rusva, atsiranda užgyjančių, vėliau - negyjančių opų.
Kraujui tekėti kojų venomis ir grįžti į širdį padeda keletas mechanizmų. Venų kraujotakai labai svarbūs blauzdos raumenys, kurie neretai vadinami “antrąja širdimi”, nes susitraukdami padeda grąžinti kraują iš apatinių galūnių į širdį. Kraujui tekėti padeda ir elastingos, raumenų sluoksnį turinčios venų sienelės bei venų vožtuvai, kurie užsidarydami neleidžia kraujui grįžti atgal. Todėl ir venų varikozės išsivystymui visi minėti faktoriai turi įtakos.
Manoma, kad šią ligą lemia įgimtas jungiamojo audinio silpnumas, blogai išsivystęs venų sienelės raumenų sluoksnis ar neišsivystę venų vožtuvai. Kitos priežastys būtų: giliųjų venų trombozė, giliųjų venų neišsivystymas ir t.t. Bėgant metams venos linkusios plėstis, netenka elastingumo, venų vožtuvai tampa nesandarūs. Todėl kraujas grįžta atgal, susitvenkia venose, pastarosios plečiasi, atsiranda venų mazgų.
Venų varikozės išsivystymui visų pirma įtakos turi amžius. Ši liga paprastai atsiranda tarp 30 ir 70 metų ir pamažu progresuoja. Lytis taip pat vaidina didelį vaidmenį. Moterys suserga bent du kartus dažniau nei vyrai. Tai lemia hormonų pokyčiai moters organizme nėštumo bei menopauzės metu. Be to, moteriškieji lytiniai hormonai linkę atpalaiduoti venų sieneles, mažinti jų tonusą. Labai svarbus yra genetinis polinkis sirgti šia liga. Paprastai didesnė venų varikozės rizika asmenims, kurių šeimos nariai serga šia liga. Antsvoris, ilgalaikis stovėjimas taip pat skatina ligos išsivystymą bei progresavimą.
Neįmanoma apsisaugoti nuo venų varikozės, tačiau pagerinti kraujo apytaką venose bei raumenų tonusą, taip užkertant kelia ligos progresavimui bei mažinant išsivystymo riziką, gali kiekvienas. Norint pagerinti kraujo apytaką bei raumenų tonusą, rekomenduojama:
• būti fiziškai aktyviems (ypač stimuliuoja kraujo apytaką kojose vaikščiojimas);
• mažinti svorį (antsvoris skatina plėstis venas);
• kruopščiai rinktis avalynę (vengti aukštakulnių batų; batai žema pakulne skatina daugiau dirbti blauzdų raumenis, tai teigiamai veikia kraujo apytaką venomis);
• vengti dėvėti siaurus apspaudžiančius drabužius, kurie gali trikdyti kraujotaką kojų venomis.
• stengtis kiek įmanoma dažniau pakelti kojas (kraujotakai pagerinti rekomenduojama kiekvieną dieną daryti 3 ar 4 10-15 minučių pertraukas, pakeliant kojas virš širdies lygio);
• vengti ilgalaikio sėdėjimo ar stovėjimo (kraujotakai pagerinti dažnai keisti kūno padėtį);
• vengti dažnų vidurių užkietėjimų;
• nekryžiuoti kojų sėdint.
• dėvėti profilaktines kompre-sines kojines (pvz., Relaxsan, Italija). Ypač svarbu, kad profilaktinių kompresinių koji-nių spaudimas būtų anato-miškai taisyklingas, t.y. maksi-malus čiurnos srityje ir mažė-jantis į viršų.
Konservatyvus gydymas yra nemedikamentinis ir medikamentinis. Nemedikamentinis- tai kompresija bintavimu ar kompresinių kojinių nešiojimas. Kompresinės kojinės (Mediven (Vokietija) Joobst, Sigvaris) suspaudžia kojas, padėdamos venoms ir kojų raumenims grąžinti kraują į širdį. Jos paprastai nešiojamos visą dieną, užsimaunamos anksti ryte, dar gulint lovoje. Šiuo metu kompresinės kojinės gaminamos įvairaus stiliaus bei spalvų, įvairaus spaudimo laipsnio. Jas rekomenduojama nešioti esant “sunkių kojų” sindromui, nėštumo metu, ypač jei yra venų varikozės išsivystymo tikimybė. Jei anksčiau minėtos profilaktinės rekomendacijos bei kompresinė terapija nepadeda arba jei ligos forma yra sunkesnė, rekomenduojamos kitos gydymo alternatyvos.
