){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Lietuvoje kasmet diagnozuojama apie 600 naujų ligos atvejų, ir šis skaičius kasmet didėja maždaug 15 proc. Hepatitą C sukeliantis virusas yra perduodamas per kraują ar organizmo skysčius. Didžiausia tikimybė užsikrėsti yra tiems asmenims, kuriems buvo perpiltas kraujas ar jie patys buvo kraujo, o ypač plazmos donorai iki 1993 metų – iki to laiko nebuvo diagnostinių metodų hepatito C virusui nustatyti. Į rizikos grupę patenka asmenys, kuriems iki 1993 metų buvo atliktos didesnės apimties operacijos.
Dar viena rizikos grupė – hemodializuojami pacientai. Šiuo metu veikia griežta hemodializės procedūrų kontrolė, tačiau moderni ir sterili aparatūra atsirado tik paskutinį dešimtmetį.
Pasak specialistų, hepatitu C gali sirgti ir susigundžiusieji pasidaryti tatuiruotę, pedikiūrą, manikiūrą, ypač pirmaisiais Nepriklausomybės metais, kai privačių nedidelių grožio salonų higienos niekas nekontroliavo. Turėtų pasitikrinti ir asmenys, tatuiruotes darę kalėjimuose ar egzotiškose šalyse. Hepatito C virusu galima užsikrėsti ir smulkesnių manipuliacijų metu – pakanka tik vieną kartą pasinaudoti švirkštu, užkrėstu svetimo žmogaus krauju ir atsiranda didžiulė tikimybė susirgti.
Apie hepatitą C jau rašėme praėjusiame „Sveiko žmogaus“ numeryje. Straipsnis sukėlė didelį mūsų skaitytojų susidomėjimą – po jo pasirodymo gavome ne vieną laišką su klausimais apie šią sunkią ligą. Atsakyti į juos paprašėme Vilniaus universiteto Infekcinių ligų, dermatovenerologijos ir mikrobiologijos klinikos infekcinių ligų gydytojos doc. Ligitos Jančorienės.
Toks C hepatito viruso užsikrėtimo būdas yra galimas bet iš tiesų labai retas, nes infekcijai perduoti reikia masyvesnio kontakto su krauju ar kitais organizmo skysčiais. Didesnė tikimybė manikiūro procedūros metu yra užsikrėsti B hepatito virusu, kurio koncentracija tame pačiame kiekyje kraujo paprastai yra didesnė.
Jei manote, kad sūnus galėjo pabandyti švirkščiamųjų į veną narkotikų, tuomet neabejotinai reiktų patarti jam išsitirti dėl hepatito B ir hepatito C virusų infekcijos. Sugaištas laikas apmąstymams, manau, tikrai bus brangesnis nei paprastas atrankos serologinis kraujo anti HCV testas
Tokio pobūdžio operacija neturėtų būti priskiriama didelės rizikos užsikrėsti C hepatito virusu veiksniams, jei ji nebuvo komplikuota: nebuvo kraujavimo, kraujo perpylimo ar pakartotinės chirurginės intervencijos. Didelė rizika užsikrėsti C hepatito virusu iki 1993 metų buvo atliekant masyvias chirurgines intervencijas, operuojant pilvą, gydant po didelių traumų, ypač, jei teikiant pagalbą reikėjo perpilti kraują ar jo produktus, kurie dažnai buvo užkrėsti C hepatito virusu, o galimybės jį nustatyti – nebuvo.
Užsikrėtimo rizika buitinio kontakto metu yra nedidelė, bet galima, ypač jei su sergančiuoju asmeniu gyvenama ilgai. Literatūros duomenimis, tokio užsikrėtimo rizika yra apie 1–4 proc. ir dažniausiai realizuojasi per bendrų asmens higienos daiktų (skustukų, dantų šepetėlių, rankšluosčių ir kitų priemonių) naudojimą. Tarkim, ant skustuko likęs mikroskopinis užteršto kraujo kiekis gali patekti į sveiko žmogaus organizmą pastarajam tuo pačiu instrumentu susižeidus skutimosi metu. Slaugant sergantįjį namuose, dažnai tenka atlikti ir medicinines procedūras, pvz., injekcijas į raumenis. Tokiu būdu gali pasitaikyti ir susižeidimo su medicininiais instrumentais namuose atvejų, o jei slaugomas žmogus serga lėtiniu C hepatitu, tuomet iškyla rizika užsikrėsti.
