Po skrandžio operacijos neskiriamas maitinimas įprastu būdu, kol neapgyja siūlės ir nepradeda normaliai funkcionuoti žarnos. Skystą maistą leidžiama valgyti trečią dieną po operacijos. Kietą maistą pacientai pradeda toleruoti paprastai 5–7 dieną po operacijos.
Po skrandžio operacijos rekomenduojama valgyti po nedaug ir dažnai.
Reikia atsisakyti maisto produktų, skatinančių vidurių pūtimą, – pupų, žirnių, juodos duonos, kopūstų, obuolių ir t.t.
Valgyti reikia 6–7 kartus per dieną (vėliau – 5 kartus per dieną), po 200–400 ml. Kiekvieną kartą reikia valgyti baltymingų produktų.
Patiekalai turi būti virti, trinti, troškinti, gaminti garuose, bet ne kepti.
Galima vartoti švelnius prie-skonius (krapus, petražolę, cinamoną, vanilę, baziliką), draudžiama – pipirus bei čili.
Daugeliui pacientų po skrandžio operacijos negalima vartoti pieno produktų.
Po 2–3 mėnesių (kartais ir po mėnesio) ligoniams leidžiama valgyti ir nemaltą maistą. Jei toks maistas gerai toleruojamas, pamažu galima pereiti prie įprasto maitinimosi.
Po skrandžio operacijų nemalonių simptomų paprastai atsiranda vos tik pavalgius arba po 15–20 minučių.
• Dempingo sindromas. Nepakankamai suvirškintas maistas iš skrandžio didelėmis porcijomis patenka į plonąsias žarnas, jos sudirginamos. Pavalgęs ligonis jaučia silpnumą, plaka širdis, svaigsta galva ir t.t. Simptomai paprastai pasireiškia per pirmas 20–30 minučių po valgio arba po 2–3 valandų. Pagulėjus 15–20 minučių, šie simptomai paprastai išnyksta. Po valgio nerekomenduojama gerti skysčių, nes jie pagreitina turinio slinkimą iš skrandžio į plonąją žarną, o tai gali paūminti nemalonius pojūčius. Geriausia gerti maždaug 45 min. prieš valgį arba 1–2 valandas po jo. Venkite saldumynų, jie pasunkina būklę bei simptomus.
• Kai kuriems pacientams pasireiškia viduriavimas ar žarnyno spazmai, reikia stebėti, kokie maisto produktai provokuoja šiuos simptomus, ir jų vengti. Viena galimų viduriavimo priežasčių – dempingo sindromas (žr. ankstesnį punktą).
• Refliuksinis ezofagitas. Suvalgytas maistas iš skrandžio patenka atgal į stemplę, sukeldamas nemalonų deginimo jausmą, skausmą (dėl turinyje esančių skrandžio, kasos sulčių ir tulžies). Dažniau pasireiškia suvalgius riebaus, pieniško maisto ar vaisių. Stebėkite, kas sukelia šį simptomą, ir venkite netinkamų maisto produktų.
• Suvalgius nedidelį maisto kiekį, atsiranda sotumo jausmas. Tačiau itin svarbu valgyti pakankamai (kaip minėta aukščiau: 5–7 kartus per dieną), kad organizmas gautų reikiamą kiekį maisto medžiagų, mikroelementų ir vitaminų. Būtina valgyti daug baltymų turinčių maisto produktų.
• Anemijos sindromas po skrandžio pašalinimo. Išsivysto, kai trūksta vidinio Kastlio faktoriaus, būtino vitaminui B12 pasisavinti. Beje, šios kilmės mažakraujystė dažniausiai pasireiškia praėjus 1–2 metams po operacijos, o kartais ir dar vėliau. Jei pašalintas visas skrandis, po operacijos reikia daryti vitamino B12 injekcijas. Beje, esant nevisavertei mitybai, mažakraujystė gali išsivystyti ir dėl kitų priežasčių, pvz., stokojant folio rūgšties ar geležies.
