){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Neatsitiktinai žarnyno užkrečiamosios ligos vadinamos „nešvarių rankų“ ligomis. Vasara - ypač palankus metas šioms ligoms plisti. Hepatitas A - žarnyno infekcinė liga, pasireiškianti kepenų uždegimu, gelta. Užsikrėtimo keliai tokie patys, kaip ir infekcinės kilmės viduriavimų. Pavojus užsikrėsti šia liga didėja lankantis Azijos, Afrikos šalyse, kur yra menka sanitarinė kultūra. Hepatitu A galima užsikrėsti nesilaikant asmeninės higienos, t.y. kruopščiai neplaunant rankų, valgant neplautus ar pagedusius vaisius, daržoves bei kitus abejotinos kokybės produktus.
Intensyvėjant turizmui ir tarptautiniams ryšiams, vis daugiau žmonių lankosi įvairiose pasaulio šalyse. Yra sudaryti sąrašai užsienio šalių, į kurias vykstant rekomenduojama pasiskiepyti nuo hepatito A.
Daugelio parazitinių kirmėlių kiaušinėliai subręsta šiltu metų laiku (optimali temperatūra 24-300 C), todėl vasarą susidaro ypač palankios sąlygos šioms ligoms plisti.
Pastaruoju metu dėl netvarkingai laikomų šunų, kurių fekalijomis vis labiau užteršiami žalieji miesto plotai, parkai, vaikų žaidimo aikštelės, smėlio dėžės, vis dažniau registruojamos sunkios kirmėlių sukeltos ligos - šunų askaridozė - toksokarozė.
Žmonių askaridoze ir toksokaroze užsikrečiama per užterštą maistą, vandenį, neplautas rankas. Sergant toksokaroze kirminų lervos gali pažeisti plaučius, kepenis, inkstus, akis, smegenis ir kt.
Maisto toksinės infekcijos (MTI) skiriasi iš esmės nuo apsinuodijimo maistu, t.y. nuodingais maisto produktais (grybais, uogomis), ir apsinuodijimo vaistais, turinčiais alkaloidų arba cheminių nuodų. Maisto toksines infekcijas sukelia bakterijos ir jų toksinai, patekę su maistu į žmogaus skrandį ir žarnyną. Infekcinės kilmės viduriavimais, tarp jų ir MTI, dažniau sergame vasarą ir rudenį, kai daugiau geriame nevirinto vandens, pieno, valgome vaisių, uogų ir daržovių, kai padaugėja musių, kai dėl dažnų vidurių sutrikimų susilpnėja skrandžio barjeras. Gana dažnai MTI pasireiškia grupinėmis ligomis, net epidemijos protrūkiais. Pavyzdžiui, šeima ar kolektyvas, valgę tą patį užkrėstą produktą, suserga tą pačią ar rytojaus dieną.
Ypač pavojingi gaminiai, kurie trumpai termiškai apdorojami. Trumpai kepant mėsą, jos viduje neiškepusiose vietose salmonelės ne tik nespėja žūti, bet dar gali ir pasidauginti. Vasarą salmonelės šiltoje aplinkoje greitai dauginasi piene, varškėje, sūryje, todėl juos būtina laikyti šaldytuve. Negalima vartoti atšilusių ir vėl užšaldytų ledų, žalių vištų, ančių kiaušinių (pavyzdžiui, kremui ar tortui gaminti). Į gamtą nerekomenduotina vežtis žalios šaldytos mėsos, paukštienos, nes, produktams atšilus, juose greitai dauginasi salmonelės. Bakterijos greitai dauginasi ir virtose dešrose, dešrelėse, rūkytoje vištienoje, konditerijos gaminiuose, jei jie laikomi aukštesnėje kaip +80 C temperatūroje.
Todėl į iškylą gamtoje pasiimkime konservuotų, sausų gaminių (makaronų, kruopų, sausų sriubų ir kt.), džiūvėsių, sausainių, riešutų, šalto rūkymo mėsos gaminių. Gerkite fasuotus vaisvandenius, geriamąjį ar mineralinį vandenį. Tuomet būsite saugūs, ir namo grįšite sveiki.
