){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Tuberkuliozės epidemiologinė situacija šalyje kasmet blogėja: nesant šios ligos profilaktikos, išaiškinamos tik išplitusios ir užleistos plaučių tuberkuliozės formos, dažnai jau atsparios vaistams, todėl mažėja gydymo efektyvumas, auga sergančiųjų lėtine tuberkulioze gretos, platinančios atsparią tuberkuliozę sveikoje visuomenėje. Dėl to tuberkuliozė jaunėja.
„Kasmet tuberkuliozė naujai diagnozuojama apie 100–200 vaikų. Tai rodo, kad daugėja suaugusiųjų sergančių atvira ligos forma – antraip vaikai neužsikrėstų. Taip pat liūdina, kad daugėja vaikų sergančių užleistomis vaistams atspariomis ligos formomis. Tai išties kelia susirūpinimą, to XXI amžiuje tikrai neturėtų būti“, – įsitikinusi Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Vaikų pulmonologijos skyriaus vedėja Dalia Steponavičienė.
Pasaulio banko duomenimis, sergamumas tuberkulioze Lietuvoje – 66/100 tūkst. gyventojų, o tai reiškia, kad net 70 proc. viršijame Europos Sąjungos sergamumo šia liga vidurkį.
Kai tuberkuliozė išaiškinama laiku, jos gydymo efektyvumas siekia 95 proc. Šiuo metu gydymo efektyvumas yra tik 50 proc., o atsparios tuberkuliozės – 30 proc. Ligai neskiriamas tinkamas valdžios dėmesys, nors tuberkuliozė – baisesnė nei vėžys, nes platinama oro lašeliniu būdu. Norint stabdyti tuberkuliozės plitimą, reikia laiku ją diagnozuoti ir optimaliai gydyti.
Tuberkuliozė yra viena iš labiausiai pasaulyje paplitusių užkrečiamųjų infekcinių ligų. Ypač pavojingi piktybiškai vengiantys gydytis ligoniai. Tai kelia didelį pavojų visuomenei, nes kiekvienas sergantysis atvirąja plaučių tuberkulioze ir nesilaikantis higienos reikalavimų kasmet apkrečia 25–35 sveikųjų. Šios ligos atsiradimui ir plitimui didelę reikšmę turi socialinės sąlygos: nedarbas, skurdas, migracija, alkoholizmas, narkomanija ir pan. Taigi negalima pamiršti, kad tuberkuliozė yra socialinė liga (70–80 proc. ligonių socialiai remtini), ir dabartinė ekonominė krizė – tai rimta prielaida tuberkuliozės sergamumui išaugti bei išplisti iki epideminio lygio.
„Dalis socialiai remtinų ligonių vengia gydytis dėl materialinio suinteresuotumo. Mat sergantieji tuberkulioze, kurių plaučiai pažeisti, gauna neįgalumo pašalpą. Taigi dalis žmonių tiesiog piktnaudžiauja liga. Kitas dalykas – trūksta sąmoningumo.
Tuberkuliozės gydymas ilgalaikis, apie 6 mėn., todėl daugelis žmonių, vos pasijutę šiek tiek geriau, nusprendžia nebevartoti vaistų. Tai blogiausia, ką jie gali padaryti, nes būtent tokie ligoniai galiausiai platina vaistams atsparią tuberkuliozę. Sunkiausia yra išaiškinti suaugusiesiems, kad gydytis būtina“, – pažymi D.Steponavičienė. Tuo tarpu, anot pašnekovės, vaistų nestokojama.
Tačiau geresnė socialinė padėtis negarantuoja, kad ligos pavyks išvengti – juk ji platinama oro lašeliniu būdu. „Liga nepaiso socialinių sluoksnių“, – pabrėžia medikė.
Vaikų Pulmonologijos skyriaus vedėjai didelį susirūpinimą kelia tai, kad atsiranda vis naujų atviros tuberkuliozės židinių. „Per pastaruosius dvejus metus mūsų ligoninėje gydomas jau trečias paauglys, kuris atvyksta iš to paties miestelio ir serga atvira tuberkuliozės forma. Tuo tarpu šių vaikų šeimose sergančiųjų tuberkulioze nėra. Vadinasi, toje teritorijoje yra daug atvira tuberkulioze sergančių suaugusiųjų, kurie ir užkrečia vaikus. Taip pat daugėja retų tuberkuliozės atvejų, pavyzdžiui, šiuo metu gydomas inkstų tuberkulioze sergantis berniukas. Tai irgi kelia didelį nerimą“, – sako D.Steponavičienė.
