){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Lėtinis hepatitas C – tai lėtinis kepenų uždegimas, kurį sukelia hepatito C virusas.
Šis virusas buvo surastas gana neseniai – 1989 metais, nors apie jo egzistavimą buvo žinoma jau daug anksčiau. Šiuo metu pasaulyje yra apie 170–200 milijonų juo užsikrėtusių žmonių (apie 3 proc. pasaulio gyventojų), iš jų 8–9 milijonai yra Europoje. Kasmet nustatoma apie 3–4 mln. naujų hepatito C atvejų. O kiekvienais metais nuo šio viruso sukeltų ligų miršta apie pusę milijono žmonių.
Manoma, kad 2015 m., palyginti su 1990 m., sergančiųjų skaičius JAV padidės keturis kartus, tad galima prognozuoti, kad panaši tendencija bus ir Europoje, ir Lietuvoje.
Gali iškilti klausimas, kodėl užsikrėtusiųjų skaičius didėja. Taip yra todėl, kad tik dabar yra išaiškinami ligoniai, užsikrėtę prieš 20–30 metų.
Manoma, kad Lietuvoje yra 50–70 000 hepatito C viruso nešiotojų (apie 2 procentai gyventojų), nors, kiek yra iš tikrųjų, negalima pasakyti. Gydymo įstaigose (7 centruose Lietuvoje) yra tik apie 3000 sergančiųjų.
Taip pat nedžiugina ir tai, kad, nors vyksta gydymas, pacientų skaičius kasmet padidėja 15 procentų.
Hepatitas C – tyli liga, tylus žudikas (angl.silent killer), jos eiga yra besimptomė, o pati ji yra išaiškinama atsitiktinai, tiriant ligonio kepenų fermentų aktyvumą.
Hepatitas C sukelia apie 60 proc. kepenų vėžio atvejų, dėl jo atliekama apie 30 proc. visų kepenų transplantacijų. Virusinis hepatitas C dažniausiai nustatomas darbingo amžiaus žmonėms, vyrai juo serga dažniau nei moterys.
Tik 15–25 proc. užsikrėtusiųjų perserga geltine jo forma, o visiems kitiems vystosi besimptomė, begeltė ūminė ligos forma, tad, kadangi nėra simptomų, liga nediagnozuojama. Dėl šios priežasties ūminės liga pereina į lėtinę (po 6 mėnesių nuo užsikrėtimo). Liga progresuoja palaipsniui – per 10–40 metų.
Pagrindinis hepatito C viruso perdavimo kelias – per užkrėstą kraują ir organizmo skysčius. Lietuvoje – per kraujo perpylimus, organų persodinimą, chirurgines intervencijas, kurie buvo atlikti iki 1993 m. Taip pat užsikrėsti galėjo žmonės, kurie tuo metu buvo kraujo ar plazmos donorai, kadangi tada buvo naudojami daugkartiniai švirkštai, flakonai.
Tačiau nuo 1993 metų visi Lietuvos kraujo centrai turi aparatūrą, kuria tikrinamas donorų kraujas, todėl tokių užsikrėtimų nebepasitaiko. Tačiau virusiniu hepatitu C dar galima užsikrėsti naudonatis sergančiojo dantų šepetėliu, skutimosi peiliuku, žirklėmis, manikiūro reikmenimis, plaukų kirpimo mašinėle, darant tatuiruotes, akupunktūrą, veriant auskarus higienos reikalavimų neatitinkančiuose salonuose.
Lietuvoje šiuo metu pagrindinis užsikrėtimo būdas yra per intraveninių narkotikų švirkštus. Nemažai jaunimo, kažkada vartojusio narkotikus, arba tų, kurie darėsi tatuiruotę įstaigoje, naudojančioje daugkartinius instrumentus, yra užsikrėtę šiuo virusu. Hepatitu C taip pat galima užsikrėsti turint lytinių santykių su žmogumi, infekuotu hepatito C virusu, gydytojai užsikrečia gydydami traumas, įsidūrę ar įsipjovę.