Salmoneliozė - ūminė žarnyno liga, pasireiškianti kaip maisto toksinė infekcija, t.y. pykinimu, vėmimu, viduriavimu, pilvo skausmais bei karščiavimu. Dažniausiai užsikrečiama suvalgius netinkamai paruoštą mėsos produktą. Ypač pavojingi blogai iškepti žuvies, mėsos patiekalai, įvairūs gaminiai iš faršo, paštetai, blyneliai su mėsa, žali ar skystai virti kiaušiniai ir kt. Kas gi vyksta? Gaminio viduje mėsa išlieka pusiau žalia, todėl salmonelės ne tik nespėja žūti, bet ir dauginasi.
Užsikrėtus salmonelioze, svarbu skubiai iš virškinamojo trakto pašalinti užkrėstą maistą. Pajutę pirmuosius simptomus, tuoj pat šiltu vandeniu plaukite skrandį. Galima nesustojant išgerti kelis kartus po 0,5 l šilto vandens (iš viso - 1-1,5 l). Neatsiradus savaiminiam vėmimui, jį sukelkite pirštu palietę gomurį. Plaunama tol, kol išplovose nelieka maisto likučių. Jei sveikatos būklė sunki, nedelsdami kvieskite greitąją pagalbą. Medikai skrandį išplaus vietoje ar stacionare. Kitas svarbus momentas - atnaujinti kuo greičiau vemiant ir viduriuojant netektą skysčio kiekį, t.y. pradėti gerti gurkšniais, kas 3-5 min. (jokiu būdu ne iškart visą kiekį!), skysčius. Gerkite standartinius druskų tirpalus (ištirpintą vandenyje rehidrono, gastrolito ar kt. elektrolitų pakelį pagal instrukciją). Jei namų vaistinėlėje jų nėra, gerkite negazuotą mineralinį vandenį ar geriamąjį vandenį, įdėję 0,5 arbatinio šaukštelio valgomosios druskos. Skysčių kiekiui atnaujinti netinka limonadai, sultys, kokakola, sultiniai ar grynas vanduo. Visais atvejais rekomenduojamas vaistas smekta (Smecta). Tai gamtinės kilmės preparatas, pagamintas iš specialaus išvalyto molio, saugantis žarnyno gleivinę nuo mikroorganizmų, toksinų poveikio, atnaujinantis gleivinės vientisumą po ūminių apsinuodijimų. O gydytojas nuspręs, ar reikia vartoti antibakterinių vaistų - antibiotikų.
Infektologo patarimai:
Griežtai laikykitės asmens higienos. Kruopščiai ir dažnai plaukite rankas.
Tinkamai laikykite ir gaminkite maisto produktus.
Plaukite vaisius ir daržoves, negerkite nepasterizuoto pieno.
Nepirkite gatavų maisto produktų iš nežinomų asmenų.
Pirkite tik veterinarų patikrintą mėsą.
Nevalgykite nepažįstamų grybų ar uogų.
Neleiskite vaikams žaisti šunų teršiamose smėlio dėžėse bei aikštelėse.
Šeimos vaistinėlėje turėkite po keletą sausų druskų koncentratų (rehidrono, gastrolito ar kt.) ir smektos pakelių; fluorochinolonų grupės vaistų (vartoti tik gydytojui paskyrus). Nepamirškite jų pasiimti su savimi į kelionę ar išvyką atostogų metu.
Pasikonsultuokite su infektologu, į kokias užsienio šalis vykstant reikia pasiskiepyti nuo hepatito A.
Jei, pradėjus viduriuoti, nėra galimybės greitai patekti pas gydytoją, reikia nedelsiant pagal instrukciją (ji yra ant kiekvieno pakelio) pasigaminti rehidrono tirpalą ir pradėti jį gerti gurkšniais kas 2-3 min., išgerti smektos pakelį (atskiedus stikline vandens), kol bus suteikta kvalifikuota medicinos pagalba. Jei viduriuojate, atsisakykite saldumynų, riebių, daug prieskonių turinčių patiekalų, stiprios kavos, pieno, alkoholinių gėrimų.
Ar suvalgėte senos, žalios mėsos, ar apsinuodijote grybais, neplautomis uogomis, svarbu kuo greičiau pašalinti juos iš virškinamojo trakto - būtinas gausus pakartotinis skrandžio plovimas ir vidurių laisvinamieji vaistai. Tinka smecta ir aktyvintoji anglis. Jei sveikata negerės, kvieskite greitąją pagalbą.
Nors žiema dar neprasidėjo, vis dažniau išgirstama apie norovirusinę infekciją. Ši liga kitaip gali būti vadinama žiemos vėmimo liga arba virusiniu gastroenteritu. Ji sukelia ne tik vėmimą ir viduriavimą – gali pasireikšti kur kas daugiau simptomų. Ką reikėtų žinoti apie norovirusinę infekciją ir ką daryti, jei ji pasireiškė ir Jums? ...
