Pirmasis garinis anestetikas – eteris – atsirado 1845–1846 m., vėliau klinikinėje praktikoje pradėtas naudoti azoto suboksidas (linksminančios dujos). Tuomet anestezija buvo monokomponentė. Tai reiškia, kad anesteziologo rankose buvo tik vienas vaistas, kuris, visų pirma, sukeldavo miegą, o didesnės jo dozės – kitus operacijai atlikti reikalingus reiškinius, pvz., raumenų atsipalaidavimą.
Tačiau to nebuvo gana, ir 1942-aisiais į pagalbą atėjo kiti vaistai – raumenų relaksantai, ir anestezija tapo daugiakomponentė. Dabar Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Anesteziologijos klinikos vadovo dr. Andriaus Maco teigimu, bendroji anestezija – tai dirbtinai sukeltas grįžtamas centrinės nervų sistemos slopinimas, kuris pasireiškia sąmonės(narkozė) ir jutimų (skausmo) išnykimu (analgezija), skersaruožių raumenų atsipalaidavimu (miorelaksacija) ir vegetacinių funkcijų slopinimu.
Kiekvienam reiškiniui pasiekti naudojamos skirtingos medikamentų, kurie pacientams skiriami pagal kūno masę arba koncentraciją kvėpuojamajame mišinyje, grupės.
„Tiesą sakant, niekas negali būti užtikrintas 100 proc., kad niekada joks pacientas operacijos metu neprabus. Tad ši baimė kažkiek pagrįsta, nors tokie atvejai ir pasitaiko itin retai. Kita vertus, prabudęs žmogus tikrai nieko nejaus, nes veiks kitos anestezijai vartojamų medikamentų grupės vaistai“, – sako dr. A.Macas.
JAV atlikti tyrimai parodė, kad net 54 proc. pacientų prieš operaciją klausia gydytojo, ar jie neprabus operacijos metu. „Lietuvoje šie skaičiai gerokai mažesni, manęs to paklausia apie 1–2 proc. pacientų“, – sako anesteziologas.
„Dar viena dažna baimė – kad anestezija pakenks sveikatai, – sako LSMU Anesteziologijos klinikos Neurochirurgijos anesteziologijos skyriaus vadovė doc. Diana Bilskienė. – Jeigu grįžtume į praeitį, kada visas anestezijos funkcijas, t.y. užmigdymą, nuskausminimą ir raumenų atpalaidavimą, atlikdavo vienas anestetikas, išties buvo galima kalbėti apie žalą sveikatai. Rimtų didelės apimties tyrimų, kurie pagrįstai įrodytų, kad anestezija kenkia sveikatai, nėra atlikta.“
Kita vertus, anot dr. A.Maco, nei gydytojai, nei anesteziologai nėra visagaliai, todėl komplikacijų, rizikos tikimybė visuomet išlieka. „Yra žmonių, alergiškų medikamentams, ir niekas nėra apsaugotas, kad nors ir ypač retais atvejais, kils alerginė reakcija. Ir tai pacientai irgi turėtų suprasti“, – sako medikas.
Tačiau komplikacijų baimė yra perdėta. Minėtas JK tyrimas nustatė, kad didžioji dalis komplikacijų būna neišvengiama ir yra asmens reakcija į procedūrą, o ne anesteziją.
„Neretai vyrai bijo, kad narkozė pakenks jų lytinei funkcijai. Galiu juos nuraminti – tikrai nepablogins. Dar vienas gajus mitas – kad sušlubuos atmintis. Ši baimė kone dažniausia, tačiau irgi nėra pagrįsta. Galimi trumpalaikiai įsiminimo sutrikimai, tačiau anestezijai suversti kaltės dėl atminties sutrikimų negalima“, – teigia dr. A.Macas.