Vaistų pasirinkimas yra tikrai didelis. Esant I lėtiniam venų nepakankamumui, kojų sunkumą, nuovargį gali kiek sumažinti heparino, ginkor ar rutozidų turintys tepalai. Jie pagerina kraujo reologines savybes, sumažina tinimą. Tinkami pasiimti į keliones, bet veikia trumpai ir simptomiškai. Siekiant sustabdyti ligos progresavimą, palengvinti ligos sukeliamus simptomus reikalingi venotoniniai vaistai, gerinantys venų endotelio funkciją ir apsaugantys nuo hipoksinio pažeidimo bei veikiantys ligos patogenezę. Šiomis savybėmis pasižymi keletas vaistų - Ginkor fort, Detralex, Venoruton.
• Skleroterapija (į mažas ar vidutinio dydžio varikozines venas sušvirkščiama tam tikro tirpalo, kuris dirgina, sukelia uždegimą ir vėliau - randėjimą. Taip užblokuojama pažeista vena ir kraujas skatinamas tekėti giliosiomis venomis).
• Chirurginis varikozinių venų pašalinimas.
Neretai po skleroterapijos recidyvų būna apie 50 proc., po chirurginių operacijų - nuo 5 iki 20 proc. Po skleroterapijos toje pačioje vietoje varikozinė vena neatsiranda, bet yra tikimybė jai išryškėti kitoje vietoje.
Gydymas turi būti kompleksinis, individulus ir pradedamas kuo anksčiau. Pirmose stadijose taikomas medikamentinis gydymas ir kompresija, dekompensacijos stadijoje indikuotinas chirurginis gydymas, o venotoniniai vaistai ( pvz., Ginkor fort) pagerina chirurginio gydymo rezultatus ir pacientų gyvenimo kokybę.
Jei pacientas itin nerimauja dėl kosmetinio trūkumo, jei jaučia skausmą ir kitus venų varikozės simptomus, jei taikant profilaktines priemones būklė blogėja, reiktų kreiptis į gydytoją. Kartais, kai pažeidžiamos giliosios venos, galūnė gali labai patinti. Bet koks staigus kojos apimties padidėjimas, kai pasireiškia arba nepasireiškia skausmas, yra signalas, jog būtina neatidėliotina specialisto konsultacija. Opų atsiradimas vidiniame blauzdų paviršiuje virš kulkšnies taip pat yra sunkios ligos formos atspindys ir šioje situacijoje be gydytojo pagalbos neišsiverčiama.
Norime būti ne tik sveiki, norime būti gražūs, norime džiaugtis jaunu bei gražiu kūnu. Tačiau grožis turi kainą ir mažiausiai sumoka tie, kurie žino, kaip išvengti ligos, o ne kaip gydytis susirgus.
Kraujui tekėti kojų venomis ir grįžti į širdį padeda keletas mechanizmų. Venų kraujotakai labai svarbūs blauzdos raumenys, kurie neretai vadinami “antrąja širdimi”, nes susitraukdami padeda grąžinti kraują iš apatinių galūnių į širdį. Kraujui tekėti padeda ir elastingos, raumenų sluoksnį turinčios venų sienelės bei venų vožtuvai, kurie užsidarydami neleidžia kraujui grįžti atgal. Todėl ir venų varikozės išsivystymui visi minėti faktoriai turi įtakos.