„Kone visų mūsų ligoninėje gydytų vaikų istorijos yra sukrečiančios, ir itin skaudu, kai vaikai luošinami dėl suaugusiųjų nenoro gydytis ar galbūt žinių apie šią ligą stokos“, – sako gydytoja D.Steponavičienė.
Kauno 2-oje klinikinėje ligoninėje gydyta dvejų metukų mergaitė, kuri į ligoninę pateko itin sunkios būklės, ištikta komos. Mergaitei buvo diagnozuota sunki išplitusi tuberkuliozė. Po intensyvaus 8 mėn. trukusio gydymo liga pasitraukė, tačiau dėl didelių smegenų pažeidimų bei išsivysčiusios smegenų vandenės mergaitė liko akla, iš dalies sąmoninga. „Iki ligos guvus ir bendraujantis vaikas liko smarkiai suluošintas. Tokią dukrą mama ir išsivežė į Vokietiją. O užsikrėtė ji šeimoje, kurioje jos teta ir dėdė sirgo atvira tuberkuliozės forma, ir vienas jų mirė nuo šios ligos. Kodėl apie tai nebuvo žinoma pediatrui? Kodėl tuo nesusirūpino patys namiškiai?“, – retoriškai klausia medikė.
Tuo tarpu, tinkamai ir laiku pradėjus gydyti, ligą galima įveikti. Tokių atvejų medikų praktikoje taip pat nestokojama – tik reikia nebūti abejingiems.
Ketvirtus metus veikiantis fondas „Saulės smiltys“ deda daug pastangų siekdamas praskaidrinti nykias vaikų dienas, kurias jie priversti praleisti ligoninėje. Šio fondo dėka rekonstruotos Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Vaikų pulmonologijos skyriaus palatos, nupirktas bronchoskopas, spirometras. Kovo 24-ąją minint tarptautinę tuberkuliozės dieną, fondo iniciatyva suorganizuotas aukcionas, kurio metu surinktos lėšos taip pat bus skirtos mažųjų ligoniukų labui. Tačiau lėšų užbaigti pradėtiems darbams vis dar trūksta...
Esu aštuntokė. Iki ligos gyvenau labai aktyvų gyvenimą: dienotvarkė buvo visiškai užpildyta pradedant pamokomis ir baigiant šokio judesio tobulinimu arba pirštų miklinimu pianinu. Padėdavau ir tėvams. Sužinojusi savo diagnozę – plaučių tuberkuliozė, ilgą laiką negalėjau su tuo susitaikyti. Vis dar tikėjausi, kad galbūt sergu ...kita liga.
Sunku buvo ir kai paguldė į vienvietę palatą, izoliavo nuo visų, nes sirgau atvira tuberkuliozės forma. Pradžioje tik verkiau, nes sunkiai įsivaizdavau, kaip galima ištverti be tėvų, be draugų, be įprastos dienotvarkės, tik gulėt, gulėt ir gulėt. Buvo be galo skaudu 15-ajį gimtadienį švęsti čia, ligoninėje. Tačiau draugai manęs nepamiršo, nepabūgo ir atvažiavo pasveikinti, bet į palatą atėjo dėvėdami kaukes.
Liūdna ligoninei švęsti pačias linksmiausias ir gražiausias metų šventes... Tik vienatvėje matai, koks spalvingas ir svarbus gyvenimas, kaip jo nevertiname, supranti, kiek daug reiškia artimi žmonės, koks svarbus jų rūpinimasis ir palaikymas.
Pamažu susitaikiau su liga, o visai nesenai mane perkelė į naujai įruoštą vienvietę palatą. Gulint ligoninėje ilgą laiką, labai svarbu jauki, graži, šilta aplinka, – tokią dabar ir turiu ir dėl to esu daug laimingesnė.
Šiuo metu labai laukiu gerų tyrimų rezultatų, nes tada galėsiu bendraut su kitais vaikais. Tikiuosi iki vasaros pasveikti. Labai prašyčiau, kad tuberkulioze sergantys žmonės gydytųsi, kad neapkrėstų kitų, o ypač vaikų...
Roberta
P.S. Motinos dienos proga Roberta savaitgaliui buvo išleista į namus.