Deja, statistika rodo, kad asmenims, kurių skrandis operuotas, dažniau išsivysto onkologinės ligos, ypač jei po operacijos praėjo 10 ar daugiau metų. Todėl, atsiradus naujiems negalavimams, nelaukite, kol jie praeis savaime, pasikonsultuokite su gydytoju.
Pavyzdinis dienos valgiaraštis
Parengta remiantis Pitsburgo universiteto Medicinos centro rekomendacijomis (praėjus 6 savaitėms po operacijos ar anksčiau, jei leidžia gydytojas), iki tol rekomenduojama nevartoti nemaltos mėsos, perspėjama, kad organizmas gali netoleruoti pieno produktų, todėl rekomenduojama rinktis produktus be laktozės arba papildomai vartoti laktozę skaldančio fermento laktazės.
Pusryčiai
½ banano
1 riekelė duonos
1 virtas kaušinis
2 arbatiniai šaukšteliai margarino
1 puodelis arbatos arba 1–2 riebumo pieno (išgerkite praėjus 30–60 minučių po valgio)
Užkandis
Apie 30 gramų sūrio
4 nesaldūs sausainiai (krekeriai)
Pietūs
½ vištos krūtinėlės
½ stiklinės bulvių košės
½ stiklinės žaliųjų žirnelių
2 arbatiniai šaukšteliai margarino
½ stiklinės obuolių tyrės
1 stiklinės arbatos arba 1–2 riebumo pieno (išgerkite praėjus 30–60 minučių po valgio)
Užkandis
1 arbatinis šaukštelis riešutų sviesto
3 sausainiai
½ stiklinės apelsinų sulčių (išgerkite praėjus 30–60 minučių po valgio)
Vakarienė
2 sumuštiniai su mėsa
1 nedidelė bandelė
½ stiklinės trintų vaisių kokteilio
½ stiklinės sulčių (išgerkite praėjus 30–60 minučių po valgio)
Užkandis
1 nedidelis sumuštinis su kalakutiena
½ stiklinės sulčių, nesaldaus jogurto ar lieso pieno (išgerkite praėjus 30–60 minučių po valgio)
Troškinta žuvis
Žuvį (apie 300 g) išvalyti, užpilti 2 šaukštais aliejaus ir 1 šaukštu 9 proc. acto bei ¼ stiklinės vandens, įdėti lapelį lauro lapo, kelis kvapiųjų pipirų žirnelius, pasūdyti. Troškinti ant silpnos ugnies apie valandą. Patiekti su bulvių koše, pagardinta krapais ir žaliaisiais žirneliais.
Įdarytas moliūgas
Nedidelį moliūgą perpjauti pusiau, išimti sėklas. Vištienos krūtinėlę supjaustyti 3–4 cm ilgio gabaliukais, apvirti nedideliame kiekyje vandens, įdėjus lauro lapų, kvapiųjų pipirų ir petražolių bei druskos. Pakepinti morkas, kad suminkštėtų, apvirti brokolius.
Apvirtą mėsą dėti į moliūgų puseles, virš jos dėti sluoksnį brokolių ir pakepintų morkų, užpilti ½ stiklinės sultinio, kuriame virė vištiena, ir pašauti į orkaitę. Kepti valandą, 200o C temperatūroje.
Vištiena su obuoliais
Vištienos krūtinėlę išvirti nedideliame kiekyje vandens su prieskoniais. Obuolius nulupti, supjaustyti skiltelėmis ir kepti ant silpnos ugnies, pridėjus 2 arbatinius šaukštelius margarino, kol išsileis. Pakepinti svogūną, sudėti į obuolių tyrę. Padažą paskaninti druska, krapais ir maltais kvapiaisiais pipirais. Išvirusią krūtinėlę apipilti paruoštu obuolių ir svogūnų padažu ir patiekti su bulvių koše.
Trinta daržovių sriuba
Į vištienos sultinį sudėkite kubeliais supjaustytas morkas, brokolius, bulves, moliūgą, 1 svogūną, 2 šaukštus lydyto sūrio su kumpiu ir virkite ant silpnos ugnies. Išvirus daržovėms, pertrinkite, kad gautųsi vienalytė masė, įberkite džiūvėsėlių.
raumenų skausmas – viena dažniausių priežasčių, dėl kurių kreipiamasi...