Manoma, kad šią ligą lemia įgimtas jungiamojo audinio silpnumas, blogai išsivystęs venų sienelės raumenų sluoksnis ar neišsivystę venų vožtuvai. Kitos priežastys būtų: giliųjų venų trombozė, giliųjų venų neišsivystymas ir t.t. Bėgant metams venos linkusios plėstis, netenka elastingumo, venų vožtuvai tampa nesandarūs. Todėl kraujas grįžta atgal, susitvenkia venose, pastarosios plečiasi, atsiranda venų mazgų.
Venų varikozės išsivystymui visų pirma įtakos turi amžius. Ši liga paprastai atsiranda tarp 30 ir 70 metų ir pamažu progresuoja. Lytis taip pat vaidina didelį vaidmenį. Moterys suserga bent du kartus dažniau nei vyrai. Tai lemia hormonų pokyčiai moters organizme nėštumo bei menopauzės metu. Be to, moteriškieji lytiniai hormonai linkę atpalaiduoti venų sieneles, mažinti jų tonusą. Labai svarbus yra genetinis polinkis sirgti šia liga. Paprastai didesnė venų varikozės rizika asmenims, kurių šeimos nariai serga šia liga. Antsvoris, ilgalaikis stovėjimas taip pat skatina ligos išsivystymą bei progresavimą.
Neįmanoma apsisaugoti nuo venų varikozės, tačiau pagerinti kraujo apytaką venose bei raumenų tonusą, taip užkertant kelia ligos progresavimui bei mažinant išsivystymo riziką, gali kiekvienas. Norint pagerinti kraujo apytaką bei raumenų tonusą, rekomenduojama:
• būti fiziškai aktyviems (ypač stimuliuoja kraujo apytaką kojose vaikščiojimas);
• mažinti svorį (antsvoris skatina plėstis venas);
• kruopščiai rinktis avalynę (vengti aukštakulnių batų; batai žema pakulne skatina daugiau dirbti blauzdų raumenis, tai teigiamai veikia kraujo apytaką venomis);
• vengti dėvėti siaurus apspaudžiančius drabužius, kurie gali trikdyti kraujotaką kojų venomis.
• stengtis kiek įmanoma dažniau pakelti kojas (kraujotakai pagerinti rekomenduojama kiekvieną dieną daryti 3 ar 4 10-15 minučių pertraukas, pakeliant kojas virš širdies lygio);
• vengti ilgalaikio sėdėjimo ar stovėjimo (kraujotakai pagerinti dažnai keisti kūno padėtį);
• vengti dažnų vidurių užkietėjimų;
• nekryžiuoti kojų sėdint.
• dėvėti profilaktines kompre-sines kojines (pvz., Relaxsan, Italija). Ypač svarbu, kad profilaktinių kompresinių koji-nių spaudimas būtų anato-miškai taisyklingas, t.y. maksi-malus čiurnos srityje ir mažė-jantis į viršų.
Konservatyvus gydymas yra nemedikamentinis ir medikamentinis. Nemedikamentinis- tai kompresija bintavimu ar kompresinių kojinių nešiojimas. Kompresinės kojinės (Mediven (Vokietija) Joobst, Sigvaris) suspaudžia kojas, padėdamos venoms ir kojų raumenims grąžinti kraują į širdį. Jos paprastai nešiojamos visą dieną, užsimaunamos anksti ryte, dar gulint lovoje. Šiuo metu kompresinės kojinės gaminamos įvairaus stiliaus bei spalvų, įvairaus spaudimo laipsnio. Jas rekomenduojama nešioti esant “sunkių kojų” sindromui, nėštumo metu, ypač jei yra venų varikozės išsivystymo tikimybė. Jei anksčiau minėtos profilaktinės rekomendacijos bei kompresinė terapija nepadeda arba jei ligos forma yra sunkesnė, rekomenduojamos kitos gydymo alternatyvos.
Vaistų pasirinkimas yra tikrai didelis. Esant I lėtiniam venų nepakankamumui, kojų sunkumą, nuovargį gali kiek sumažinti heparino, ginkor ar rutozidų turintys tepalai. Jie pagerina kraujo reologines savybes, sumažina tinimą. Tinkami pasiimti į keliones, bet veikia trumpai ir simptomiškai. Siekiant sustabdyti ligos progresavimą, palengvinti ligos sukeliamus simptomus reikalingi venotoniniai vaistai, gerinantys venų endotelio funkciją ir apsaugantys nuo hipoksinio pažeidimo bei veikiantys ligos patogenezę. Šiomis savybėmis pasižymi keletas vaistų - Ginkor fort, Detralex, Venoruton.