Skaityti daugiauCOVID-19 koronavirusinė infekcija, kaip rodo vis daugiau tyrimų, pažeidžia toli gražu ne tik kvėpavimo sistemą. Daugybė žmonių skundžiasi širdies ir kraujagyslių sutrikimais ir kitomis problemomis. Vis dėlto itin daug neramumo kelia tai, kad ši infekcija gali būti gana pavojinga smegenų audiniams ir pažintinėms funkcijoms. Kai kurie dar ilgą laiką po jos skundžiasi mąstymo ir kalbos sutrikimais, informacijos įsiminimo sunkumais, įvairių užduočių ir situacijų sprendimo problemomis, orientacijos pakitimais ir t.t. ...
Skaityti daugiauŠiltasis metų laikas daugybei žmonių teikia džiaugsmą ir didina norą vėl daugiau laiko praleisti gamtoje. Jei žiemą būdinga didesnė rizika nušalti, o vasarą – nudegti saulėje, tai reikėtų nepamiršti ir dar vieno itin svarbaus pavojaus – erkių. Jos tik ir laukia, kol galės surasti kokią nors kūno vietą, kurioje galėtų išbūti tol, kol pakankamai pasisotins ir išliks nepastebėtos. Tarkime, vien per 2019 metų pirmąją pusę Lietuvoje užregistruota apie 100 susirgimų erkiniu encefalitu, kai 2018 metais šių susirgimų atvejų skaičius buvo beveik per pusę mažesnis. Tuo tarpu Laimo ligos sergamumas per pirmąsias 2018 ir 2019 metų puses išliko labai panašus ir siekė 550-600 atvejų. Vis dėlto ir Laimo ligos atvejų nuolat daugėja. ...
Skaityti daugiauapie sisteminę raudonąją vilkligę (srv) pirmą kartą išgirdau socialinių...
Skaityti daugiauVisuomenėje paplitęs įsitikinimas, jog tuberkuliozė yra sutramdyta, tačiau kasmet ši liga nusineša apie 1,5 milijono gyvybių visame pasaulyje – Europoje kas septynias valandas vidutiniškai vienas žmogus miršta nuo šios ligos. Kasmet užfiksuojama 9 milijonai naujų infekcijos atvejų bei atsiranda mutavusių tuberkuliozę sukeliančių bakterijų atmainų. Aukščiausio lygio Europos Sąjungos medicininių tyrimų projektas siekia koordinuoti stipresnės bei ilgiau veikiančios tuberkuliozės vakcinos kūrimą....
Skaityti daugiauVoragyviai erkės pavojingos ne tik mėgstantiems pasivaikščioti po mišką, bet ir tiems, kurie niekada neišeina toliau kaip į miesto parką – užfiksuota daugybė atvejų, kai erkė įsisiurbė grįžus iš jo. Už degtuko galvutę mažesnis padarėlis gali sukelti nebepataisomų pasekmių. Todėl, įtarus bet kurią iš erkės platinamų ligų, būtina nedelsiant kreiptis į gydytojus....
Skaityti daugiauTai yra gleivinės, išklojančios burną, erozijos. Priežastys gali būti labai įvairios: dirginantys burnos gleivinę vaistai, cheminės medžiagos, infekcinės ligos, mechaninis burnos gleivinės sužalojimas bei kitos. Dažnai opelės yra nekenksmingos ir išgyja savaime per kelias dienas. Aftinės opos – tai dažniausiai be žinomos priežasties besikartojančios opelės, kurios vargina 20 procentų populiacijos. Reiktų kreiptis į gydytoją, jei burnos opelės neišgyja per kelias dienas ar dažnai pasikartoja....
Skaityti daugiauSalmoneliozė – tai infekcinė liga, kurią sukelia salmonelėmis vadinamos bakterijos. Liga pasireiškia viduriavimu, karščiavimu, pilvo ir galvos skausmais. Šie ligos simptomai dažniausiai pastebimi po 12 – 72 valandų nuo užsikrėtimo. Liga paprastai trunka 4 – 7 dienas, ir daugelis pasveiksta be specifinio gydymo. Kai kuriems ligoniams bakterijos iš žarnyno gali patekti į kraują bei kitus organus. Tokiu atveju negydant liga gali baigtis mirtimi. Sunkesnė ligos eiga būna kūdikiams, mažiems vaikams, pagyvenusiems žmonėms bei asmenims su silpnesne imunine sistema....