Nors žiema dar neprasidėjo, vis dažniau išgirstama apie norovirusinę infekciją. Ši liga kitaip gali būti vadinama žiemos vėmimo liga arba virusiniu gastroenteritu. Ji sukelia ne tik vėmimą ir viduriavimą – gali pasireikšti kur kas daugiau simptomų. Ką reikėtų žinoti apie norovirusinę infekciją ir ką daryti, jei ji pasireiškė ir Jums? ...
Skaityti daugiauCOVID-19 koronavirusinė infekcija, kaip rodo vis daugiau tyrimų, pažeidžia toli gražu ne tik kvėpavimo sistemą. Daugybė žmonių skundžiasi širdies ir kraujagyslių sutrikimais ir kitomis problemomis. Vis dėlto itin daug neramumo kelia tai, kad ši infekcija gali būti gana pavojinga smegenų audiniams ir pažintinėms funkcijoms. Kai kurie dar ilgą laiką po jos skundžiasi mąstymo ir kalbos sutrikimais, informacijos įsiminimo sunkumais, įvairių užduočių ir situacijų sprendimo problemomis, orientacijos pakitimais ir t.t. ...
Skaityti daugiauŠiltasis metų laikas daugybei žmonių teikia džiaugsmą ir didina norą vėl daugiau laiko praleisti gamtoje. Jei žiemą būdinga didesnė rizika nušalti, o vasarą – nudegti saulėje, tai reikėtų nepamiršti ir dar vieno itin svarbaus pavojaus – erkių. Jos tik ir laukia, kol galės surasti kokią nors kūno vietą, kurioje galėtų išbūti tol, kol pakankamai pasisotins ir išliks nepastebėtos. Tarkime, vien per 2019 metų pirmąją pusę Lietuvoje užregistruota apie 100 susirgimų erkiniu encefalitu, kai 2018 metais šių susirgimų atvejų skaičius buvo beveik per pusę mažesnis. Tuo tarpu Laimo ligos sergamumas per pirmąsias 2018 ir 2019 metų puses išliko labai panašus ir siekė 550-600 atvejų. Vis dėlto ir Laimo ligos atvejų nuolat daugėja. ...
Skaityti daugiauapie sisteminę raudonąją vilkligę (srv) pirmą kartą išgirdau socialinių...
Skaityti daugiauVisuomenėje paplitęs įsitikinimas, jog tuberkuliozė yra sutramdyta, tačiau kasmet ši liga nusineša apie 1,5 milijono gyvybių visame pasaulyje – Europoje kas septynias valandas vidutiniškai vienas žmogus miršta nuo šios ligos. Kasmet užfiksuojama 9 milijonai naujų infekcijos atvejų bei atsiranda mutavusių tuberkuliozę sukeliančių bakterijų atmainų. Aukščiausio lygio Europos Sąjungos medicininių tyrimų projektas siekia koordinuoti stipresnės bei ilgiau veikiančios tuberkuliozės vakcinos kūrimą....
Skaityti daugiauVoragyviai erkės pavojingos ne tik mėgstantiems pasivaikščioti po mišką, bet ir tiems, kurie niekada neišeina toliau kaip į miesto parką – užfiksuota daugybė atvejų, kai erkė įsisiurbė grįžus iš jo. Už degtuko galvutę mažesnis padarėlis gali sukelti nebepataisomų pasekmių. Todėl, įtarus bet kurią iš erkės platinamų ligų, būtina nedelsiant kreiptis į gydytojus....
Skaityti daugiauTai yra gleivinės, išklojančios burną, erozijos. Priežastys gali būti labai įvairios: dirginantys burnos gleivinę vaistai, cheminės medžiagos, infekcinės ligos, mechaninis burnos gleivinės sužalojimas bei kitos. Dažnai opelės yra nekenksmingos ir išgyja savaime per kelias dienas. Aftinės opos – tai dažniausiai be žinomos priežasties besikartojančios opelės, kurios vargina 20 procentų populiacijos. Reiktų kreiptis į gydytoją, jei burnos opelės neišgyja per kelias dienas ar dažnai pasikartoja....
Skaityti daugiauSalmoneliozė – tai infekcinė liga, kurią sukelia salmonelėmis vadinamos bakterijos. Liga pasireiškia viduriavimu, karščiavimu, pilvo ir galvos skausmais. Šie ligos simptomai dažniausiai pastebimi po 12 – 72 valandų nuo užsikrėtimo. Liga paprastai trunka 4 – 7 dienas, ir daugelis pasveiksta be specifinio gydymo. Kai kuriems ligoniams bakterijos iš žarnyno gali patekti į kraują bei kitus organus. Tokiu atveju negydant liga gali baigtis mirtimi. Sunkesnė ligos eiga būna kūdikiams, mažiems vaikams, pagyvenusiems žmonėms bei asmenims su silpnesne imunine sistema....