• Skleroterapija (į mažas ar vidutinio dydžio varikozines venas sušvirkščiama tam tikro tirpalo, kuris dirgina, sukelia uždegimą ir vėliau - randėjimą. Taip užblokuojama pažeista vena ir kraujas skatinamas tekėti giliosiomis venomis).
• Chirurginis varikozinių venų pašalinimas.
Neretai po skleroterapijos recidyvų būna apie 50 proc., po chirurginių operacijų - nuo 5 iki 20 proc. Po skleroterapijos toje pačioje vietoje varikozinė vena neatsiranda, bet yra tikimybė jai išryškėti kitoje vietoje.
Gydymas turi būti kompleksinis, individulus ir pradedamas kuo anksčiau. Pirmose stadijose taikomas medikamentinis gydymas ir kompresija, dekompensacijos stadijoje indikuotinas chirurginis gydymas, o venotoniniai vaistai ( pvz., Ginkor fort) pagerina chirurginio gydymo rezultatus ir pacientų gyvenimo kokybę.
Jei pacientas itin nerimauja dėl kosmetinio trūkumo, jei jaučia skausmą ir kitus venų varikozės simptomus, jei taikant profilaktines priemones būklė blogėja, reiktų kreiptis į gydytoją. Kartais, kai pažeidžiamos giliosios venos, galūnė gali labai patinti. Bet koks staigus kojos apimties padidėjimas, kai pasireiškia arba nepasireiškia skausmas, yra signalas, jog būtina neatidėliotina specialisto konsultacija. Opų atsiradimas vidiniame blauzdų paviršiuje virš kulkšnies taip pat yra sunkios ligos formos atspindys ir šioje situacijoje be gydytojo pagalbos neišsiverčiama.
Norime būti ne tik sveiki, norime būti gražūs, norime džiaugtis jaunu bei gražiu kūnu. Tačiau grožis turi kainą ir mažiausiai sumoka tie, kurie žino, kaip išvengti ligos, o ne kaip gydytis susirgus.
turizmas atsigauna, kelionių daugėja. dauguma mūsų keliones labai myli, tačiau...
Skaityti daugiauTikėtina, kad pasibaigus pandemijai gydymo įstaigas užplūs daugybė pacientų su gerokai pažengusiomis venų ligomis. Juk lėtinio venų kraujotakos nepakankamumo atvejai niekur nedingo, ir, tikėtina, pandemijos metu jų atsirado tik daugiau. Kaip geriau pasirūpinti savo kojomis per pandemiją? Kuo venoms naudinga fizinė veikla, bioflavonoidai ir heparino natrio druska? ...
Skaityti daugiauVenų ligos vis labiau „jaunėja“ ir jomis serga vis daugiau asmenų. Tokie nuolat augantys duomenys rodo, kad venų varikozės vystymuisi dabartinis gyvenimo būdas labai „draugiškas“, o mes, vietoje to, kad daugiau judėtume, tik numojame ranka į organizmo siunčiamus pagalbos signalus. Venų varikozė – vienas iš jų. Kaip gyventi, kad sukurtume kuo mažiau šansų kojų venų varikozės vystymuisi? Pateikiame 6 paprastus patarimus, bet labai naudingus patarimus, kurie leis jaustis lengviau ir... laimingiau!...
Skaityti daugiauĮprasčiausi venų varikozės simptomai, kurie matomi plika akimi – tai išsiplėtusios, sustorėjusios, į odos paviršių iššokusios venos. Tačiau venų varikozė neapsiriboja vien tik estetiniais pokyčiais, kurie paprastai pastebimi vėliau. Jos metu kojas gali skaudėti, jos gali gana stipriai tinti. Nuolatinis kojų nuovargis menkina gyvenimo kokybę, o būtinybė kojas slėpti po kelnėmis ar ilgais sijonais – labai vargina pacientą. Tai nėra tik estetinė problema, kaip mano daugelis. Tai – rimtas kraujotakos sutrikimas, kurį reikia gydyti. ...
