-43', 'Fb Share', 'Facebook share popup', 'https://www.sveikaszmogus.lt/HTML/images/logo.png', 520, 350)){kind=logo}
-43', 'GPlus Share', 'GPlus share popup', 'https://www.sveikaszmogus.lt/HTML/images/logo.png', 520, 350)){kind=logo}
-43', 'GPlus Share', 'GPlus share popup', 'https://www.sveikaszmogus.lt/HTML/images/logo.png', 520, 350)){kind=logo}
Ankstyvieji. Organizme sumažėjus estrogenų kiekiui, pasireiškia ankstyvieji simptomai. Jie būdingi 85 proc. moterų klimakso laikotarpiu. Karščio pylimai, naktinis prakaitavimas, širdies plakimai ir galvos skausmai, kraujospūdžio kitimai, šalčio krėtimas labai vargina moteris. Nepaprastai nemalonūs psichologiniai simptomai. Sutrinka atmintis, sunku susikoncentruoti, sumažėja lytinis potraukis, nuolat trūksta energijos. Šie simptomai susiję su moters androgenų trūkumu.
Tarpiniai. Tarpinių simptomų grupei priklauso senatvinis makšties gleivinės uždegimas, makšties sausumas, skausmingi lytiniai santykiai, šlapinimosi sutrikimai. Dalis šių pokyčių susiję su senėjimo procesu. Taip pat ima slinkti plaukai, lūžinėja nagai, skauda kaulus ir sąnarius. Oda yra didžiausias kūno organas, kuris ypač kinta pomenopauzės laikotarpiu.
Vėlyvieji. Jie pradeda vystytis nuo menopauzės pradžios, tačiau dažniausiai pasireiškia praėjus keleriems metams.
Osteoporozė - kaulų masės praradimas, didinantis lūžių tikimybę. Estrogenų trūkumas yra viena iš svarbiausių šios amžiaus grupės moterų osteoporozės priežasčių.
Sergamumas širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis labai padidėja tiek po chirurginės, tiek po natūralios menopauzės. Dažniau nuo išeminės širdies ligos miršta šešiasdešimties metų ir vyresnės moterys. Pomenopauzės periodu padidėja bendrojo cholesterolio, trigliceridų ir mažo tankio cholesterolio kiekis. Tyrimai rodo, kad vartojant natūralių estrogenų, rizika susirgti išemine širdies liga sumažėja iki 50 proc.
Alzheimerio ligos atsiradimo priežastys įvairios: genetiniai pokyčiai, smegenų trauma, depresija, rūkymas. Alzheimerio liga susijusi su moteriškąja lytimi, estrogenų stoka. Pasibaigus lytinių hormonų sintezei kiaušidėse, sutrinka mąstymas - svarbiausia smegenų veiklos funkcija.
Į šį klausimą moteriai dažnai sunku atsakyti. Be to, kartais ir patys gydytojai nedrįsta įtikinamai rekomenduoti. Nuo seno susiformavusi baimė, o gal ir žinių stoka kliudo pasirinkti teisingą sprendimą.
Kiekvienas vaistas turi teigiamą ir neigiamą poveikį organizmui. Pagrindinės priežastys, trukdančios pasinaudoti šiuo gydymu, - baimė susirgti krūties ir gimdos gleivinės vėžiu, tromboze.
Moteriškų lytinių hormonų vartojimas, paskutiniais duomenimis, tik iki 1,17 proc. padidina tikimybę susirgti krūties vėžiu. Tačiau vartojant hormonų padidėja tikimybė laiku diagnozuoti ir pradėti gydyti. Pakaitinių hormonų vartojančios moterys kartą per metus turi atlikti mamografinį tyrimą. Šis tyrimas padeda diagnozuoti 1 mm dydžio auglį. Net jei jūsų šeimoje buvo sirgusių krūties vėžiu moterų, tai dar nereiškia, kad negalima gydyti natūraliais estrogenais. Priešingai, reliatyvi rizika tokioms moterims susirgti krūties vėžiu sumažėja iki 0,67 proc.
Vartojant tik natūralių estrogenų, jei gimda nepašalinta, rizika susirgti gimdos gleivinės vėžiu padidėja iki 6,2 proc. Mažiausia rizika (0,2 proc.) išlieka vartojant estrogenų kartu su progestinais nekintamu režimu. Tačiau po gimdos pašalinimo operacijos parenkamas gydymas tik natūraliais estrogenais - tai sumažina krūtų vėžio riziką.
Dažnai vartojant estrogenų padidėja gimdoje esantys gerybiniai augliai, gali atsirasti kraujavimas, pilvo skausmas, dažnas šlapinimasis arba tuštinimosi sutrikimai. Tačiau tokiais atvejais, palyginus hormonų vartojimo žalą ir naudą, gydymo nutraukti nerekomenduojama. Pasireiškus miomos simptomams, atliekama operacija ir toliau gydoma natūraliais estrogenais.