Skaityti daugiauDaugelis svajoja apie artėjantį pavasarį, vasarą, kaip galimybę ilgiau pabūti gamtoje, rinkti uogas ar grybus, bet tuo pat metu bijo, kad neįsisiurbtų erkė ir neapkrėstų pavojinga liga. Ir ne be pagrindo. 2001 m. Lietuvoje buvo užregistruoti 298 sergantieji erkiniu encefalitu (tarp jų 26 vaikai), iš kurių trys - mirė. Nė vienas iš jų nebuvo pasiskiepijęs nuo šios ligos. Didžiausias sergamumas erkiniu encefalitu užregistruotas Šiaulių, Panevėžio, Akmenės, Radviliškio, Kėdainių, Kupiškio, Kauno rajonuose. Apie erkinį encefalitą bei apie tai, kaip jo išvengti ir kodėl reikia skiepytis, pasakoja KMU alergologė-pulmonologė Eglė Vaitkaitienė....
Skaityti daugiauPernai Lietuvoje gripu sirgo apie 100 tūkst. gyventojų. Pasaulyje 1918 metais nuo gripo ir jo komplikacijų mirė 20 mln. žmonių, 1957-aisiais - apie milijoną. Mūsų šalyje gripo epidemijos dažniausiai kyla sausio vasario mėnesiais, tačiau pasitaiko ir gruodį bei kovą. Nuo 1991-ųjų Lietuvoje gripo epidemijos nebuvo tik 1994-1995 metais. Gripą, ūminę kvėpavimo takų ligą, sukelia A ir B tipo virusai. 2004-2005 m. gripo sezoną dominuos šios gripo virusų padermės: A/Fujian/411/2002 (H3N2), A/ New Caledonia/20/99 (H1N1), B/Shanghai /361/2002. Vadinamasis Fudžijamo padermės virusas ypač paplito per 2003-2004 m. sezoną ir „išstūmė” iki tol vyravusį vadinamąjį Maskvos padermės (A/Moscow/10/99 (H3N2) virusą. Naujosios Kaledonijos bei Šanchajaus padermių virusai jau buvo nustatyti ankstesniais metais. Aplinkoje gripo virusas išlieka keletą valandų ir plinta oro lašeliais sergančiajam čiaudint, kosint, kalbant ar net ramiai kvėpuojant. Susirgus gripu, staiga pradeda krėsti šaltis, pakyla aukšta (iki 39-40 laipsnių) temperatūra, „laužo” kaulus, skauda galvą. VU MF Infekcinių ligų klinikos gydytoja infektologė dr. Daiva Radzišauskienė pataria žmonėms, kuriems pasireiškė gripo simptomų, kuo anksčiau pasirūpinti tinkamu gydymu. Svarbu išnaudoti ir natūralias organizmo „gynybos pajėgas”. ...
Skaityti daugiauPasaulio medikai pastaraisiais metais vis dažniau susiduria su naujomis infekcinėmis ligomis. 2004 m. pradžioje pasirodė nerimastingų pranešimų apie pirmuosius žmonių mirties nuo paukščių gripo atvejus Azijos šalyse. Nors į Lietuvą paukštiena iš Azijos neimportuojama, infektologijos specialistai perspėja dėl ligos grėsmės. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu sudaryta komisija parengė “Pasirengimo gripo pandemijai planą”. Ypač didelių padarinių paukščių gripas galėtų turėti, jeigu juo susirgtų ir žmonės. Gripo pandemijos kyla maždaug kas 10 bei 40 metų. Paskutinioji gripo pandemija prieš keturis dešimtmečius (1964 m.) pasaulyje nusinešė 800 tūkst. gyvybių. Lietuvoje 2002 m. buvo 9 maliarijos atvejai, 2001 m. vienas asmuo mirė nuo leišmanijozės. Pastarasis atvejis įrodė, kad būtina užtikrinti operatyvų vaistų retoms ligoms gydyti tiekimą. O kad tai aktualu, rodo ir 2003 m. pasaulį ištikęs SŪRS (staigus ūminis respiracinis sindromas). 2003 m. liga prasidėjo Azijos žemyne. Per trumpą laiką užregistruoti susirgimai 27 pasaulio bei 11 Europos šalių. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, per 2003 m. SŪRS susirgo 8098 žmonės, iš jų 774 mirė. Tuo tarpu Lietuvoje sergamumas daugeliu žinomų infekcinių ligų nemažėja. Pasiutligės židiniai registruojami visoje šalyje. Dėl šios ligos 2000 m. medikų pagalbos prireikė 12 800 asmenų. Lietuvoje nepalanki situacija sergamumui erkiniu encefalitu bei Laimo liga mažinti. Šalyje kasmet registruojama 10-15 tūkst. susirgimų žarnyno infekcinėmis ligomis, palyginti dažni šigeliozės ir salmoneliozės protrūkiai. ...