Skaityti daugiauDaugelis svajoja apie artėjantį pavasarį, vasarą, kaip galimybę ilgiau pabūti gamtoje, rinkti uogas ar grybus, bet tuo pat metu bijo, kad neįsisiurbtų erkė ir neapkrėstų pavojinga liga. Ir ne be pagrindo. 2001 m. Lietuvoje buvo užregistruoti 298 sergantieji erkiniu encefalitu (tarp jų 26 vaikai), iš kurių trys - mirė. Nė vienas iš jų nebuvo pasiskiepijęs nuo šios ligos. Didžiausias sergamumas erkiniu encefalitu užregistruotas Šiaulių, Panevėžio, Akmenės, Radviliškio, Kėdainių, Kupiškio, Kauno rajonuose. Apie erkinį encefalitą bei apie tai, kaip jo išvengti ir kodėl reikia skiepytis, pasakoja KMU alergologė-pulmonologė Eglė Vaitkaitienė....
Skaityti daugiauPernai Lietuvoje gripu sirgo apie 100 tūkst. gyventojų. Pasaulyje 1918 metais nuo gripo ir jo komplikacijų mirė 20 mln. žmonių, 1957-aisiais - apie milijoną. Mūsų šalyje gripo epidemijos dažniausiai kyla sausio vasario mėnesiais, tačiau pasitaiko ir gruodį bei kovą. Nuo 1991-ųjų Lietuvoje gripo epidemijos nebuvo tik 1994-1995 metais. Gripą, ūminę kvėpavimo takų ligą, sukelia A ir B tipo virusai. 2004-2005 m. gripo sezoną dominuos šios gripo virusų padermės: A/Fujian/411/2002 (H3N2), A/ New Caledonia/20/99 (H1N1), B/Shanghai /361/2002. Vadinamasis Fudžijamo padermės virusas ypač paplito per 2003-2004 m. sezoną ir „išstūmė” iki tol vyravusį vadinamąjį Maskvos padermės (A/Moscow/10/99 (H3N2) virusą. Naujosios Kaledonijos bei Šanchajaus padermių virusai jau buvo nustatyti ankstesniais metais. Aplinkoje gripo virusas išlieka keletą valandų ir plinta oro lašeliais sergančiajam čiaudint, kosint, kalbant ar net ramiai kvėpuojant. Susirgus gripu, staiga pradeda krėsti šaltis, pakyla aukšta (iki 39-40 laipsnių) temperatūra, „laužo” kaulus, skauda galvą. VU MF Infekcinių ligų klinikos gydytoja infektologė dr. Daiva Radzišauskienė pataria žmonėms, kuriems pasireiškė gripo simptomų, kuo anksčiau pasirūpinti tinkamu gydymu. Svarbu išnaudoti ir natūralias organizmo „gynybos pajėgas”. ...
Skaityti daugiauPasaulio medikai pastaraisiais metais vis dažniau susiduria su naujomis infekcinėmis ligomis. 2004 m. pradžioje pasirodė nerimastingų pranešimų apie pirmuosius žmonių mirties nuo paukščių gripo atvejus Azijos šalyse. Nors į Lietuvą paukštiena iš Azijos neimportuojama, infektologijos specialistai perspėja dėl ligos grėsmės. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu sudaryta komisija parengė “Pasirengimo gripo pandemijai planą”. Ypač didelių padarinių paukščių gripas galėtų turėti, jeigu juo susirgtų ir žmonės. Gripo pandemijos kyla maždaug kas 10 bei 40 metų. Paskutinioji gripo pandemija prieš keturis dešimtmečius (1964 m.) pasaulyje nusinešė 800 tūkst. gyvybių. Lietuvoje 2002 m. buvo 9 maliarijos atvejai, 2001 m. vienas asmuo mirė nuo leišmanijozės. Pastarasis atvejis įrodė, kad būtina užtikrinti operatyvų vaistų retoms ligoms gydyti tiekimą. O kad tai aktualu, rodo ir 2003 m. pasaulį ištikęs SŪRS (staigus ūminis respiracinis sindromas). 2003 m. liga prasidėjo Azijos žemyne. Per trumpą laiką užregistruoti susirgimai 27 pasaulio bei 11 Europos šalių. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, per 2003 m. SŪRS susirgo 8098 žmonės, iš jų 774 mirė. Tuo tarpu Lietuvoje sergamumas daugeliu žinomų infekcinių ligų nemažėja. Pasiutligės židiniai registruojami visoje šalyje. Dėl šios ligos 2000 m. medikų pagalbos prireikė 12 800 asmenų. Lietuvoje nepalanki situacija sergamumui erkiniu encefalitu bei Laimo liga mažinti. Šalyje kasmet registruojama 10-15 tūkst. susirgimų žarnyno infekcinėmis ligomis, palyginti dažni šigeliozės ir salmoneliozės protrūkiai. ...