„Vis dėlto anestezijoje vartojami medikamentai nėra vitaminai, bet vaistai, kurie sukelia dirbtinį miegą, stabdo kitus fiziologinius procesus, žmogus pats nekvėpuoja ir pan. Tačiau visi šie vaistai pasišalina iš organizmo, nesukeldami jokių nepageidaujamų poveikių“, – pažymi doc. D.Bilskienė.
Esame girdėję, skaitę, kad patyrusieji klinikinę mirtį žmonės išgyvena ypatingas vizijas, girdi balsus, mato šviesas. Kalbintų medikų teigimu, bent jau jų praktikoje, nė vienas atgaivintas pacientas nėra nieko panašaus pasakojęs: nei apie šviesą tunelio gale, nei apskritai ką nors prisiminęs. „Dirbu ir kardiologijoje, kur gana dažnai gaiviname pacientus. Dauguma jų nieko neatsimena arba teigia, kad labai skaniai miegojo“, – sako dr. A.Macas.
Kartu su baimėmis, anesteziologai pastebi ir perdėtą drąsą – nepamatuotą norą taikyti bendrinę anesteziją procedūroms, kurioms jos tikrai nereikia, pvz., traukiant dantį. „Pats danties rovimas susijęs su maža komplikacijų rizika, bet, kartu sudėjus danties rovimo, anestezijos, infekcijų riziką, galima ją tiek padidinti, kad atliekama nesudėtinga procedūra taps pakankamai rizikinga“, – pastebi dr. A.Macas.
Anot doc. D.Bilskienės, dalis pacientų nuvertina anesteziją, manydami, kad tai visiškai natūralus procesas. „Aš tik pamiegosiu, – sako jie. Atrodo, lyg išjungei šviesą ir pacientas užmigo, įjungei – prabudo. Taip nėra, yra užmigdymo procesas ir prabudimo procesas. Vieno mygtuko paspaudimu negalima valdyti organizmo. Anestezija nėra fiziologinis miegas, tai yra dirbtinis miegas, kuris turi trukti tiek, kiek reikia chirurgui“, – aiškina anesteziologė.
Yra dvi pagrindinės anestezijos rūšys: bendroji, kai paveikiamas visas organizmas, ir regioninė, kai paveikiama tam tikra organizmo dalis (ranka, koja ir pan.).
„Pacientai apsišvietę, todėl neretai išsako pageidavimus dėl vienokios ar kitokios anestezijos. Be abejo, pavyksta įtikinti, kad tik gydytojas gali žinoti, kokios jam reikia ir kad tai priklauso nuo sveikatos būklės, gretutinių ligų, operacijos sudėtingumo, ir kad jo pažįstamam taikyta anestezija pačiam gali visai netikti. Tačiau neretai pacientai ateina nusiteikę griežtai, ir gydytojas tampa įkaitu tarp paciento norų ir to, kas jam geriausia. Aišku, kad gydytojas vis tiek pasirenka pacientui optimalią anesteziją, tačiau patiria tam tikrą psichologinį spaudimą“, – darbo momentus vardija dr. A.Macas.
Deja, bet Lietuvoje gydytojų ir medikų santykiai nėra labai geri, vyrauja nepasitikėjimas. Iškilus kad ir nedideliam nesklandumui, bendražmogiškam etikos pažeidimui, puolama į kraštutinumus. Gydytojas nuolat jaučiasi nesaugus, jį vargina nepamatuotos pacientų pretenzijos, galimybė nepagrįstai pasipelnyti iš medikų klaidų. Kita vertus, neretai pacientų pretenzijos būna pagrįstos, jie neretai stokoja dėmesio, bendravimo, tinkamos priežiūros.
„Tačiau pacientai gali pasakoti ir nebūtų dalykų, pvz., kad jautė skausmą operacijos metu ar pan., ko tikrai nebuvo. Juk turime pakankamai įrangos, kuri anestezijos metu matuoja ir stebi paciento miego gylį, ir tikrai galime pasakyti miega pacientas ar ne. Miorelaksaciją kontroliuojame naudodami raumenų stimuliatorius ir irgi galime pasakyti, ar raumenų relaksacija yra pakankama, ar ne. Paciento širdies veiklos, kraujo spaudimo pokyčiai rodo, ar pacientas jaučia skausmą“, – pažymi doc. D.Bilskienė.