Bet kurios chirurginės intervencijos metu žmogus gali užsikrėsti C hepatito virusu, jei susidaro tokios aplinkybės, kai gali patekti užkrato. Kaip jau minėjau, didesnė rizika užkrėsti C hepatito virusu iki 1993 metų buvo po operacijos perpilant kraują.
Užsikrėtęs C hepatito virusu žmogus gali ilgą laiką (dešimtmečiais) gali nejausti jokių negalavimų, galbūt išskyrus greitesnį nuovargio pojūtį, silpnumą. Todėl rekomendacija pasitikrinti nėra sietina su žmogaus savijauta, daugiau su veiksniais, kurie gali sudaryti C hepatito viruso užsikrėtimo riziką (buvusi chirurginė intervencija, kraujo ar jo produktų perpylimas, kraujo ar plazmos donorystė, kontaktas su sergančiuoju).
Pirmiausia reikėtų pradėti nuo to, kad šiuolaikinis hepatito C gydymas yra efektyvus didesnei pusei gydomų pacientų, klinikiniais tyrimais įrodyta, kad žmogų galima išgydyti nuo C hepatito infekcijos. Jei infekcija negydoma, yra tikimybė, kad liga progresuos, nors tai labai individualu ir priklauso nuo vidinių ir išorinių veiksnių. Progresavimo rizika yra susijusi su vyresniu amžiumi, nutukimu, polinkiu į medžiagų apykaitos sutrikimą, alkoholio vartojimu, nepalankiu viruso genotipu ir net kai kuriais genetiniais veiksniais. Manoma, kad C hepatito infekcija linkusi progresuoti 30-čiai proc. užsikrėtusiųjų, jaunesniems nei 40-ties metų amžiaus ligoniams per ilgesnį laiką (per 40 metų), o vyresniems nei 40-ties metų amžiaus pacientams per trumpesnį laiką (per 20 metų). Lėtinis C hepatitas gali palaipsniui progresuoti iki kepenų cirozės, o vėliau gali susiformuoti net pirminis kepenų vėžys arba visai sutrikti kepenų funkcija, tuomet padėti galima tik persodinant kepenis.
Pasak doc. L.Jančorienės, pacientai, kuriuos gydant šiuolaikine terapija, pasiekiamas stabilus virusologinis atsakas, prilyginami pasveikusiems. Jeigu jų imunitetas nebus labai sutrikdytas (jie neužsikrės ŽIV, nebus persodinti organai, nebus gydomas spinduline ar chemoterapija), tikėtina, kad infekcija daugiau nebepasireikš. Nepaisant tokios palankios prognozės, buvusius ligonius toliau turi stebėti specialistai, turi būti periodiškai tikrinami jų kraujo rodikliai. Tačiau šie žmonės gali gyventi visavertį gyvenimą ir jaustis sveiki.
Ankstyva hepatito C diagnozė yra įmanoma daugiau kalbant apie susirgusius gelta asmenis – tuomet galima teigti, kad žmogus užsikrėtė paskutiniųjų pusės metų laikotarpiu. Kitais atvejais hepatito C infekcija dažnai nustatoma atsitiktinai, o užsikrėtimo virusu, t.y. viruso patekimo į organizmą, momentas lieka netgi nežinomas.
„Tačiau kuo anksčiau išaiškinsime sergantįjį hepatitu C ir pradėsime gydyti, tuo didesnė tikimybė pasiekti geresnį gydymo rezultatą. Gydant ligonius, kuriems nustatyta virusinė C kepenų cirozė arba labai progresavusi kepenų fibrozė (randėjimas), rezultatai daug blogesni“, – pastebi infekcinių ligų gydytoja.