Skaityti daugiauNeretai sakoma, kad pavasarį maišosi dangus su žeme. Orai labai permainingi, todėl šeimose, kuriose yra vaikų, padaugėja peršalimo ligų atvejų. Tačiau mažus vaikus užpuola ne tik peršalimas, todėl namų vaistinėlėje naudinga turėti ir kitų priemonių. Taigi pats metas atidžiau peržiūrėti namų vaistinėlę, skirtą vaikams – kas joje turėtų būti, kad netikėtai sunegalavus vaikui naktį nereikėtų važiuoti į vaistinę? ...
Skaityti daugiauŠiandieninis gyvenimo ritmas ir būdas gali turėti nemažai neigiamos įtakos vyro seksualiniam gyvenimui. Kai daug sėdima, mažai judama, nesveikai maitinamasi, patiriama daug streso, ne taip jau ir retai „kertama“ per bene svarbiausią vyrui faktorių – lytinį pajėgumą. Ką daryti, kad erekcijos funkcija būtų puiki, o lytinis potraukis nesumažėtų? ...
Skaityti daugiauArtėjant pavasariui didelė dalis mūsų ir vėl jaudinasi dėl to, kad nepavyks išvengti alergijos simptomų. Bepradedantys žydėti augalai ir jų į orą paleidžiamos žiedadulkės – bene svarbiausias sezoninės alergijos faktorius, kurio išvengti iš tiesų labai sunku. Ankstyvesnis antihistaminių vaistų vartojimas gali padėti išvengti sunkiausių alergijos simptomų. Tačiau ar kada nors domėjotės, kaip veikia šie populiariausi vaistai nuo alergijos? Ar jie saugūs senyviems pacientams? ...
Skaityti daugiauPasirodo, kad vaiko patiriamą skausmą sustiprinti gali netgi netinkama aplinkinių reakcija ar „nedraugiška“ aplinka, todėl su vaikų skausmu reikia elgtis itin atsargiai ir skirti pakankamai dėmesio adekvačiam ir savalaikiam jo gydymui. Taigi kodėl būtina malšinti vaikų skausmą ir kokios vaistinės medžiagos dažniausiai vartojamos vaikų skausmo malšinimui? ...
Skaityti daugiauPriešlaikinė ejakuliacija – tai lytinės sveikatos sutrikimas, kai vyrui būdinga ankstyvesnė ejakuliacija, nei to pageidauja jis pats ir (arba) jo partnerė. Tai gana dažnai pasitaikantis lytinės sveikatos nusiskundimas. Vis dėlto dar vis vengiama apie tai atvirai kalbėti. Manoma, kad priešlaikinė ejakuliacija retkarčiais kamuoja net kas trečią vyrą, o maždaug kas penktam vyrui tai gali būti nuolatinė problema, trikdanti ne tik lytinio, bet ir bendrojo gyvenimo kokybę. ...
Skaityti daugiauTai gali atrodyti šiek tiek netikėta, bet nugaros skausmo priežasčių gali būti iš tiesų labai daug. Mes dalinamės dešimtimi dažniausiai pasitaikančių nugaros skausmo priežasčių ir faktorių. Galbūt kai kurios iš jų būdingos ir Jums? ...
Skaityti daugiauTikėtina, kad pasibaigus pandemijai gydymo įstaigas užplūs daugybė pacientų su gerokai pažengusiomis venų ligomis. Juk lėtinio venų kraujotakos nepakankamumo atvejai niekur nedingo, ir, tikėtina, pandemijos metu jų atsirado tik daugiau. Kaip geriau pasirūpinti savo kojomis per pandemiją? Kuo venoms naudinga fizinė veikla, bioflavonoidai ir heparino natrio druska? ...
Skaityti daugiauBurnos opelės, žaizdelės arba aftos – nemaloni ir varginanti problema. Ypatingai gleivinės vientisumo pažeidimai gyvenimo kokybei kenkia tuomet, kai jie linkę pasikartoti ir vis atsinaujinti. Ką reikėtų daryti, kad burnos opelės užgytų kuo greičiau? Ir kodėl būtina atkreipti dėmesį į ilgiau nei 3 savaites negyjančias burnos opeles? ...