Jei moteriai yra buvę tromboembolijos epizodų nėštumo ar gimdymo metu, šeimoje yra tromboembolijos atvejų, reikalinga hematologo konsultacija. Moterims, kurioms yra kraujo krešumo rodiklių ar genetinių krešumo sutrikimų, pirmais estrogenų vartojimo metais padidėja mirties nuo tromboembolinių komplikacijų ir miokardo infarkto rizika.
Gyvenimo kokybės sąvoka apima labai daug moters gyvenimo faktorių. Tai emociniai, fiziniai, socialiniai faktoriai. Noras gyventi kokybiškai turi būti pagrindinis faktorius, padedantis moteriai apsispręsti - vartoti lytinių hormonų ar ne. Toliau reikia ištirti ir parinkti tinkamą preparatą. Svarbu žinoti, kokia yra krūtų būklė (mamografija), ar nėra gimdos kaklelio patologijos (onkocitologinis tepinėlis, kolposkopija), lėtinių terapinių ligų (terapeuto konsultacija, krešumo rodiklių ir kraujo lipidų tyrimas), reikia įvertinti gimdos gleivinės būklę (ultragarsinis tyrimas, endometro biopsija).
Dažnai moterys prašo alternatyvių nehormoninių gydymo priemonių. Tačiau natūralu ne visada reiškia saugu. Fitoestrogenai, esantys sojoje, riešutuose, aliejuje, margarine, teigiamai veikia lipidų apykaitą. Mažina mažo tankio ir didina didelio tankio “gerųjų” lipidų kiekį. Didelės sojos ir tofu dozės mažina krūties vėžio riziką. Tačiau vazomotorinių ir psichologinių simptomų, aterosklerozės ir Alzheimerio ligos vystymosi profilaktikai įtakos neturi. Atlikti tyrimai parodė, kad fitoestrogenų poveikis beveik nesiskiria nuo placebo poveikio.
Terapija pakaitiniais lytiniais hormonais - didelis mokslo laimėjimas, padedantis moteriai maksimaliai pailginti visavertį gyvenimą. Kiekviena moteris turi galimybę rinktis.
Menopauzė – tai natūralus moters gyvenimo periodas. Vis dėlto jos metu gali atsirasti įvairių nemalonių simptomų, ne juokais sutrikdančių gyvenimo kokybę. Kas yra menopauzė ir kokie simptomai jai būdingi? Kada ji paprastai diagnozuojama ir kaip moteriai gali padėti šiuolaikinė medicina? ...
Skaityti daugiauVienas iš patikimiausių vaisingo amžiaus moters sveikatos rodiklių yra reguliarios mėnesinės. Tai ciklinis, fiziologinis, visiškai normalus kraujavimas, kuris įvyksta po ovuliacijos (jei kiaušinėlis nebuvo apvaisintas). Vis dėlto kraujavimų ar tepliojimų gali atsirasti ne tik per tikrąsias mėnesines, bet ir kitu laiku. Toks reiškinys gali būti vadinamas netikrosiomis mėnesinėmis. Dėl ko taip gali nutikti ir ką apie tai reikėtų žinoti kiekvienai moteriai? ...
Skaityti daugiauŠių metų gegužės 15 d. Vilniuje vykusios diskusijos dalyviai pasirašė kreipimąsi į visuomenę, kuriame kalbama apie pakeičiamosios hormonų terapijos (PHT) reikalingumą, saugumą ir efektyvumą, aptariami pasaulyje atliktų PHT klinikinių tyrimų rezultatai. Diskusijoje dalyvavo prof. K. D. Prunskienė (Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjunga), gyd. V. Labanauskas (Lietuvos medicininės informacijos draugija), doc. V.Kruminis (ginekologas), doc. J.Ališauskas (ginekologas), gyd. M.Linkevičienė (ginekologė), gyd. H. Stankevičius (ginekologas), gyd. R.Žiobakas (ginekologas), gyd. R.Armonaitė (bendrosios praktikos gydytoja), gyd. S.Grigonis (endokrinologas), med.dr. J.Badarienė (kardiologė), med. dr. V. Petraitienė (onkologė), habil. dr. R.Bunevičius (psichiatras)....
Skaityti daugiauMakšties mikroflora įvairiais moters gyvenimo laikotarpiais keičiasi pagal hormonų kiekį. Ji skirtinga naujagimystėje, vaikystėje, reprodukciniame moters amžiuje, klimakteriniu laikotarpiu. Apie natūralią makšties mikroflorą plačiau pasakoja Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja akušerė ginekologė Renata SVEIKATIENĖ....