Jei tai ūminis hepatitas C – simptomų būna. Ligonis pagelsta, jį pykina, praranda apetitą, jo kepenys padidėja. O štai lėtinis hepatitas C, kaip minėta, simptomų neturi: ligoniai patys tvirtina, kad jaučiasi gerai, nepatiria jokių nepatogumų. Tačiau, nors ir labai retai, bet būna ir tokių atvejų, kai jaučiamas silpnumas, nuovargis, po riebaus maisto skauda kepenis. Deja, atsiradus simptomams, dažniausiai jau būna per vėlu.
Iš viso yra keturios ligos stadijos. Pirmiausia liga pasireiškia kepenų fibroze – kepenų randėjimu (kepenų ląstelių vietą užima jungiamasis audinys). Sunkiausia ligos stadija – kepenų cirozė per dvidešimt metų išsivysto 20–30 proc. užsikrėtusiųjų. 10–20 proc. ligonių praėjus 20 metų nuo užsikrėtimo pasveiksta savaime, o 1–4 proc. sergančiųjų kepenų ciroze išsivysto kepenų vėžys.
Labai didelę reikšmę ligai ir jos eigai turi žmogaus amžius užsikrėtimo metu. Jeigu žmogus užsikrečia iki dvidešimties metų, tai tikimybė, kad jam išsivystys cirozė, yra maža – tai gali užtrukti net iki 40 metų (žinoma, priklauso nuo to, kiek jis vartoja alkoholio, ar nėra nutukęs, nerūko, nėra kitų virusų). Tačiau užsikrėtusiam vyresniam nei 50 metų asmeniui cirozė gali išsivystyti ir per 10 metų.
Yra gana efektyvių šios sudėtingos ligos gydymo metodų. Šiuo metu pažangus gydymo būdas – pegiliuoti interferonai (leidžiami injekcijomis kartą per savaitę) su ribavirinu (kapsulėmis). Vartojant tokius derinius, ilgalaikė remisija pasiekiama 3 iš 5 pacientų. Lietuvoje registruoti du pegiliuoti interferonai – alfa-2b (Schering-Plough) ir alfa-2a (Roche).
Gydymas pegiliuotų interferonų ir ribavirino deriniu ES buvo patvirtintas 2003 metais, teigiamo jo poveikio tikimybė yra nuo 60 iki 80 proc., tai priklauso nuo to, kokia viruso atmaina. Yra 8 ligos genotipai. Lietuvoje paplitę 1, 2, ir 3. Esant 2 ar 3 atmainai , pasveikimo procentas gali būti netgi iki 90 proc., tačiau užsikrėtus 1 genotipu – piktybiška atmaina, tikimybė pasveikti po metų gydymo kurso yra tik apie 40 proc. Lietuvoje nuo 2000 metų vartojamas paprastas interferonas ir ribavirinas, jų poveikis apie 40 proc. Nuo 2005 m. apie 200 užsikrėtusiųjų hepatitu C pacientų per metus gydomi pegiliuotais interferonais. Tačiau tai yra labai mažas gydomų pacientų skaičius. Vien per 2006 m. Buvo diagnozuoti 700 nauji hepatito C atvejai. Taigi, Lietuvoje tik kas trečias pacientas gali gauti efektyviausią šiuo metu esantį gydymą.
Šiuo metu laukiama, kol bus patvirtinta naujai parengta hepatito C gydymo metodika, pagal kurią pegiliuotas interferonas bus skiriamas anksčiau negydytiems ligoniams, užsikrėtusiems pirmo tipo hepatitu C, ligoniams, kuriems gydymas paprastu interferonu nepadėjo ar pasireiškė ligos atkrytis gydant vienu iš pegiliuotų interferonų. .
Tačiau žmogui, užsikrėtusiam 2 ar 3 tipo hepatitu C, bus taikomas ankstesnis gydymo būdas paprasto interferono ir ribavirino deriniu. Taip yra todėl, kad mūsų ligonių kasos neturi pinigų hepatito C naujausiam gydymui visiems ligoniams, kuriems tai reikalinga, nors Vakarų Europos šalyse šis senasis būdas paprastu interferonu jau nebetaikomas. Šiais metais pegiliuotam interferonui centralizuotai pirkti buvo skirta 6 mln. litų, t.y. apie 170 ligonių gydymui, tačiau vaistai nebuvo pristatyti į gydymo įstaigas, nes nuspręsta gydymą pegiliuotais interferonais įtraukti į kompensuojamųjų vaistų sąrašą, bet ir šis procesas nuo vasaros iki šiol taip ir nepajudėjo. Pas gydytojus susikaupė eilės laukiančiųjų su viltimi gauti naujausią gydymą.