Skaityti daugiauPateikiame Jums 5 faktus apie mėnesinių skausmą, kurių galbūt iki šiol dar nežinojote. Galbūt jie paskatins labiau susirūpinti savo sveikata ir suprasti, kad kasdienei veiklai trukdantis mėnesinių skausmas nėra normalus reiškinys. ...
Skaityti daugiauTikrosios varginančio ir nuolat pasikartojančio pilvo pūtimo priežasties nustatymas gali tapti dideliu iššūkiu, nes tai gana nespecifiškas sveikatos sutrikimas. Vis dėlto dažniausiai pilvą pučia dėl per didelio nuryto oro kiekio, tam tikro maisto valgymo ir netgi... streso. Kokios galimos kitos pilvo pūtimo priežastys ir kada dėl jo jau reikėtų kreiptis į gydytoją? ...
Skaityti daugiauŠiuo metu šeimos gydytojai dažnai sulaukia tėvelių klausimų, ar jie galėtų paskirti kažką tokio, kas greitai ir veiksmingai sustiprintų vaikų imunitetą. Deja, bet tokie preparatai tiesiog neegzistuoja, nes vaikų imuninė sistema – sudėtingas ir dar nebrandus apsaugos kompleksas, kurį reikia stiprinti ištisus metus, o ne tik susirgus. Pasirodo, kad kartais belieka tik... laukti. Kodėl atrodo, kad šiuolaikinių vaikų imunitetas – silpnesnis ir jie serga žymiai dažniau?...
Skaityti daugiauAr žinote, kas iš tikrųjų yra kosulys? Kaip gydomas sausas, o kaip – drėgnas kosulys? Ir kada dėl kosulio jau reikėtų kreiptis į gydytoją? Atsakymus į šiuos svarbius klausimus rasite straipsnyje. ...
Skaityti daugiauStomatitas – dažniausia burnos žaizdelių susiformavimo priežastis. Ar žinote, kokios stomatito formos pačios įprasčiausios? O kas galėtų padėti greičiau ir lengviau susidoroti su burnos opelėmis? ...
Skaityti daugiauPieninių dantų dygimo sukeliamas diskomfortas gali išderinti ne tik mažylio, bet ir visos šeimos dienotvarkę. Ką reikėtų žinoti apie pirmųjų dantų dygimą ir kas galėtų padėti šį laikotarpį išgyventi lengviau? ...
Skaityti daugiauVaikų sloga – maža bėda? Ar tikrai? Dalinamės penkiais dalykais, kuriuos reikėtų žinoti apie vaikų slogą. Galbūt jie padės pakeisti Jūsų nuomonę, kad vaikų sloga nėra jau tokia maža bėda, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. ...
Skaityti daugiauGerybinė prostatos hiperplazija – lėtinė liga, kurios išvengti nepavyksta praktiškai nė vienam vyrui. Nors prostatos didėjimas yra gana natūralus reiškinys, tai nereiškia, kad ligą reikėtų ignoruoti. Negydoma gerybinė prostatos hiperplazija gali pridaryti kur kas daugiau bėdų nei tik šlapinimosi sutrikimai. Nors ir jie vyro gyvenimui „žavesio“ tikrai neprideda. ...
Skaityti daugiauPasirodo, kad pasikartojantis (recidyvuojantis) aftinis stomatitas gali kamuoti net kas penktą planetos žmogų. Neįtikėtina, bet tai gana dažna liga, į kurią neretai tiesiog numojama ranka. Ir visai be reikalo. Juk burnos opelių sukeliamas diskomfortas gali prišaukti kur kas daugiau bėdų – pacientas gali vengti tinkamai išsivalyti dantis ar sočiai ir maistingai pavalgyti, nes jam tiesiog labai skauda. O prasta burnos higiena ir nepakankama mityba sukelia dar daugiau bėdų, ar ne?...