Kita vertus, kuo anksčiau bus nustatytas hepatitas C, tuo didesnė nauda bus ne tik ligoniui, bet ir visuomenei – smarkiai sumažės infekcijos perdavimo rizika. Gydytojai tikisi, kad užsikrėtęs asmuo sąmoningai vengs kontakto, kurio metu virusas galėtų būti perduotas kitiems sveikiems asmenims.
Šiuolaikinis hepatito C gydymas yra dviejų vaistų – pegiliuoto interferono ir ribavirino – derinys. Lietuvoje šis derinys yra kompensuojamas lėtiniu C hepatitu sergantiems pacientams, jei jų būklė vatitinka ligos kriterijus. Pasak doc. L.Jančorienės, hepatito C gydymas Lietuvoje atitinka pasaulinius standartus. Tačiau žinant, kad stabilus virusologinis atsakas pasiekiamas tik pusei gydomų ligonių, pasaulyje kuriami ir tiriami nauji vaistai ar jų deriniai, kurie galėtų minėtą rezultatą pagerinti.
JAV ir Vakarų Europos šalyse mokslu patvirtintos naujovės labai greitai diegiamos į praktiką, taip pasiekiant didesnį ekonominį efektą ir taupant valstybių lėšas, kurios galėtų būti išleistos pasenusiems ar mažiau efektyviems gydymo metodams. Lietuvoje šis procesas labai inertiškas, bet koks diagnostikos ar gydymo metodikos pataisymas, pakoregavimas kainuoja keletą metų biurokratinių susirašinėjimų su atsakingomis valstybinėmis įstaigomis. „Dėl to kenčia mūsų pacientai, galiausiai valstybės išlaidos tik padidėja, nes dėl neefektyvaus gydymo ligonius tenka gydyti pakartotinai, – pabrėžia doc. L.Jančorienė. – Artimiausiu metu lėtiniam hepatitui C gydyti tikimės sulaukti trečiojo preparato, kuris turėtų pagerinti gydymo rezultatus, ypač tiems pacientams, kuriems gydymas pegiliuoto interferono ir ribavirino deriniu nebuvo veiksmingas“. Tiesa, kaip greitai nauju vaistų deriniu bus galima gydytis, prognozuoti kol kas sunku.
Nors žiema dar neprasidėjo, vis dažniau išgirstama apie norovirusinę infekciją. Ši liga kitaip gali būti vadinama žiemos vėmimo liga arba virusiniu gastroenteritu. Ji sukelia ne tik vėmimą ir viduriavimą – gali pasireikšti kur kas daugiau simptomų. Ką reikėtų žinoti apie norovirusinę infekciją ir ką daryti, jei ji pasireiškė ir Jums? ...
Skaityti daugiauCOVID-19 koronavirusinė infekcija, kaip rodo vis daugiau tyrimų, pažeidžia toli gražu ne tik kvėpavimo sistemą. Daugybė žmonių skundžiasi širdies ir kraujagyslių sutrikimais ir kitomis problemomis. Vis dėlto itin daug neramumo kelia tai, kad ši infekcija gali būti gana pavojinga smegenų audiniams ir pažintinėms funkcijoms. Kai kurie dar ilgą laiką po jos skundžiasi mąstymo ir kalbos sutrikimais, informacijos įsiminimo sunkumais, įvairių užduočių ir situacijų sprendimo problemomis, orientacijos pakitimais ir t.t. ...
Skaityti daugiauŠiltasis metų laikas daugybei žmonių teikia džiaugsmą ir didina norą vėl daugiau laiko praleisti gamtoje. Jei žiemą būdinga didesnė rizika nušalti, o vasarą – nudegti saulėje, tai reikėtų nepamiršti ir dar vieno itin svarbaus pavojaus – erkių. Jos tik ir laukia, kol galės surasti kokią nors kūno vietą, kurioje galėtų išbūti tol, kol pakankamai pasisotins ir išliks nepastebėtos. Tarkime, vien per 2019 metų pirmąją pusę Lietuvoje užregistruota apie 100 susirgimų erkiniu encefalitu, kai 2018 metais šių susirgimų atvejų skaičius buvo beveik per pusę mažesnis. Tuo tarpu Laimo ligos sergamumas per pirmąsias 2018 ir 2019 metų puses išliko labai panašus ir siekė 550-600 atvejų. Vis dėlto ir Laimo ligos atvejų nuolat daugėja. ...