Skaityti daugiauApsunkusios, ištinusios ir pavargusios kojos gali griauti laimingą kasdienybę. Todėl pateikiame Jums 10 patarimų, padėsiančių džiaugtis lengvesnėmis kojomis. ...
Skaityti daugiauKojos kasdien patiria didžiulį krūvį – nesvarbu, ar dirbame sunkų fizinį, ar stovimą, ar sėdimą darbą. Kaip geriau pasirūpinti savo kojomis, kad jų neskaudėtų, nemaustų ir jos netintų? ...
Skaityti daugiauKojų venų varikozė – nėra tik estetinė problema. Tai lėtinio venų kraujotakos nepakankamumo išraiška, kurią būtina gydyti. Į kokius simptomus reikėtų atkreipti dėmesį? Kaip būtų galima išvengti sunkių kojų venų varikozės pasekmių? ...
Skaityti daugiauStatistika rodo, kad venų ligomis dažniau serga moterys. Žinoma, kad venų būklę neigiamai veikia estrogenai – moteriški hormonai, kurie prisideda prie venų sienelių atsipalaidavimo ir venų plėtimosi. Venų būklė ypatingai pablogėti gali per nėštumą, kuomet moteris priauga daugiau kaip 10 papildomų kilogramų, vaisius pradeda spausti venas, padidėja kraujo tūris, be to, pasikeičia ir tam tikrų hormonų koncentracijos organizme. Taigi ką apie venų ligas reikėtų žinoti būtent moterims? ...
Skaityti daugiauVenų varikozė – viena dažniausių ligų pasaulyje. Manoma, kad ja serga apie 20 proc. suaugusių asmenų, vis dėlto ji ne taip jau ir retai diagnozuojama net vaikams ar paaugliams. Manoma, kad tokius skaičių kitimus gali lemti labai sėslus gyvenimo būdas ir su juo susiję veiksniai. Kas vyksta organizme venų varikozės metu? Kas galėtų greitai padėti susigrąžinti kojų lengvumą? ...
Skaityti daugiauSėdimas arba stovimas darbas reikšmingai prisideda prie kojų venų kraujotakos sulėtėjimo. Kad kraujotaka išliktų normali ir galėtumėte džiaugtis lengvesnėmis ir dailesnėmis kojomis, siūlome Jums 12 paprastų pratimų. Vienus jų galite atlikti sėdėdami biure, kitus – stovėdami arba vaikščiodami, o paskutiniuosius – dar lovoje, ryte, ruošiantis ateinančiai dienai. Juk mūsų kojos kasdien patiria tiek daug krūvio – pasirūpinkite jomis!...
Skaityti daugiauPati venų varikozė nėra pavojinga, tačiau sveikatai ir gyvybei pavojingos jos sukeliamos komplikacijos. Kokie simptomai praneša apie venų varikozę, kokios galimos komplikacijos ir ką daryti, jei norima užbėgti joms už akių? ...
Skaityti daugiauVenų varikozė – viena dažniausių ligų pasaulyje. Deja, bet jai dažnai neskiriama tiek daug dėmesio, kiek skiriama kitoms ligoms. Vis dėlto taip neturėtų būti – tai ne tik estetinė, bet ir rimta kraujotaką pažeidžianti problema. Dėl šių kraujotakos pakitimų, pavyzdžiui, progresuojančių veninio kraujo stazių (sąstovio arba kaupimosi apatinėse galūnėse) sutrinka normali audinių mityba, pradeda formuotis trofinės opos, atsiranda audinių jautrumo pakitimų, randų ir dar rimtesnių, gyvybei pavojingų komplikacijų rizika. Taigi kokios dažniausios kojų venų varikozės priežastys, kokie pagrindiniai ligos simptomai ir ką daryti, jei panašu, kad pasireiškė venų varikozės požymiai? ...