Skaityti daugiauĮ klausimus apie tai, kaip vakcinos padeda apsisaugoti nuo kvėpavimo takų ligų, atsako Vilniaus universiteto Bendrosios medicinos praktikos ir slaugos katedros docentas Algimantas VINGRAS....
Skaityti daugiausergu toksoplazmoze. norėčiau daugiau sužinoti apie šią ligą. rūta d., 14 m....
Skaityti daugiauPasaulio sveikatos organizacijos ekspertų teigimu, Lietuva priklauso prie aštuonių pasaulio valstybių, kuriose daugiausia žmonių serga atspariomis vaistams tuberkuliozės formomis. „Daug žmonių, net ir turinčių sergančiųjų tuberkulioze savo namuose, vengia tikrintis ir mano, kad ši bėda praeis savaime. Nemažai sergančių suaugusiųjų nutraukia gydymą. Toks atsainus požiūris į ligą didina vaikų sergamumą tuberkulioze“, – sako gydytoja vaikų pulmonologė Danutė Jadzevičienė....
Skaityti daugiauNebepataisomus kepenų pažeidimus sukeliantis hepatito C virusas medikų vadinamas tyliuoju žudiku. Mat šiuo virusu užsikrėtęs žmogus 15–30 metų gali nejausti jokių simptomų, o kai jie pasireiškia, padėti gali būti per vėlu. Pavojinga tai, kad bet kuris mūsų gali būti hepatito C viruso nešiotoju, ypač jei iki1993 m. buvo perpiltas kraujas, atliktos didesnės apimties operacijos. Gegužės 19-oji – pasaulinė hepatito diena, kai kiekvienam mūsų privalu paklausti savęs – ar aš, mano artimieji nesergame hepatitu C? ...
Skaityti daugiauSergamumas tuberkulioze kelia nerimą, o liga dėl gresiančios epidemijos jau vadinama XXI amžiaus rykšte. Tuberkuliozė ne tik plinta, bet ir kinta, nes daugėja vaistams atsparios tuberkuliozės formų. Žodžiu, tuberkuliozė vėl tampa įprasta ir neretai sutinkama patologija visų specialybių gydytojams, kurios nežinojimas gali sukelti labai skaudžias pasekmes. Nejau grįšime į laikus, kai nuo tuberkuliozės išmirdavo visos šeimos ar net kaimai?...
Skaityti daugiauHepatitas C – tai kepenų uždegimas, kurį sukelia hepatito C virusas. Virusas aptinkamas šia liga sergančio žmogaus kraujyje. Labai svarbu kuo anksčiau diagnozuoti ligą ir nedelsiant pradėti gydyti, kadangi liga nepastebimai progresuoja, išsivysto komplikacijos. Anksti pradėtas gydymas bus sėkmingesnis, pacientas turės daugiau galimybių visiškai pasveikti ir išvengti ligos komplikacijų. Plačiau apie ligą ir jos gydymą kalbamės su Vilniaus universiteto infekcinių ligų, dermatovenerologijos ir mikrobiologijos klinikos vedėju prof. habil. dr. Arvydu AMBROZAIČIU....
Skaityti daugiauSergant įvairiomis ligomis jaučiami patys įvairiausi ir dažniausiai ne patys maloniausi simptomai. Tuomet skubame pas gydytojus, į vaistines ir stengiamės kuo greičiau pasveikti, kad tik nebetektų kentėti nemalonių pojūčių. Tačiau, deja, yra ir tokių ligų, kurios žmogui žalą daro apie tai „nepranešdamos“. Viena iš jų yra hepatitas C. Apie jį kalbame su Vilniaus universiteto infekcinių ligų, dermatovenerologijos ir mikrobiologijos klinikos vedėju prof. habil. dr. Arvydu Ambrozaičiu....