Skaityti daugiauĮ klausimus apie tai, kaip vakcinos padeda apsisaugoti nuo kvėpavimo takų ligų, atsako Vilniaus universiteto Bendrosios medicinos praktikos ir slaugos katedros docentas Algimantas VINGRAS....
Skaityti daugiausergu toksoplazmoze. norėčiau daugiau sužinoti apie šią ligą. rūta d., 14 m....
Skaityti daugiauPasaulio sveikatos organizacijos ekspertų teigimu, Lietuva priklauso prie aštuonių pasaulio valstybių, kuriose daugiausia žmonių serga atspariomis vaistams tuberkuliozės formomis. „Daug žmonių, net ir turinčių sergančiųjų tuberkulioze savo namuose, vengia tikrintis ir mano, kad ši bėda praeis savaime. Nemažai sergančių suaugusiųjų nutraukia gydymą. Toks atsainus požiūris į ligą didina vaikų sergamumą tuberkulioze“, – sako gydytoja vaikų pulmonologė Danutė Jadzevičienė....
Skaityti daugiauNebepataisomus kepenų pažeidimus sukeliantis hepatito C virusas medikų vadinamas tyliuoju žudiku. Mat šiuo virusu užsikrėtęs žmogus 15–30 metų gali nejausti jokių simptomų, o kai jie pasireiškia, padėti gali būti per vėlu. Pavojinga tai, kad bet kuris mūsų gali būti hepatito C viruso nešiotoju, ypač jei iki1993 m. buvo perpiltas kraujas, atliktos didesnės apimties operacijos. Gegužės 19-oji – pasaulinė hepatito diena, kai kiekvienam mūsų privalu paklausti savęs – ar aš, mano artimieji nesergame hepatitu C? ...
Skaityti daugiauSergamumas tuberkulioze kelia nerimą, o liga dėl gresiančios epidemijos jau vadinama XXI amžiaus rykšte. Tuberkuliozė ne tik plinta, bet ir kinta, nes daugėja vaistams atsparios tuberkuliozės formų. Žodžiu, tuberkuliozė vėl tampa įprasta ir neretai sutinkama patologija visų specialybių gydytojams, kurios nežinojimas gali sukelti labai skaudžias pasekmes. Nejau grįšime į laikus, kai nuo tuberkuliozės išmirdavo visos šeimos ar net kaimai?...
Skaityti daugiauHepatitas C – tai kepenų uždegimas, kurį sukelia hepatito C virusas. Virusas aptinkamas šia liga sergančio žmogaus kraujyje. Labai svarbu kuo anksčiau diagnozuoti ligą ir nedelsiant pradėti gydyti, kadangi liga nepastebimai progresuoja, išsivysto komplikacijos. Anksti pradėtas gydymas bus sėkmingesnis, pacientas turės daugiau galimybių visiškai pasveikti ir išvengti ligos komplikacijų. Plačiau apie ligą ir jos gydymą kalbamės su Vilniaus universiteto infekcinių ligų, dermatovenerologijos ir mikrobiologijos klinikos vedėju prof. habil. dr. Arvydu AMBROZAIČIU....
Skaityti daugiauSergant įvairiomis ligomis jaučiami patys įvairiausi ir dažniausiai ne patys maloniausi simptomai. Tuomet skubame pas gydytojus, į vaistines ir stengiamės kuo greičiau pasveikti, kad tik nebetektų kentėti nemalonių pojūčių. Tačiau, deja, yra ir tokių ligų, kurios žmogui žalą daro apie tai „nepranešdamos“. Viena iš jų yra hepatitas C. Apie jį kalbame su Vilniaus universiteto infekcinių ligų, dermatovenerologijos ir mikrobiologijos klinikos vedėju prof. habil. dr. Arvydu Ambrozaičiu....