Skaityti daugiauKojų venų varikozė – labai dažna liga. Manoma, kad ji gali būti palietusi mažiausiai kas penktą pasaulio gyventoją. Daugelis išsiplėtusiomis venomis išvagotas kojas sieja su vyresniu amžiumi, tačiau ši liga paliečia įvairaus amžiaus, lyties ir socialinio statuso asmenis. Vis dėlto teigiama, kad kojų venų varikoze dažniau serga vyresnio amžiaus moterys (lėtinio venų kraujotakos nepakankamumo išsivystymą ypatingai paskatina nėštumai ir gimdymai), tačiau itin didelę reikšmę šios ligos progresavimui turi genetika. Tarkime, jei liga sirgo ir tėtis, ir mama, tuomet jų mergaitei gresia net 80 procentų tikimybė, kad anksčiau ar vėliau išsivystys venų varikozė, berniukui tokia tikimybė siekia bent 60 procentų. Net ir iš šių skaičių matome, kad mergaitėms venų varikozės tikimybė šiek tiek didesnė, vis dėlto ši liga neaplenkia ir vyrų. Būtent vyrai labiausiai linkę ignoruoti venų varikozę ir sulaukti skaudžiausių pasekmių, pavyzdžiui, sunkiai gyjančių žaizdų išsivystymo ar net staigios mirties dėl gyvybiškai svarbiose kraujagyslėse įstrigusio trombo. ...
Skaityti daugiauJus baugina mėlyno kojų venų tinklo išraizgytos kojų vaizdas ir gąsdina dažniau besiformuojančios mėlynės? Vakarais kamuojatės dėl pavargusių, tinstančių ir skaudančių kojų? O gal į tai visai nekreipiate dėmesio? Venų ligas taip pat reikia gydyti, nors jos gali atrodyti visai nerimtai. Pakalbėkime apie venų varikozę, kuri paliečia ne tik moteris, bet ir vyrus. ...
Skaityti daugiauDažnas pacientas į kojų nuovargį linkęs numoti ranka. Kojų skausmas, patinimas, sunkumas ir kiti nemalonūs pojūčiai nėra jau tokie nekalti, ypač jei jie linkę kartotis kasdien. Jeigu tokie simptomai jaučiami kiekvieną dieną ir ne tik vakarais, bet ir kitu paros metu, tuomet itin svarbu susirūpinti savo sveikata ir pasidomėti, ar nesergama lėtiniu veninės kraujotakos nepakankamumu. ...
Skaityti daugiauVenos – tokios pat svarbios kraujagyslės, kaip ir arterijos. Veninės kraujotakos sutrikimai prasideda netikėtai ir nepastebimai. Dar visai jauname amžiuje ant kojų odos gali pasirodyti pakitimai (sutrūkinėję kapiliariai ar jų tinkliukai). Vėliau jau pastebimos didesnės venos ir jų mazgeliai, pradeda vystytis liga, vadinama venų varikoze. Sutrikus venose esančių vožtuvėlių funkcijai, šiose kraujagyslėse pradeda didėti spaudimas. Susidaręs spaudimas daro neigiamą įtaką venų vožtuvams, jų funkcija nuolat blogėja. Liga progresuoja – venose užsistovi kraujas, o susidaręs sąstovis paveikia dar daugiau venų vožtuvų. Pačios venos dėl to pakinta – didėja jų diametras, susidaro įvairių mazgų. Negydant kojų venų varikozės galima sulaukti įvairių komplikacijų – nuo tromboflebito (paviršinių venų uždegimo) iki trofinių opų bei plaučių arterijos tromboembolijos, kuri yra mirtina....
Skaityti daugiauGalbūt vakar patyrėte didesnį nei įprastai fizinį krūvį ir šiandien Jums skauda kojas? Užsiimkite lengva fizine veikla, tinkamai pailsėkite ir per porą dienų skausmas susilpnės ar visai praeis. Vis dėlto, jei skausmas nepraeina ilgiau ir jeigu kojas skauda dėl neaiškios priežasties ir tai kartojasi kasdien, būtinai reikėtų išsiaiškinti priežastį. ...