Skaityti daugiauRetam niekada gyvenime nėra buvę skausmingų pūslyčių apie lūpas. „Nereikia bučiuotis prieš vėją,“ – juokauja žmonės. Jei patikėjote šia liaudies išmintimi, pamąstykite, kodėl tokios pačios pūslytės kartais atsiranda ne tik apie lūpas, bet ir lytinių organų srityje. Juk „ant šieno“ šiais laikais nieko nebevyksta, o plastikiniai langai patikimai apsaugo butus nuo skersvėjų. Palikime ramybėje vėjo išdaigas, o, jei norite išsamiau sužinoti apie lūpų ir lytinių takų pūslelinę, – skaitykite toliau....
Skaityti daugiauŠtai ir vėl artėja daugelio mūsų laukiamas pavasaris. Metas, kai išsibudinę iš žiemos apsnūdimo ir džiaugdamiesi šiluma skubėsime kuo daugiau pabūti gamtoje. Kaip puiku, kad Lietuvoje gausu ežerų, upių, miškų! Nors gamtoje jaučiamės pakankamai saugiai, deja, yra padarėlių, kurių reikia saugotis ir Lietuvos miškuose. Dažnas iš mūsų vasarą pagalvoja: „ir kodėl aš pavasarį nepasiskiepijau nuo erkinio encefalito, dabar jausčiausi saugus”. Tad prisiminkite – dabar tinkamiausias metas apsisaugoti nuo ligos, nuo kurios specifinių vaistų nėra. Turėtume suskubti skiepytis žinodami, kad apie 1 proc. persirgusių šia liga miršta, net iki 30 proc. žmonių visam gyvenimui lieka nemalonių padarinių: nuo pasikartojančių galvos skausmų, atminties ir dėmesio sutrikimų, padidėjusio nervingumo iki paralyžių, sutrikusios koordinacijos, sunkių psichikos sutrikimų....
Skaityti daugiauVilniuje vyko Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) Europos regioninio biuro tuberkuliozės priežiūros, kontrolės ir profilaktikos srityje dirbančių Baltijos šalių specialistų pasitarimai. Seminaras priminė tuberkuliozės pavojų, gydymo būdus ir būtinybę apie tai kuo plačiau informuoti šalies gyventojus. ...
Skaityti daugiauTuberkuliozė yra viena iš labiausiai paplitusių infekcinių ligų pasaulyje. PSO duomenimis, tuberkuliozės mikobakterijomis užsikrėtę apie 1,7 mlrd. pasaulio žmonių. Kasmet tuberkulioze suserga apie 8,8 mlrd. asmenų, nuo jos miršta apie 3 mln. gyventojų....
Skaityti daugiauŽodis gripas kilęs iš prancūzų kalbos žodžio grippe, gripper, kurio reikšmė - “sugriebti, sučiupti”. Liga užklumpa staiga, o kasmetinės gripo epidemijos bei komplikacijos pareikalauja ne tik milijoninių išlaidų, bet ir žmonių gyvybių. Liga, kurios simptomai tokie pat kaip gripo, aprašyta dar Hipokrato (460-377 m. pr. Kr.). Senieji raštai liudija, kad Hipokratas, Dioskoridas, Plinijus šiai ligai gydyti, be kitų priemonių, vartojo ir šeivamedį. Šeivamedis auga ir Lietuvoje. Jo žiedų galima prisirinkti ar nusipirkti vaistinėje. Tai - prakaitavimą skatinanti priemonė....
Skaityti daugiauSpėjama, kad Lietuvoje apie 50–70 tūkst. žmonių serga hepatitu C – lėtine liga, kuri sukelia cirozę, kepenų vėžį ir pan. Bėda, kad į kraują patekęs hepatito C virusas nesukelia beveik jokių ligos simptomų, tačiau daug metų tyliai žudo kepenis. Išeitis – dabar <a href="http://www.sveikaszmogus.lt/index.php?pagrid=hepatito_tyr_centrai">atlikti specialų kraujo testą</a>, jei reikia, pradėti gydytis ir išsaugoti sveikatą. Netikėkite mitu, kad hepatitas C – asocialių visuomenės sluoksnių liga....
Skaityti daugiauGripas – viruso sukeliama lengvai užkrečiama infekcinė liga. Jis dažnai vadinamas kvėpavimo takų infekcija, tačiau užsikrėtus negaluoja visas vaikučio kūnelis....
Skaityti daugiau