Diagnozavus ligą, pacientas kurį laiką yra stebimas. Žmogų reikia paruošti psichologiškai, kadangi gydymas labai sudėtingas ir ilgas (paprastai trunka 48 savaites). Ligonis iki gydymo jaučiasi gerai, tačiau, pradėjus vartoti vaistų, jo būklė ir gyvenimo kokybė gali pablogėti – šis gydymas gali sukelti nepageidaujamų poveikių. išties tai reiktų vertinti teigiamai. Mat tokia reakcija rodo, kad vaistai veikia taip, kaip reikia, t.y. naikina ligą sukėlusį virusą.
Pradėjus gydyti, žmogus turi jausti atsakomybę ir nenusižengti gydymo režimui. Pacientui kategoriškai draudžiama vartoti alkoholio. Net jo vos paragavus, gydymas iškart turi būti nutrauktas. Be to, reikia numesti antsvorį, apriboti riebaus maisto vartojimą. Prieš gydymą reiktų įsitikinti, ar pacientas nesirgo depresija, nebuvo psichiatrijos ligoninėje, kadangi šis gydymas paūmina buvusią depresiją arba ją sukelia. Todėl labai svarbu dar prieš gydymą informuoti apie jo poveikį, kad žmogus būtų tam pasiruošęs. Taip pat labai svarbu, kad ligonis savavališkai nenutrauktų gydymo, pats nekoreguotų vaisto dozės. Sergantįjį gydymo metu turi palaikyti artimieji, būtina, kad ligonį stebėtų ir prižiūrėtų gydytojas. Todėl jis turi tapti kaip šeimos nariu, visada pasiruošusiu padėti. Visas 48 gydymo savaites jis stebi ligonį, skiria būtinus tyrimus (12 ir 24 gydymo savaitę) ir žiūri, ar būklė pagerėjo. Tik po to, jei reikia, jis koreguoja vaisto dozes, sutrumpina ar nutraukia gydymą, jei tyrimo rezultatai rodo, kad virusas išnyko.
Lietuvoje sergantieji hepatitu C ir kitomis kepenų ligomis yra susibūrę į organizaciją „Vilties atgaiva“. Jie kiek galėdama atstovauja sergantiesiems kovojant su institucijomis, priimančiomis sprendimus dėl naujausių vaistų prieinamumo ligoniams. Taip pat vykdo informacinę veiklą apie kepenų ligas.
Daugiau informacijos apie organizaciją ir hepatitą C galima rasti Interneto svetainėje www.hepatitas.lt
Nors žiema dar neprasidėjo, vis dažniau išgirstama apie norovirusinę infekciją. Ši liga kitaip gali būti vadinama žiemos vėmimo liga arba virusiniu gastroenteritu. Ji sukelia ne tik vėmimą ir viduriavimą – gali pasireikšti kur kas daugiau simptomų. Ką reikėtų žinoti apie norovirusinę infekciją ir ką daryti, jei ji pasireiškė ir Jums? ...
Skaityti daugiauCOVID-19 koronavirusinė infekcija, kaip rodo vis daugiau tyrimų, pažeidžia toli gražu ne tik kvėpavimo sistemą. Daugybė žmonių skundžiasi širdies ir kraujagyslių sutrikimais ir kitomis problemomis. Vis dėlto itin daug neramumo kelia tai, kad ši infekcija gali būti gana pavojinga smegenų audiniams ir pažintinėms funkcijoms. Kai kurie dar ilgą laiką po jos skundžiasi mąstymo ir kalbos sutrikimais, informacijos įsiminimo sunkumais, įvairių užduočių ir situacijų sprendimo problemomis, orientacijos pakitimais ir t.t. ...