„Iš vienos pusės, yra pacientų baimės, iš kitos pusės, turime visas priemones toms baimėms įveikti, t.y. šiuolaikinę įrangą, saugius medikamentus, kvalifikuotus anesteziologus, anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojas kokybiškai anestezijai užtikrinti“, – pabrėžia LSMU Anesteziologijos klinikos vadovas.
Dr. A.Macas pritaria, kad negalima nuvertinti anesteziologo darbo svarbos ir sudėtingumo. Pasak jo, net ir medikų bendruomenėje yra manančių, kad anesteziologas vienu metu galėtų dirbti kone 5-se operacinėse.
„Anesteziologas nėra vien migdytojas ar žmogus, skiedžiantis vaistus, kaip žmonės kartais mano. Jis nuolat turi stebėti paciento būklę, nes, kaip minėjau, niekada negali būti užtikrintas, kad neprireiks skubių sprendimų. Todėl kiekvienam pacientui jis turi paskirti laiko prieš operaciją, stebėti operacijos metu ir prabundant, užtikrinti, kad jo nepykintų, nepakiltų kraujospūdis, neskaudėtų ir t.t. Suprantama, tam reikia laiko. O jeigu anesteziologas turės lakstyti iš vienos operacinės į kitą, jį slėgs nenudirbti darbai, augs įtampa, jis taps mažiau dėmesingas, ir galiausiai tai didins riziką pacientui. Kai kurie kolegos mato tik kaip anesteziologai sėdi ir stebi monitorius. Tačiau darbo atlikto iki tol, kad operacijos metu jie galėtų šiek tiek laiko būti ramus, nepastebi. Norisi supratimo, kad ir mūsų darbas reikalauja pasirengimo, kad jis nesutampa su operacijos ar procedūros pradžia ir nesibaigia jai pasibaigus. Nemanau, kad pacientas norėtų, kad jį operuojant anesteziologas prie jo nebudėtų visą laiką, nes tuo pačiu metu turėtų prižiūrėti dar ir kitus ligonius“, – sako dr. A.Macas.
Anesteziologija ir intensyvioji terapija – vienos sparčiausiai besivystančių mokslo sričių. Anesteziologai gerai žino, kaip visi mokslo pasiekimai lemia medicinos įrangos tobulinimą ir naujų medikamentų diegimą į klinikinę praktiką.
Doc. D.Bilskienė prisimena, kad pradėjus dirbti, anesteziologui tekdavo pačiam rankiniu būdu matuoti kraujospūdį, pulsą. „Šiandien visą paciento gyvybinių funkcijų stebėjimą ir registravimą operacinėje atlieka moderni anesteziologinė aparatūra. Paciento gyvybinių funkcijų stebėjimas taip prasiplėtė, kad galime stebėti ir raumenų relaksaciją, ir miego gylį, ir temperatūrą, ir įvairių dujų koncentracijas tiek įkvėpiamajame, tiek iškvėpiamajame mišinyje, kraujo įsotinimą deguonimi, ir net smegenų įsotinimą deguonimi, ir t.t. Ir, kas svarbiausia, akimirksniu į tai reaguoti“, – vardija pašnekovė.
„Šiuolaikinė aparatūra artėja prie fiziologinių žmogaus procesų, dėl to anestezija tampa dar saugesnė. Taip pat gerėja paciento duomenų registravimas, stebimi ne vienas, o keletas širdies veiklos, kvėpavimo rodiklių, įsotinimas deguonimi ir pan. Taigi mokslo pažanga į praktiką eina dviem kryptimis: pirma, priartinant anestezijos metodus prie žmogaus fiziologijos, antra, kuriant veiksmingesnius ir saugesnius medikamentus. Jau turime vaistų ne tik pacientui užmigdyti, bet ir lengviau pažadinti“, – sako dr. A.Macas.
raumenų skausmas – viena dažniausių priežasčių, dėl kurių kreipiamasi...