Skaityti daugiauapie sisteminę raudonąją vilkligę (srv) pirmą kartą išgirdau socialinių...
Skaityti daugiauVisuomenėje paplitęs įsitikinimas, jog tuberkuliozė yra sutramdyta, tačiau kasmet ši liga nusineša apie 1,5 milijono gyvybių visame pasaulyje – Europoje kas septynias valandas vidutiniškai vienas žmogus miršta nuo šios ligos. Kasmet užfiksuojama 9 milijonai naujų infekcijos atvejų bei atsiranda mutavusių tuberkuliozę sukeliančių bakterijų atmainų. Aukščiausio lygio Europos Sąjungos medicininių tyrimų projektas siekia koordinuoti stipresnės bei ilgiau veikiančios tuberkuliozės vakcinos kūrimą....
Skaityti daugiauVoragyviai erkės pavojingos ne tik mėgstantiems pasivaikščioti po mišką, bet ir tiems, kurie niekada neišeina toliau kaip į miesto parką – užfiksuota daugybė atvejų, kai erkė įsisiurbė grįžus iš jo. Už degtuko galvutę mažesnis padarėlis gali sukelti nebepataisomų pasekmių. Todėl, įtarus bet kurią iš erkės platinamų ligų, būtina nedelsiant kreiptis į gydytojus....
Skaityti daugiauTai yra gleivinės, išklojančios burną, erozijos. Priežastys gali būti labai įvairios: dirginantys burnos gleivinę vaistai, cheminės medžiagos, infekcinės ligos, mechaninis burnos gleivinės sužalojimas bei kitos. Dažnai opelės yra nekenksmingos ir išgyja savaime per kelias dienas. Aftinės opos – tai dažniausiai be žinomos priežasties besikartojančios opelės, kurios vargina 20 procentų populiacijos. Reiktų kreiptis į gydytoją, jei burnos opelės neišgyja per kelias dienas ar dažnai pasikartoja....
Skaityti daugiauSalmoneliozė – tai infekcinė liga, kurią sukelia salmonelėmis vadinamos bakterijos. Liga pasireiškia viduriavimu, karščiavimu, pilvo ir galvos skausmais. Šie ligos simptomai dažniausiai pastebimi po 12 – 72 valandų nuo užsikrėtimo. Liga paprastai trunka 4 – 7 dienas, ir daugelis pasveiksta be specifinio gydymo. Kai kuriems ligoniams bakterijos iš žarnyno gali patekti į kraują bei kitus organus. Tokiu atveju negydant liga gali baigtis mirtimi. Sunkesnė ligos eiga būna kūdikiams, mažiems vaikams, pagyvenusiems žmonėms bei asmenims su silpnesne imunine sistema....
Skaityti daugiauDaugelis svajoja apie artėjantį pavasarį, vasarą, kaip galimybę ilgiau pabūti gamtoje, rinkti uogas ar grybus, bet tuo pat metu bijo, kad neįsisiurbtų erkė ir neapkrėstų pavojinga liga. Ir ne be pagrindo. 2001 m. Lietuvoje buvo užregistruoti 298 sergantieji erkiniu encefalitu (tarp jų 26 vaikai), iš kurių trys - mirė. Nė vienas iš jų nebuvo pasiskiepijęs nuo šios ligos. Didžiausias sergamumas erkiniu encefalitu užregistruotas Šiaulių, Panevėžio, Akmenės, Radviliškio, Kėdainių, Kupiškio, Kauno rajonuose. Apie erkinį encefalitą bei apie tai, kaip jo išvengti ir kodėl reikia skiepytis, pasakoja KMU alergologė-pulmonologė Eglė Vaitkaitienė....