Skaityti daugiauPodagra neretai vadinama „karalių liga“ arba „ponų liga“. Pasirodo, kad toks ligos sinonimas atkeliavęs iš senų laikų, kai skausmingais sąnarių uždegimais dažniausiai susirgdavo papuotauti mėgstantys kilmingieji, ant kurių stalo tikrai netrūkdavo riebios mėsos ar prašmatnių jūros gėrybių. Vis dėlto šios lėtinės ligos aktualumas šiandien tikrai nesumažėjęs. Kas yra podagra ir kokie jos klinikiniai požymiai? Kokie šios lėtinio medžiagų apykaitos sutrikimo gydymo principai? ...
Skaityti daugiauVaikų sloga – maža bėda? O ką pasakysite apie tai, kad vidurinės ausies uždegimas dažniausiai prasideda būtent nuo slogos? Vaikų anatomija tokia, kad nosis ypatingai susijusi su ausies struktūromis ir tinkamai negydoma sloga gali baigtis skausmingu otitu. Taigi ką svarbu žinoti apie mažų vaikų slogą ir kaip teisingai lašinti nosies lašus? ...
Skaityti daugiauĮprasčiausi venų varikozės simptomai, kurie matomi plika akimi – tai išsiplėtusios, sustorėjusios, į odos paviršių iššokusios venos. Tačiau venų varikozė neapsiriboja vien tik estetiniais pokyčiais, kurie paprastai pastebimi vėliau. Jos metu kojas gali skaudėti, jos gali gana stipriai tinti. Nuolatinis kojų nuovargis menkina gyvenimo kokybę, o būtinybė kojas slėpti po kelnėmis ar ilgais sijonais – labai vargina pacientą. Tai nėra tik estetinė problema, kaip mano daugelis. Tai – rimtas kraujotakos sutrikimas, kurį reikia gydyti. ...
Skaityti daugiauGerybinė prostatos hiperplazija – normalus ir daugumos vyrų neaplenkiantis gerybinis procesas, su kuriuo susiduria net iki 90 proc. į devintąją dešimtį įžengusių vyrų. Pirmieji prostatos arba priešinės liaukos histologiniai požymiai jau stebimi 30-40 metų sulaukusiems vyrams, tačiau statistika rodo, kad su įvairiais šlapinimosi sutrikimais vyrai gali susidurti bet kuriuo savo gyvenimo laikotarpiu. Kodėl išsivysto gerybinė prostatos hiperplazija? Kokie rizikos faktoriai didina ankstyvesnio šios ligos pasireiškimo riziką? ...
Skaityti daugiauKai alerginio rinito atvejų nuolat daugėja ne tik tarp suaugusiųjų, bet ir tarp vaikų, kyla natūralus klausimas – ką būtų galima padaryti, kad ši liga kuo mažiau menkintų gyvenimo kokybę? Ne vienas mokslinis tyrimas rodo, kad reguliarus nosies plovimas jūros vandeniu gali būti labai naudingas tuomet, kai kovojama su varginančiais alerginio rinito simptomais. ...
Skaityti daugiauŠirdies ir kraujagyslių ligų sukeliamos komplikacijos vis dar išlieka viena dažniausių mirties priežasčių. Arterinė hipertenzija – vienas labiausiai paplitusių širdies ir kraujagyslių susirgimų, kuri kasmet nusineša labai daug gyvybių visame pasaulyje. ...
Skaityti daugiauNesunkų vaikų peršalimą galima gydyti ir namuose. Jei vaikas jaučiasi gana gerai, karščiavimas nėra didelis, jis aktyvus ir nori žaisti, tuomet gali pakakti ir vaistininko patarimo. Jokiais būdais negalima savavališkai duoti kokių nors antibiotikų – peršalimą dažniausiai sukelia virusai, o antibiotikai virusų tiesiog neveikia. Neracionalus antibiotikų vartojimas ne tik pavojingas sveikatai – dėl to didėja ir bakterijų atsparumas jiems. Vadinasi, vieną dieną galime nebeturėti efektyvių vaistinių preparatų, skirtų bakterinėms infekcijoms gydyti. ...
Skaityti daugiau