Skaityti daugiauŠiltasis metų laikas daugybei žmonių teikia džiaugsmą ir didina norą vėl daugiau laiko praleisti gamtoje. Jei žiemą būdinga didesnė rizika nušalti, o vasarą – nudegti saulėje, tai reikėtų nepamiršti ir dar vieno itin svarbaus pavojaus – erkių. Jos tik ir laukia, kol galės surasti kokią nors kūno vietą, kurioje galėtų išbūti tol, kol pakankamai pasisotins ir išliks nepastebėtos. Tarkime, vien per 2019 metų pirmąją pusę Lietuvoje užregistruota apie 100 susirgimų erkiniu encefalitu, kai 2018 metais šių susirgimų atvejų skaičius buvo beveik per pusę mažesnis. Tuo tarpu Laimo ligos sergamumas per pirmąsias 2018 ir 2019 metų puses išliko labai panašus ir siekė 550-600 atvejų. Vis dėlto ir Laimo ligos atvejų nuolat daugėja. ...
Skaityti daugiauapie sisteminę raudonąją vilkligę (srv) pirmą kartą išgirdau socialinių...
Skaityti daugiauVisuomenėje paplitęs įsitikinimas, jog tuberkuliozė yra sutramdyta, tačiau kasmet ši liga nusineša apie 1,5 milijono gyvybių visame pasaulyje – Europoje kas septynias valandas vidutiniškai vienas žmogus miršta nuo šios ligos. Kasmet užfiksuojama 9 milijonai naujų infekcijos atvejų bei atsiranda mutavusių tuberkuliozę sukeliančių bakterijų atmainų. Aukščiausio lygio Europos Sąjungos medicininių tyrimų projektas siekia koordinuoti stipresnės bei ilgiau veikiančios tuberkuliozės vakcinos kūrimą....
Skaityti daugiauVoragyviai erkės pavojingos ne tik mėgstantiems pasivaikščioti po mišką, bet ir tiems, kurie niekada neišeina toliau kaip į miesto parką – užfiksuota daugybė atvejų, kai erkė įsisiurbė grįžus iš jo. Už degtuko galvutę mažesnis padarėlis gali sukelti nebepataisomų pasekmių. Todėl, įtarus bet kurią iš erkės platinamų ligų, būtina nedelsiant kreiptis į gydytojus....
Skaityti daugiauTai yra gleivinės, išklojančios burną, erozijos. Priežastys gali būti labai įvairios: dirginantys burnos gleivinę vaistai, cheminės medžiagos, infekcinės ligos, mechaninis burnos gleivinės sužalojimas bei kitos. Dažnai opelės yra nekenksmingos ir išgyja savaime per kelias dienas. Aftinės opos – tai dažniausiai be žinomos priežasties besikartojančios opelės, kurios vargina 20 procentų populiacijos. Reiktų kreiptis į gydytoją, jei burnos opelės neišgyja per kelias dienas ar dažnai pasikartoja....
Skaityti daugiauSalmoneliozė – tai infekcinė liga, kurią sukelia salmonelėmis vadinamos bakterijos. Liga pasireiškia viduriavimu, karščiavimu, pilvo ir galvos skausmais. Šie ligos simptomai dažniausiai pastebimi po 12 – 72 valandų nuo užsikrėtimo. Liga paprastai trunka 4 – 7 dienas, ir daugelis pasveiksta be specifinio gydymo. Kai kuriems ligoniams bakterijos iš žarnyno gali patekti į kraują bei kitus organus. Tokiu atveju negydant liga gali baigtis mirtimi. Sunkesnė ligos eiga būna kūdikiams, mažiems vaikams, pagyvenusiems žmonėms bei asmenims su silpnesne imunine sistema....
Skaityti daugiauDaugelis svajoja apie artėjantį pavasarį, vasarą, kaip galimybę ilgiau pabūti gamtoje, rinkti uogas ar grybus, bet tuo pat metu bijo, kad neįsisiurbtų erkė ir neapkrėstų pavojinga liga. Ir ne be pagrindo. 2001 m. Lietuvoje buvo užregistruoti 298 sergantieji erkiniu encefalitu (tarp jų 26 vaikai), iš kurių trys - mirė. Nė vienas iš jų nebuvo pasiskiepijęs nuo šios ligos. Didžiausias sergamumas erkiniu encefalitu užregistruotas Šiaulių, Panevėžio, Akmenės, Radviliškio, Kėdainių, Kupiškio, Kauno rajonuose. Apie erkinį encefalitą bei apie tai, kaip jo išvengti ir kodėl reikia skiepytis, pasakoja KMU alergologė-pulmonologė Eglė Vaitkaitienė....