Skaityti daugiaulietuvių liaudies išmintis byloja, jog kojų patinimą gali sumažinti...
Skaityti daugiauBendrosios praktikos slaugytoja trisdešimt devynerių Neringa Sviridenkienė ir pati nesupranta, kodėl taip ilgai nesiryžo operacijai. Kad reikės operuoti venų varikozės pažeistas kojas, ji puikiai suprato, o ir pavyzdį turėjo skaudų – tėvelio kojos buvo išvagotos storomis mėlynomis gyslomis. Mirė jis anksti, nuo trombozės. ...
Skaityti daugiauIšryškėjęs kapiliarų tinklas, iššokusios venos verčia sunerimti ir pagalvoti apie ligą. Tačiau vakarinis kojų nuovargis, sunkumas, tinimas dažnai vertinamas kaip paprasčiausia įtemptos darbo dienos ar karštų vasaros orų pasekmė. Statistikos duomenimis, minėtais simptomais skundžiasi kas ketvirta moteris, o dažniausia to priežastis vis dėlto yra liga – lėtinis venų nepakankamumas. Kaip sau padėti, kad kojos būtų ir sveikos, ir gražios? Kalbamės su Kauno klinikinės ligoninės gydytoja geriatre Jurgita Knašiene....
Skaityti daugiauŽmogus daug laiko praleidžia sėdėdamas: darbe, prie kompiuterio, už automobilio vairo, o tai didina tikimybę susirgti venų ligomis. Moterims neretai susirūpinimą kelia estetinis kojų vaizdas, kurį gadina smulkūs paviršiniai kapiliarai ar iššokusios venos. Todėl šio numerio mūsų tradicinės rubrikos tema – flebologija, t.y. medicinos šaka, nagrinėjanti venų ligas. ...
Skaityti daugiauKojų paviršinių venų išsiplėtimu – varikoze – serga kas penktas Lietuvos gyventojas. Tad klausimai apie ligą, jos profilaktiką ir gydymą, aišku, aktualūs daugeliui. Todėl apie tai kalbėjomės su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kraujagyslių skyriaus vadovu chirurgu dr. Linu Velička ir Kauno sveikatingumo sporto klubo „Amazon gym“ vadove mankštų specialiste Džilda Valaitiene....
Skaityti daugiauŽmogui, sergančiam venų varikoze, geriausia kreiptis į atitinkamos srities specialistus, jie parinks tinkamiausius gydymo būdus. Tačiau galima būtų pasinaudoti keliais patarimais, kurie yra saugūs ir naudingi kiekvienam. Svarbiausias patarimas – judėti jums priimtina forma kasdien....
Skaityti daugiauTikra moteris visais metų laikais nori atrodyti nepriekaištingai, o vasarą – ypač, kai po ilgos žiemos norisi išsinerti iš sunkių kelių sluoksnių drabužių ir pagaliau pasipuošti lengva sunkele. Ryškiaspalvės palaidinės, trumpi sijonėliai ir... kapiliarų raizginiai ant šlaunų. Kita bėda – sunkios sutinusios kojos ir staiga tapę maži vasaros sezonui pirkti naujutėlaičiai bateliai. Kaip išvengti šių problemų, kalbamės su Kauno klinikinės ligoninės gydytoja geriatre Jurgita Knašiene....
Skaityti daugiau„Vakarais nuolat jaučiu kojų sunkumą – tarsi būtų pripiltos švino, maudžia, „suka“. Kartais atrodo, kad būčiau visą dieną plytas nešiojusi... Tiesa, anksčiau esu dirbusi stovimą darbą – parduotuvėje stovint tekdavo praleisti po 12 valandų per parą. Nors dabar dirbu prie kompiuterio, tačiau vakare sunkumą kojų jaučiu taip pat, kaip ir stovėdama prie prekystalio. Ar ankstesnis darbas galėjo turėti įtakos mano kojų būklei? Kaip vaduotis nuo kojų skausmo dabar ir ar turėčiau kreiptis į specialistą? Kaip gydytis?“ Aldona, 54 m....
Skaityti daugiau