Skaityti daugiauPernai Lietuvoje gripu sirgo apie 100 tūkst. gyventojų. Pasaulyje 1918 metais nuo gripo ir jo komplikacijų mirė 20 mln. žmonių, 1957-aisiais - apie milijoną. Mūsų šalyje gripo epidemijos dažniausiai kyla sausio vasario mėnesiais, tačiau pasitaiko ir gruodį bei kovą. Nuo 1991-ųjų Lietuvoje gripo epidemijos nebuvo tik 1994-1995 metais. Gripą, ūminę kvėpavimo takų ligą, sukelia A ir B tipo virusai. 2004-2005 m. gripo sezoną dominuos šios gripo virusų padermės: A/Fujian/411/2002 (H3N2), A/ New Caledonia/20/99 (H1N1), B/Shanghai /361/2002. Vadinamasis Fudžijamo padermės virusas ypač paplito per 2003-2004 m. sezoną ir „išstūmė” iki tol vyravusį vadinamąjį Maskvos padermės (A/Moscow/10/99 (H3N2) virusą. Naujosios Kaledonijos bei Šanchajaus padermių virusai jau buvo nustatyti ankstesniais metais. Aplinkoje gripo virusas išlieka keletą valandų ir plinta oro lašeliais sergančiajam čiaudint, kosint, kalbant ar net ramiai kvėpuojant. Susirgus gripu, staiga pradeda krėsti šaltis, pakyla aukšta (iki 39-40 laipsnių) temperatūra, „laužo” kaulus, skauda galvą. VU MF Infekcinių ligų klinikos gydytoja infektologė dr. Daiva Radzišauskienė pataria žmonėms, kuriems pasireiškė gripo simptomų, kuo anksčiau pasirūpinti tinkamu gydymu. Svarbu išnaudoti ir natūralias organizmo „gynybos pajėgas”. ...
Skaityti daugiauPasaulio medikai pastaraisiais metais vis dažniau susiduria su naujomis infekcinėmis ligomis. 2004 m. pradžioje pasirodė nerimastingų pranešimų apie pirmuosius žmonių mirties nuo paukščių gripo atvejus Azijos šalyse. Nors į Lietuvą paukštiena iš Azijos neimportuojama, infektologijos specialistai perspėja dėl ligos grėsmės. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu sudaryta komisija parengė “Pasirengimo gripo pandemijai planą”. Ypač didelių padarinių paukščių gripas galėtų turėti, jeigu juo susirgtų ir žmonės. Gripo pandemijos kyla maždaug kas 10 bei 40 metų. Paskutinioji gripo pandemija prieš keturis dešimtmečius (1964 m.) pasaulyje nusinešė 800 tūkst. gyvybių. Lietuvoje 2002 m. buvo 9 maliarijos atvejai, 2001 m. vienas asmuo mirė nuo leišmanijozės. Pastarasis atvejis įrodė, kad būtina užtikrinti operatyvų vaistų retoms ligoms gydyti tiekimą. O kad tai aktualu, rodo ir 2003 m. pasaulį ištikęs SŪRS (staigus ūminis respiracinis sindromas). 2003 m. liga prasidėjo Azijos žemyne. Per trumpą laiką užregistruoti susirgimai 27 pasaulio bei 11 Europos šalių. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, per 2003 m. SŪRS susirgo 8098 žmonės, iš jų 774 mirė. Tuo tarpu Lietuvoje sergamumas daugeliu žinomų infekcinių ligų nemažėja. Pasiutligės židiniai registruojami visoje šalyje. Dėl šios ligos 2000 m. medikų pagalbos prireikė 12 800 asmenų. Lietuvoje nepalanki situacija sergamumui erkiniu encefalitu bei Laimo liga mažinti. Šalyje kasmet registruojama 10-15 tūkst. susirgimų žarnyno infekcinėmis ligomis, palyginti dažni šigeliozės ir salmoneliozės protrūkiai. ...
