Sveikas žmogus
Sveikas žmogus
Pradžia  » LIGOS  » Gydymas  » Profesinės ligos

Profesinės ligos

Lietuvoje tarp profesinių ligų vyrauja vibracinė liga ir profesinė klausos nervo neuropatija (klausos nervo pažeidimas).
 

Profesinė liga - darbuotojo sveikatos sutrikimas dėl kenksmingo darbo aplinkos poveikio. Yra penkios pagrindines profesinių ligų grupės, skirstomos atsižvelgiant į jas sukeliančius veiksnius: sukeltos cheminių medžiagų, dulkių, biologinių veiksnių, fizikinių veiksnių bei įtampos.
Profesinių ligų nustatymo tvarka gana sudėtinga. Profesinę ligą įtaręs gydytojas teritorinio visuomenės sveikatos centro prašo ištirti profesinės ligos priežastį ir parengti susirgusio darbuotojo darbo sąlygų higieninę charakteristiką. Profesinės ligos priežastys tiriamos dalyvaujant valstybiniam darbo inspektoriui, darbdavio ir darbuotojų atstovams. Lėtinę profesinę ligą (lėtinės profesinės ligos 1997 metais sudarė 97.7 proc. visų profesinių ligų) nustato darbo medicinos gydytojas, įvertinęs ligos kliniką, laboratorinių tyrimų duomenis bei darbo sąlygų įtaką. Nustačius profesinę ligą, teritorinis visuomenės sveikatos centras parengia profesinės ligos aktą - profesinę ligą patvirtinantį dokumentą. Profesinės ligos registruojamos Valstybiniame profesinių ligų registre Respublikiniame darbo medicinos centre. Įmonės, dėl kurių kaltės buvo sužalota nukentėjusiojo sveikata arba jis dėl to susirgo profesine liga, privalo atlyginti žalą.
1996 m. Lietuvoje buvo registruoti 606 profesinių ligų atvejai. 1997 m. - 701, 1998 m. 1-mą pusmetį - 346. Dažniausia profesinių ligų priežastis yra kenksmingi fizikiniai faktoriai (triukšmas, vibracija) 1998 m. 1-mą pusmetį jie sukėlė 90.2 proc. visų nustatytų profesinių ligų. Kita kenksmingų veiksnių, sukėlusių profesines ligas, grupė yra ergonominiai arba įtampos veiksniai. Šios grupės ligas sukelia labai įtemptas fizinis darbas, dažni monotoniški, įtempti judesiai, priverstinė, nepatogi darbo poza, sunkių krovinių kilnojimas ir nešiojimas. Trečia kenksmingų veiksnių grupė - cheminiai veiksniai (1.4 proc.), dulkės - 2.4 proc.