Skaityti daugiauNemiga, karščio pylimas, iš krūtinės besiveržianti širdis ir emocinis nestabilumas – pirmieji menopauzės simptomai. Vienoms šis laikotarpis gali praeiti be ryškesnių ženklų, kitoms jis stipriai apkartina gyvenimą ir tampa nebepakeliamas. Nors moteris jaučiasi sveika, tačiau vis stiprėjantys klimakterinio periodo simptomai ir pašaipos už nugaros dėl kintamos nuotaikos verčia susimąstyti apie prasidėjusį „klimaksą“. Klimaksą išgyvenančios moters nebesupranta vyras, vaikai, jos vengia bendradarbiai. Šiuolaikinė medicina gali padėti. „Pakeičiamoji hormonų terapija išsprendžia daugumą moteris varginančių problemų“, – sako „Kardiolitos“ klinikos gyd. akušerė-ginekologė dr. Danguolė VILDAITĖ. ...
Skaityti daugiauKiekviena moteris nori ir turi jaustis gerai. Graži, sveika, mylima, reikalinga. Tokia ji ir yra visą laiką, tačiau ateina toks periodas, kai visomis šiomis savo savybėmis pradedama abejoti. Toks periodas – tai menopauzė. Tai natūralus procesas, tačiau labai dažnai jis sukelia daug nemalonių pojūčių, kurių norisi kaip įmanoma išvengti. ...
Skaityti daugiauNors visos žinome, kad metams bėgant nejaunėjame, klimakso periodas dažnai užklumpa... „netikėtai“. Greičiausiai taip atrodo todėl, kad nesąmoningai stengiamės apie tai negalvoti, manydamos, kad tai dar labai toli. Ir, pajutusios pirmuosius naujo periodo – klimakso – ženklus, neretai pasimetame, nebežinodamos, kaip elgtis, kad gyvenimas nepasidarytų nemielas dėl daugybės nemalonių simptomų. Apie tai, ką daryti, kad palengvintume sau gyvenimą klimakso periodu, teiraujamės gydytojos ginekologės Bangos KULIKAUSKAITĖS....
Skaityti daugiauMenopauzė - tai pereinamasis gyvenimo laikotarpis, kai silpsta lytinių liaukų veikla, kiaušidės išskiria vis mažiau moteriškųjų hormonų - estrogenų bei progesterono, kurių trūkumas sąlygoja klimakso simptomus....
Skaityti daugiauApie menopauzę ir nemalonius simptomus, atsirandančius jos metu, kalbamės su prof. VACIU SADAUSKU (KAK Akušerijos ir ginekologijos klinika)....
Skaityti daugiaupagrindiniai apibrėžimai menopauzė – moters gyvenimo tarpsnis, kai dėl...
Skaityti daugiauSenėjimas ir su juo susijusi menopauzė yra neišvengiamas biologinis procesas, sukeliantis daugybę įvairių negalavimų, pabloginančių sveikatą ir gyvenimo kokybę, kurių pacientės negali nepastebėti. Specifiniai klimakso simptomai yra ankstyvieji, susiję su širdies ir kraujagyslių funkciniais, psichologiniais ir psichosomatiniais sutrikimais, tarpiniai – lytinių ir šlapimo organų senėjimas, atrofija ir su tuo susiję sutrikimai, bei vėlyvieji padariniai – kaulų retėjimas (osteoporozė), širdies ir kraujagyslių aterosklerozė (išeminė širdies liga, miokardo infarktas) bei senatvinė silpnaprotystė (Alzheimerio liga). Gydymas moteriškais hormonais padeda išspręsti daugumą šių problemų. ...
Skaityti daugiau2001 metais vidutinė moterų gyvenimo trukmė Lietuvoje buvo 75,5 metai (vyrų – 63,3 m.). Menopauzės pradžia nesikeičia, vidutinis menopauzės amžius yra 51 metai. Daugiau nei trečdalis moters gyvenimo praeina po menopauzės, todėl ypač svarbu padėti šiuo laikotarpiu pagerinti jos gyvenimo kokybę. ...
Skaityti daugiauKiaušidžių veiklai pamažu silpstant, trinkant išskiriamų lytinių hormonų sintezei ir pusiausvyrai, moters organizmas patiria stiprų stresą. Įvairius gyvenimą sunkinančius ir varginančius simptomus ir patologines būkles, rimtų komplikacijų grėsmę gali padėti įveikti pakeičiamoji hormonų terapija (PHT). Kokie gydymo PHT privalumai bei šios terapijos taikymo rizikos niuansai? Atidžiau į šią temą ir siūlome pasigilinti žurnalo skaitytojams. Konsultuoja UAB “Teksora” Motinos ir vaiko klinikos ginekologė Genovaitė ROŽUKIENĖ....
Skaityti daugiauMenopauzė - tai lytinių hormonų stokos būklė. Moteriai senstant pakinta visi organai, taip pat ir kiaušidės. Penkiasdešimties metų moteris teturi vos kelis šimtus folikulų, todėl sutrinka lytinių hormonų sintezė. Moters organizme yra daug receptorių, jautrių lytiniams hormonams. Šių receptorių yra smegenyse, kauluose, kraujagyslėse, odoje, akyse, raumenyse, pieno liaukose, lyties ir kt. organuose....
Skaityti daugiau