Skaityti daugiauĮ klausimus apie tai, kaip vakcinos padeda apsisaugoti nuo kvėpavimo takų ligų, atsako Vilniaus universiteto Bendrosios medicinos praktikos ir slaugos katedros docentas Algimantas VINGRAS....
Skaityti daugiausergu toksoplazmoze. norėčiau daugiau sužinoti apie šią ligą. rūta d., 14 m....
Skaityti daugiauPasaulio sveikatos organizacijos ekspertų teigimu, Lietuva priklauso prie aštuonių pasaulio valstybių, kuriose daugiausia žmonių serga atspariomis vaistams tuberkuliozės formomis. „Daug žmonių, net ir turinčių sergančiųjų tuberkulioze savo namuose, vengia tikrintis ir mano, kad ši bėda praeis savaime. Nemažai sergančių suaugusiųjų nutraukia gydymą. Toks atsainus požiūris į ligą didina vaikų sergamumą tuberkulioze“, – sako gydytoja vaikų pulmonologė Danutė Jadzevičienė....
Skaityti daugiauNebepataisomus kepenų pažeidimus sukeliantis hepatito C virusas medikų vadinamas tyliuoju žudiku. Mat šiuo virusu užsikrėtęs žmogus 15–30 metų gali nejausti jokių simptomų, o kai jie pasireiškia, padėti gali būti per vėlu. Pavojinga tai, kad bet kuris mūsų gali būti hepatito C viruso nešiotoju, ypač jei iki1993 m. buvo perpiltas kraujas, atliktos didesnės apimties operacijos. Gegužės 19-oji – pasaulinė hepatito diena, kai kiekvienam mūsų privalu paklausti savęs – ar aš, mano artimieji nesergame hepatitu C? ...
Skaityti daugiauSergamumas tuberkulioze kelia nerimą, o liga dėl gresiančios epidemijos jau vadinama XXI amžiaus rykšte. Tuberkuliozė ne tik plinta, bet ir kinta, nes daugėja vaistams atsparios tuberkuliozės formų. Žodžiu, tuberkuliozė vėl tampa įprasta ir neretai sutinkama patologija visų specialybių gydytojams, kurios nežinojimas gali sukelti labai skaudžias pasekmes. Nejau grįšime į laikus, kai nuo tuberkuliozės išmirdavo visos šeimos ar net kaimai?...
Skaityti daugiauHepatitas C – tai kepenų uždegimas, kurį sukelia hepatito C virusas. Virusas aptinkamas šia liga sergančio žmogaus kraujyje. Labai svarbu kuo anksčiau diagnozuoti ligą ir nedelsiant pradėti gydyti, kadangi liga nepastebimai progresuoja, išsivysto komplikacijos. Anksti pradėtas gydymas bus sėkmingesnis, pacientas turės daugiau galimybių visiškai pasveikti ir išvengti ligos komplikacijų. Plačiau apie ligą ir jos gydymą kalbamės su Vilniaus universiteto infekcinių ligų, dermatovenerologijos ir mikrobiologijos klinikos vedėju prof. habil. dr. Arvydu AMBROZAIČIU....
Skaityti daugiauSergant įvairiomis ligomis jaučiami patys įvairiausi ir dažniausiai ne patys maloniausi simptomai. Tuomet skubame pas gydytojus, į vaistines ir stengiamės kuo greičiau pasveikti, kad tik nebetektų kentėti nemalonių pojūčių. Tačiau, deja, yra ir tokių ligų, kurios žmogui žalą daro apie tai „nepranešdamos“. Viena iš jų yra hepatitas C. Apie jį kalbame su Vilniaus universiteto infekcinių ligų, dermatovenerologijos ir mikrobiologijos klinikos vedėju prof. habil. dr. Arvydu Ambrozaičiu....
Skaityti daugiauRetam niekada gyvenime nėra buvę skausmingų pūslyčių apie lūpas. „Nereikia bučiuotis prieš vėją,“ – juokauja žmonės. Jei patikėjote šia liaudies išmintimi, pamąstykite, kodėl tokios pačios pūslytės kartais atsiranda ne tik apie lūpas, bet ir lytinių organų srityje. Juk „ant šieno“ šiais laikais nieko nebevyksta, o plastikiniai langai patikimai apsaugo butus nuo skersvėjų. Palikime ramybėje vėjo išdaigas, o, jei norite išsamiau sužinoti apie lūpų ir lytinių takų pūslelinę, – skaitykite toliau....