Skaityti daugiauPernai Lietuvoje gripu sirgo apie 100 tūkst. gyventojų. Pasaulyje 1918 metais nuo gripo ir jo komplikacijų mirė 20 mln. žmonių, 1957-aisiais - apie milijoną. Mūsų šalyje gripo epidemijos dažniausiai kyla sausio vasario mėnesiais, tačiau pasitaiko ir gruodį bei kovą. Nuo 1991-ųjų Lietuvoje gripo epidemijos nebuvo tik 1994-1995 metais. Gripą, ūminę kvėpavimo takų ligą, sukelia A ir B tipo virusai. 2004-2005 m. gripo sezoną dominuos šios gripo virusų padermės: A/Fujian/411/2002 (H3N2), A/ New Caledonia/20/99 (H1N1), B/Shanghai /361/2002. Vadinamasis Fudžijamo padermės virusas ypač paplito per 2003-2004 m. sezoną ir „išstūmė” iki tol vyravusį vadinamąjį Maskvos padermės (A/Moscow/10/99 (H3N2) virusą. Naujosios Kaledonijos bei Šanchajaus padermių virusai jau buvo nustatyti ankstesniais metais. Aplinkoje gripo virusas išlieka keletą valandų ir plinta oro lašeliais sergančiajam čiaudint, kosint, kalbant ar net ramiai kvėpuojant. Susirgus gripu, staiga pradeda krėsti šaltis, pakyla aukšta (iki 39-40 laipsnių) temperatūra, „laužo” kaulus, skauda galvą. VU MF Infekcinių ligų klinikos gydytoja infektologė dr. Daiva Radzišauskienė pataria žmonėms, kuriems pasireiškė gripo simptomų, kuo anksčiau pasirūpinti tinkamu gydymu. Svarbu išnaudoti ir natūralias organizmo „gynybos pajėgas”. ...
Skaityti daugiauPasaulio medikai pastaraisiais metais vis dažniau susiduria su naujomis infekcinėmis ligomis. 2004 m. pradžioje pasirodė nerimastingų pranešimų apie pirmuosius žmonių mirties nuo paukščių gripo atvejus Azijos šalyse. Nors į Lietuvą paukštiena iš Azijos neimportuojama, infektologijos specialistai perspėja dėl ligos grėsmės. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu sudaryta komisija parengė “Pasirengimo gripo pandemijai planą”. Ypač didelių padarinių paukščių gripas galėtų turėti, jeigu juo susirgtų ir žmonės. Gripo pandemijos kyla maždaug kas 10 bei 40 metų. Paskutinioji gripo pandemija prieš keturis dešimtmečius (1964 m.) pasaulyje nusinešė 800 tūkst. gyvybių. Lietuvoje 2002 m. buvo 9 maliarijos atvejai, 2001 m. vienas asmuo mirė nuo leišmanijozės. Pastarasis atvejis įrodė, kad būtina užtikrinti operatyvų vaistų retoms ligoms gydyti tiekimą. O kad tai aktualu, rodo ir 2003 m. pasaulį ištikęs SŪRS (staigus ūminis respiracinis sindromas). 2003 m. liga prasidėjo Azijos žemyne. Per trumpą laiką užregistruoti susirgimai 27 pasaulio bei 11 Europos šalių. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, per 2003 m. SŪRS susirgo 8098 žmonės, iš jų 774 mirė. Tuo tarpu Lietuvoje sergamumas daugeliu žinomų infekcinių ligų nemažėja. Pasiutligės židiniai registruojami visoje šalyje. Dėl šios ligos 2000 m. medikų pagalbos prireikė 12 800 asmenų. Lietuvoje nepalanki situacija sergamumui erkiniu encefalitu bei Laimo liga mažinti. Šalyje kasmet registruojama 10-15 tūkst. susirgimų žarnyno infekcinėmis ligomis, palyginti dažni šigeliozės ir salmoneliozės protrūkiai. ...