{banner-25}
Per 1993-1997 metus Valstybiniame profesinių ligų registre buvo užregistruoti 2298 nauji profesinių ligų atvejai, tarp jų 46.2 proc. sudarė vibracinė liga, 23.2 proc. klausos neuritai. Daugiausia vibracinė liga ir klausos neurito diagnozuojama 50-59 m. amžiaus asmenims, kurių darbo stažas daugiau kaip 20 metų. Per 1993-1997 m. laikotarpį didžiausias vibracijos ligos ir klausos neurito paplitimas nustatytas tarp žemės ūkio, miškininkystės ir statybos darbuotojų. Dirbant didelės vibracijos ir triukšmo sąlygomis su vibracine liga neatskiriamai susiję klausos pažeidimai.
Vibracinė liga anksčiausiai pasireiškia kraujagysliniais pažeidimais - pirštų pabalimu, atšalimu, nejautra, silpnumu. Neretai ligoniai jaučia neapibrėžtus, maudžiančius pirštų, plaštakų, riešų skausmus, dilgčiojimą (badymą), tirpimą. Galūnės (pirštai, plaštakos, riešai) šaltos, melsvos, labiau prakaituoja. Ligoniams, kurie daug metų buvo veikiami viso kūno vibracijos, nepalankių meteorologinių veiksnių, neretai nustatomi stuburo pažeidimai: osteochondrozė, stuburo ir galūnių skausminiai sindromai. Esant šiems požymiams galima įtarti, kad sergama vibracine liga.
Profesinis klausos pažeidimas pasireiškia tuo, kad pirmiausia blogiau girdimi aukšto dažnumo garsai, nebeatskiriami panašūs šnekamosios kalbos žodžiai. Profesinės klausos pažeidimas vystosi lėtai. Kadangi jis vystosi lėtai, pačiam žmogui sunku jį pastebėti. Pažeidimo stiprumas nustatomas audiometrijos būdu. Todėl dirbant triukšmingose darbo sąlygose būtina nuolat tikrintis klausą.
Vibracija yra triukšmo poveikį klausai stiprinantis veiksnys, todėl tų profesijų darbuotojų, kuriuos veikia vibracija ir triukšmas, klausa yra greičiau pažeidžiama (traktorininkai, ekskavatorininkai, mechanizatoriai, jūrininkai).
Didėjanti profesinių ligų grupė respublikoje - infekcinės
ligos. Jei 1996 m. buvo registruoti tik 2 atvejai (0.3 proc. visų profesinių ligų), tai 1997 metais jau 22 atvejai, arba 3.1 proc. visų profesinių ligų (8 iš jų - tuberkuliozės, 3 - bruceliozės, 10 - raudonligės, 1 - erkinioencefalito). Daugelis susirgusių profesine tuberkulioze buvo medikai. Medicinos darbuotojams, turintiems kontaktą su tuberkulioze sergančiais ligoniais, rizika susirgti tuberkulioze yra 50-100 kartų didesnė nei neturintiems kontakto.
Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, žemės ūkyje dirbama su techniškai netvarkingomis darbo priemonėmis, nepraėjusiomis techninių apžiūrų, keliančiomis triukšmą, vibraciją. Susirgęs profesine liga vairuotojas ar mechanizatorius nušalinamas nuo darbo, tačiau į tą patį susidėvėjusį, nesuremontuotą traktorių, kombainą ar statybinę mašiną darbdavys sodina kitą darbuotoją, kuris po kiek laiko taip pat susirgs profesine liga. Todėl galima teigti, kad esant tokioms aplinkybėms žemės ūkyje sergančiųjų profesinėmis ligomis ir toliau daugės.
Vakarų šalyse sergančiųjų profesinėmis ligomis užregistruojama dešimt kartų daugiau nei Lietuvoje. Viena iš svarbiausių tokio didelio skirtumo priežasčių yra skirtinga kompensavimo arba žalos atlyginimo tvarka Vakarų šalyse žalą kompensuoja draudimas, o Lietuvoje ją atlyginti turi darbdavys. Jeigu darbdavys neatlygina žalos dėl sveikatos sužalojimo darbe ar profesinės ligos, darbuotojas žalos atlyginimo iš darbdavio gali reikalauti teisme.
Teisminiai atvejai gana dažni. Vien Kauno mieste 1997 metais teismuose buvo nagrinėjami keturi atvejai dėl žalos atlyginimo susirgus profesine liga, o vienas atvejis, kai siuvimo įmonė teisme bylinėjasi su savo buvusia darbuotoja - siuvėja namudininke, kuri susirgo profesine liga - riešo kanalo sindromu, teismuose nagrinėjamas jau daugiau nei trejus metus.
Ką gi reikėtų daryti, kad sergančiųjų profesinėmis ligomis būtų mažiau? Visuomenė skiria didžiules lėšas šių ligų gydymui ir reabilitacijai, o pramonė patiria nuostolius: darbininkai, turėdami nedarbingumo lapelius, vis mažiau dirba, produkcija tuo metu negaminama. Skiriant daugiau dėmesio šių ligų vystymosi stabdymui, lėšų būtų sutaupyta daugiau. Kadangi profesinių ligų priežastis yra blogos darbo sąlygos, didžiausias dėmesys turi būti skiriamas kenksmingų darbo aplinkos veiksnių pašalinimui iš darbo vietos bei jų poveikio apribojimui.

Susiję straipsniai

Rodyti daugiau

Video

Skaitomiausi straipsniai

Naujausi gydytojų atsakymai

Naujausi forumo įrašai

Sveikas žmogus Sveikas žmogus

Mūsų draugai

© Sveikas žmogus 2017. Visos teisės saugomos SPRENDIMAS - IDEAFORMUS