Skaityti daugiauNeretai sakoma, kad pavasarį maišosi dangus su žeme. Orai labai permainingi, todėl šeimose, kuriose yra vaikų, padaugėja peršalimo ligų atvejų. Tačiau mažus vaikus užpuola ne tik peršalimas, todėl namų vaistinėlėje naudinga turėti ir kitų priemonių. Taigi pats metas atidžiau peržiūrėti namų vaistinėlę, skirtą vaikams – kas joje turėtų būti, kad netikėtai sunegalavus vaikui naktį nereikėtų važiuoti į vaistinę? ...
Skaityti daugiauŠiandieninis gyvenimo ritmas ir būdas gali turėti nemažai neigiamos įtakos vyro seksualiniam gyvenimui. Kai daug sėdima, mažai judama, nesveikai maitinamasi, patiriama daug streso, ne taip jau ir retai „kertama“ per bene svarbiausią vyrui faktorių – lytinį pajėgumą. Ką daryti, kad erekcijos funkcija būtų puiki, o lytinis potraukis nesumažėtų? ...
Skaityti daugiauArtėjant pavasariui didelė dalis mūsų ir vėl jaudinasi dėl to, kad nepavyks išvengti alergijos simptomų. Bepradedantys žydėti augalai ir jų į orą paleidžiamos žiedadulkės – bene svarbiausias sezoninės alergijos faktorius, kurio išvengti iš tiesų labai sunku. Ankstyvesnis antihistaminių vaistų vartojimas gali padėti išvengti sunkiausių alergijos simptomų. Tačiau ar kada nors domėjotės, kaip veikia šie populiariausi vaistai nuo alergijos? Ar jie saugūs senyviems pacientams? ...
Skaityti daugiauPasirodo, kad vaiko patiriamą skausmą sustiprinti gali netgi netinkama aplinkinių reakcija ar „nedraugiška“ aplinka, todėl su vaikų skausmu reikia elgtis itin atsargiai ir skirti pakankamai dėmesio adekvačiam ir savalaikiam jo gydymui. Taigi kodėl būtina malšinti vaikų skausmą ir kokios vaistinės medžiagos dažniausiai vartojamos vaikų skausmo malšinimui? ...
Skaityti daugiauPriešlaikinė ejakuliacija – tai lytinės sveikatos sutrikimas, kai vyrui būdinga ankstyvesnė ejakuliacija, nei to pageidauja jis pats ir (arba) jo partnerė. Tai gana dažnai pasitaikantis lytinės sveikatos nusiskundimas. Vis dėlto dar vis vengiama apie tai atvirai kalbėti. Manoma, kad priešlaikinė ejakuliacija retkarčiais kamuoja net kas trečią vyrą, o maždaug kas penktam vyrui tai gali būti nuolatinė problema, trikdanti ne tik lytinio, bet ir bendrojo gyvenimo kokybę. ...
Skaityti daugiauTai gali atrodyti šiek tiek netikėta, bet nugaros skausmo priežasčių gali būti iš tiesų labai daug. Mes dalinamės dešimtimi dažniausiai pasitaikančių nugaros skausmo priežasčių ir faktorių. Galbūt kai kurios iš jų būdingos ir Jums? ...
Skaityti daugiauTikėtina, kad pasibaigus pandemijai gydymo įstaigas užplūs daugybė pacientų su gerokai pažengusiomis venų ligomis. Juk lėtinio venų kraujotakos nepakankamumo atvejai niekur nedingo, ir, tikėtina, pandemijos metu jų atsirado tik daugiau. Kaip geriau pasirūpinti savo kojomis per pandemiją? Kuo venoms naudinga fizinė veikla, bioflavonoidai ir heparino natrio druska? ...