Skaityti daugiauRetam niekada gyvenime nėra buvę skausmingų pūslyčių apie lūpas. „Nereikia bučiuotis prieš vėją,“ – juokauja žmonės. Jei patikėjote šia liaudies išmintimi, pamąstykite, kodėl tokios pačios pūslytės kartais atsiranda ne tik apie lūpas, bet ir lytinių organų srityje. Juk „ant šieno“ šiais laikais nieko nebevyksta, o plastikiniai langai patikimai apsaugo butus nuo skersvėjų. Palikime ramybėje vėjo išdaigas, o, jei norite išsamiau sužinoti apie lūpų ir lytinių takų pūslelinę, – skaitykite toliau....
Skaityti daugiauŠtai ir vėl artėja daugelio mūsų laukiamas pavasaris. Metas, kai išsibudinę iš žiemos apsnūdimo ir džiaugdamiesi šiluma skubėsime kuo daugiau pabūti gamtoje. Kaip puiku, kad Lietuvoje gausu ežerų, upių, miškų! Nors gamtoje jaučiamės pakankamai saugiai, deja, yra padarėlių, kurių reikia saugotis ir Lietuvos miškuose. Dažnas iš mūsų vasarą pagalvoja: „ir kodėl aš pavasarį nepasiskiepijau nuo erkinio encefalito, dabar jausčiausi saugus”. Tad prisiminkite – dabar tinkamiausias metas apsisaugoti nuo ligos, nuo kurios specifinių vaistų nėra. Turėtume suskubti skiepytis žinodami, kad apie 1 proc. persirgusių šia liga miršta, net iki 30 proc. žmonių visam gyvenimui lieka nemalonių padarinių: nuo pasikartojančių galvos skausmų, atminties ir dėmesio sutrikimų, padidėjusio nervingumo iki paralyžių, sutrikusios koordinacijos, sunkių psichikos sutrikimų....
Skaityti daugiauVilniuje vyko Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) Europos regioninio biuro tuberkuliozės priežiūros, kontrolės ir profilaktikos srityje dirbančių Baltijos šalių specialistų pasitarimai. Seminaras priminė tuberkuliozės pavojų, gydymo būdus ir būtinybę apie tai kuo plačiau informuoti šalies gyventojus. ...
Skaityti daugiauTuberkuliozė yra viena iš labiausiai paplitusių infekcinių ligų pasaulyje. PSO duomenimis, tuberkuliozės mikobakterijomis užsikrėtę apie 1,7 mlrd. pasaulio žmonių. Kasmet tuberkulioze suserga apie 8,8 mlrd. asmenų, nuo jos miršta apie 3 mln. gyventojų....
Skaityti daugiauŽodis gripas kilęs iš prancūzų kalbos žodžio grippe, gripper, kurio reikšmė - “sugriebti, sučiupti”. Liga užklumpa staiga, o kasmetinės gripo epidemijos bei komplikacijos pareikalauja ne tik milijoninių išlaidų, bet ir žmonių gyvybių. Liga, kurios simptomai tokie pat kaip gripo, aprašyta dar Hipokrato (460-377 m. pr. Kr.). Senieji raštai liudija, kad Hipokratas, Dioskoridas, Plinijus šiai ligai gydyti, be kitų priemonių, vartojo ir šeivamedį. Šeivamedis auga ir Lietuvoje. Jo žiedų galima prisirinkti ar nusipirkti vaistinėje. Tai - prakaitavimą skatinanti priemonė....
Skaityti daugiauSpėjama, kad Lietuvoje apie 50–70 tūkst. žmonių serga hepatitu C – lėtine liga, kuri sukelia cirozę, kepenų vėžį ir pan. Bėda, kad į kraują patekęs hepatito C virusas nesukelia beveik jokių ligos simptomų, tačiau daug metų tyliai žudo kepenis. Išeitis – dabar <a href="http://www.sveikaszmogus.lt/index.php?pagrid=hepatito_tyr_centrai">atlikti specialų kraujo testą</a>, jei reikia, pradėti gydytis ir išsaugoti sveikatą. Netikėkite mitu, kad hepatitas C – asocialių visuomenės sluoksnių liga....
Skaityti daugiauGripas – viruso sukeliama lengvai užkrečiama infekcinė liga. Jis dažnai vadinamas kvėpavimo takų infekcija, tačiau užsikrėtus negaluoja visas vaikučio kūnelis....
Skaityti daugiau