Skaityti daugiauĮ klausimus apie tai, kaip vakcinos padeda apsisaugoti nuo kvėpavimo takų ligų, atsako Vilniaus universiteto Bendrosios medicinos praktikos ir slaugos katedros docentas Algimantas VINGRAS....
Skaityti daugiausergu toksoplazmoze. norėčiau daugiau sužinoti apie šią ligą. rūta d., 14 m....
Skaityti daugiauPasaulio sveikatos organizacijos ekspertų teigimu, Lietuva priklauso prie aštuonių pasaulio valstybių, kuriose daugiausia žmonių serga atspariomis vaistams tuberkuliozės formomis. „Daug žmonių, net ir turinčių sergančiųjų tuberkulioze savo namuose, vengia tikrintis ir mano, kad ši bėda praeis savaime. Nemažai sergančių suaugusiųjų nutraukia gydymą. Toks atsainus požiūris į ligą didina vaikų sergamumą tuberkulioze“, – sako gydytoja vaikų pulmonologė Danutė Jadzevičienė....
Skaityti daugiauNebepataisomus kepenų pažeidimus sukeliantis hepatito C virusas medikų vadinamas tyliuoju žudiku. Mat šiuo virusu užsikrėtęs žmogus 15–30 metų gali nejausti jokių simptomų, o kai jie pasireiškia, padėti gali būti per vėlu. Pavojinga tai, kad bet kuris mūsų gali būti hepatito C viruso nešiotoju, ypač jei iki1993 m. buvo perpiltas kraujas, atliktos didesnės apimties operacijos. Gegužės 19-oji – pasaulinė hepatito diena, kai kiekvienam mūsų privalu paklausti savęs – ar aš, mano artimieji nesergame hepatitu C? ...
Skaityti daugiauSergamumas tuberkulioze kelia nerimą, o liga dėl gresiančios epidemijos jau vadinama XXI amžiaus rykšte. Tuberkuliozė ne tik plinta, bet ir kinta, nes daugėja vaistams atsparios tuberkuliozės formų. Žodžiu, tuberkuliozė vėl tampa įprasta ir neretai sutinkama patologija visų specialybių gydytojams, kurios nežinojimas gali sukelti labai skaudžias pasekmes. Nejau grįšime į laikus, kai nuo tuberkuliozės išmirdavo visos šeimos ar net kaimai?...
Skaityti daugiauHepatitas C – tai kepenų uždegimas, kurį sukelia hepatito C virusas. Virusas aptinkamas šia liga sergančio žmogaus kraujyje. Labai svarbu kuo anksčiau diagnozuoti ligą ir nedelsiant pradėti gydyti, kadangi liga nepastebimai progresuoja, išsivysto komplikacijos. Anksti pradėtas gydymas bus sėkmingesnis, pacientas turės daugiau galimybių visiškai pasveikti ir išvengti ligos komplikacijų. Plačiau apie ligą ir jos gydymą kalbamės su Vilniaus universiteto infekcinių ligų, dermatovenerologijos ir mikrobiologijos klinikos vedėju prof. habil. dr. Arvydu AMBROZAIČIU....
Skaityti daugiauSergant įvairiomis ligomis jaučiami patys įvairiausi ir dažniausiai ne patys maloniausi simptomai. Tuomet skubame pas gydytojus, į vaistines ir stengiamės kuo greičiau pasveikti, kad tik nebetektų kentėti nemalonių pojūčių. Tačiau, deja, yra ir tokių ligų, kurios žmogui žalą daro apie tai „nepranešdamos“. Viena iš jų yra hepatitas C. Apie jį kalbame su Vilniaus universiteto infekcinių ligų, dermatovenerologijos ir mikrobiologijos klinikos vedėju prof. habil. dr. Arvydu Ambrozaičiu....