Skaityti daugiauŠtai ir vėl artėja daugelio mūsų laukiamas pavasaris. Metas, kai išsibudinę iš žiemos apsnūdimo ir džiaugdamiesi šiluma skubėsime kuo daugiau pabūti gamtoje. Kaip puiku, kad Lietuvoje gausu ežerų, upių, miškų! Nors gamtoje jaučiamės pakankamai saugiai, deja, yra padarėlių, kurių reikia saugotis ir Lietuvos miškuose. Dažnas iš mūsų vasarą pagalvoja: „ir kodėl aš pavasarį nepasiskiepijau nuo erkinio encefalito, dabar jausčiausi saugus”. Tad prisiminkite – dabar tinkamiausias metas apsisaugoti nuo ligos, nuo kurios specifinių vaistų nėra. Turėtume suskubti skiepytis žinodami, kad apie 1 proc. persirgusių šia liga miršta, net iki 30 proc. žmonių visam gyvenimui lieka nemalonių padarinių: nuo pasikartojančių galvos skausmų, atminties ir dėmesio sutrikimų, padidėjusio nervingumo iki paralyžių, sutrikusios koordinacijos, sunkių psichikos sutrikimų....
Skaityti daugiauVilniuje vyko Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) Europos regioninio biuro tuberkuliozės priežiūros, kontrolės ir profilaktikos srityje dirbančių Baltijos šalių specialistų pasitarimai. Seminaras priminė tuberkuliozės pavojų, gydymo būdus ir būtinybę apie tai kuo plačiau informuoti šalies gyventojus. ...
Skaityti daugiauTuberkuliozė yra viena iš labiausiai paplitusių infekcinių ligų pasaulyje. PSO duomenimis, tuberkuliozės mikobakterijomis užsikrėtę apie 1,7 mlrd. pasaulio žmonių. Kasmet tuberkulioze suserga apie 8,8 mlrd. asmenų, nuo jos miršta apie 3 mln. gyventojų....
Skaityti daugiauŽodis gripas kilęs iš prancūzų kalbos žodžio grippe, gripper, kurio reikšmė - “sugriebti, sučiupti”. Liga užklumpa staiga, o kasmetinės gripo epidemijos bei komplikacijos pareikalauja ne tik milijoninių išlaidų, bet ir žmonių gyvybių. Liga, kurios simptomai tokie pat kaip gripo, aprašyta dar Hipokrato (460-377 m. pr. Kr.). Senieji raštai liudija, kad Hipokratas, Dioskoridas, Plinijus šiai ligai gydyti, be kitų priemonių, vartojo ir šeivamedį. Šeivamedis auga ir Lietuvoje. Jo žiedų galima prisirinkti ar nusipirkti vaistinėje. Tai - prakaitavimą skatinanti priemonė....
Skaityti daugiauSpėjama, kad Lietuvoje apie 50–70 tūkst. žmonių serga hepatitu C – lėtine liga, kuri sukelia cirozę, kepenų vėžį ir pan. Bėda, kad į kraują patekęs hepatito C virusas nesukelia beveik jokių ligos simptomų, tačiau daug metų tyliai žudo kepenis. Išeitis – dabar <a href="http://www.sveikaszmogus.lt/index.php?pagrid=hepatito_tyr_centrai">atlikti specialų kraujo testą</a>, jei reikia, pradėti gydytis ir išsaugoti sveikatą. Netikėkite mitu, kad hepatitas C – asocialių visuomenės sluoksnių liga....
Skaityti daugiauGripas – viruso sukeliama lengvai užkrečiama infekcinė liga. Jis dažnai vadinamas kvėpavimo takų infekcija, tačiau užsikrėtus negaluoja visas vaikučio kūnelis....
Skaityti daugiau