Skaityti daugiauRetam niekada gyvenime nėra buvę skausmingų pūslyčių apie lūpas. „Nereikia bučiuotis prieš vėją,“ – juokauja žmonės. Jei patikėjote šia liaudies išmintimi, pamąstykite, kodėl tokios pačios pūslytės kartais atsiranda ne tik apie lūpas, bet ir lytinių organų srityje. Juk „ant šieno“ šiais laikais nieko nebevyksta, o plastikiniai langai patikimai apsaugo butus nuo skersvėjų. Palikime ramybėje vėjo išdaigas, o, jei norite išsamiau sužinoti apie lūpų ir lytinių takų pūslelinę, – skaitykite toliau....
Skaityti daugiauŠtai ir vėl artėja daugelio mūsų laukiamas pavasaris. Metas, kai išsibudinę iš žiemos apsnūdimo ir džiaugdamiesi šiluma skubėsime kuo daugiau pabūti gamtoje. Kaip puiku, kad Lietuvoje gausu ežerų, upių, miškų! Nors gamtoje jaučiamės pakankamai saugiai, deja, yra padarėlių, kurių reikia saugotis ir Lietuvos miškuose. Dažnas iš mūsų vasarą pagalvoja: „ir kodėl aš pavasarį nepasiskiepijau nuo erkinio encefalito, dabar jausčiausi saugus”. Tad prisiminkite – dabar tinkamiausias metas apsisaugoti nuo ligos, nuo kurios specifinių vaistų nėra. Turėtume suskubti skiepytis žinodami, kad apie 1 proc. persirgusių šia liga miršta, net iki 30 proc. žmonių visam gyvenimui lieka nemalonių padarinių: nuo pasikartojančių galvos skausmų, atminties ir dėmesio sutrikimų, padidėjusio nervingumo iki paralyžių, sutrikusios koordinacijos, sunkių psichikos sutrikimų....
Skaityti daugiauVilniuje vyko Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) Europos regioninio biuro tuberkuliozės priežiūros, kontrolės ir profilaktikos srityje dirbančių Baltijos šalių specialistų pasitarimai. Seminaras priminė tuberkuliozės pavojų, gydymo būdus ir būtinybę apie tai kuo plačiau informuoti šalies gyventojus. ...
Skaityti daugiauTuberkuliozė yra viena iš labiausiai paplitusių infekcinių ligų pasaulyje. PSO duomenimis, tuberkuliozės mikobakterijomis užsikrėtę apie 1,7 mlrd. pasaulio žmonių. Kasmet tuberkulioze suserga apie 8,8 mlrd. asmenų, nuo jos miršta apie 3 mln. gyventojų....
Skaityti daugiauŽodis gripas kilęs iš prancūzų kalbos žodžio grippe, gripper, kurio reikšmė - “sugriebti, sučiupti”. Liga užklumpa staiga, o kasmetinės gripo epidemijos bei komplikacijos pareikalauja ne tik milijoninių išlaidų, bet ir žmonių gyvybių. Liga, kurios simptomai tokie pat kaip gripo, aprašyta dar Hipokrato (460-377 m. pr. Kr.). Senieji raštai liudija, kad Hipokratas, Dioskoridas, Plinijus šiai ligai gydyti, be kitų priemonių, vartojo ir šeivamedį. Šeivamedis auga ir Lietuvoje. Jo žiedų galima prisirinkti ar nusipirkti vaistinėje. Tai - prakaitavimą skatinanti priemonė....
Skaityti daugiauSpėjama, kad Lietuvoje apie 50–70 tūkst. žmonių serga hepatitu C – lėtine liga, kuri sukelia cirozę, kepenų vėžį ir pan. Bėda, kad į kraują patekęs hepatito C virusas nesukelia beveik jokių ligos simptomų, tačiau daug metų tyliai žudo kepenis. Išeitis – dabar <a href="http://www.sveikaszmogus.lt/index.php?pagrid=hepatito_tyr_centrai">atlikti specialų kraujo testą</a>, jei reikia, pradėti gydytis ir išsaugoti sveikatą. Netikėkite mitu, kad hepatitas C – asocialių visuomenės sluoksnių liga....
Skaityti daugiauGripas – viruso sukeliama lengvai užkrečiama infekcinė liga. Jis dažnai vadinamas kvėpavimo takų infekcija, tačiau užsikrėtus negaluoja visas vaikučio kūnelis....
Skaityti daugiau