Skaityti daugiauBurnos opelės, žaizdelės arba aftos – nemaloni ir varginanti problema. Ypatingai gleivinės vientisumo pažeidimai gyvenimo kokybei kenkia tuomet, kai jie linkę pasikartoti ir vis atsinaujinti. Ką reikėtų daryti, kad burnos opelės užgytų kuo greičiau? Ir kodėl būtina atkreipti dėmesį į ilgiau nei 3 savaites negyjančias burnos opeles? ...
Skaityti daugiauPateikiame Jums 5 faktus apie mėnesinių skausmą, kurių galbūt iki šiol dar nežinojote. Galbūt jie paskatins labiau susirūpinti savo sveikata ir suprasti, kad kasdienei veiklai trukdantis mėnesinių skausmas nėra normalus reiškinys. ...
Skaityti daugiauTikrosios varginančio ir nuolat pasikartojančio pilvo pūtimo priežasties nustatymas gali tapti dideliu iššūkiu, nes tai gana nespecifiškas sveikatos sutrikimas. Vis dėlto dažniausiai pilvą pučia dėl per didelio nuryto oro kiekio, tam tikro maisto valgymo ir netgi... streso. Kokios galimos kitos pilvo pūtimo priežastys ir kada dėl jo jau reikėtų kreiptis į gydytoją? ...
Skaityti daugiauŠiuo metu šeimos gydytojai dažnai sulaukia tėvelių klausimų, ar jie galėtų paskirti kažką tokio, kas greitai ir veiksmingai sustiprintų vaikų imunitetą. Deja, bet tokie preparatai tiesiog neegzistuoja, nes vaikų imuninė sistema – sudėtingas ir dar nebrandus apsaugos kompleksas, kurį reikia stiprinti ištisus metus, o ne tik susirgus. Pasirodo, kad kartais belieka tik... laukti. Kodėl atrodo, kad šiuolaikinių vaikų imunitetas – silpnesnis ir jie serga žymiai dažniau?...
Skaityti daugiauAr žinote, kas iš tikrųjų yra kosulys? Kaip gydomas sausas, o kaip – drėgnas kosulys? Ir kada dėl kosulio jau reikėtų kreiptis į gydytoją? Atsakymus į šiuos svarbius klausimus rasite straipsnyje. ...
Skaityti daugiauStomatitas – dažniausia burnos žaizdelių susiformavimo priežastis. Ar žinote, kokios stomatito formos pačios įprasčiausios? O kas galėtų padėti greičiau ir lengviau susidoroti su burnos opelėmis? ...
Skaityti daugiauPieninių dantų dygimo sukeliamas diskomfortas gali išderinti ne tik mažylio, bet ir visos šeimos dienotvarkę. Ką reikėtų žinoti apie pirmųjų dantų dygimą ir kas galėtų padėti šį laikotarpį išgyventi lengviau? ...
Skaityti daugiauVaikų sloga – maža bėda? Ar tikrai? Dalinamės penkiais dalykais, kuriuos reikėtų žinoti apie vaikų slogą. Galbūt jie padės pakeisti Jūsų nuomonę, kad vaikų sloga nėra jau tokia maža bėda, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. ...
Skaityti daugiauGerybinė prostatos hiperplazija – lėtinė liga, kurios išvengti nepavyksta praktiškai nė vienam vyrui. Nors prostatos didėjimas yra gana natūralus reiškinys, tai nereiškia, kad ligą reikėtų ignoruoti. Negydoma gerybinė prostatos hiperplazija gali pridaryti kur kas daugiau bėdų nei tik šlapinimosi sutrikimai. Nors ir jie vyro gyvenimui „žavesio“ tikrai neprideda. ...
Skaityti daugiauPasirodo, kad pasikartojantis (recidyvuojantis) aftinis stomatitas gali kamuoti net kas penktą planetos žmogų. Neįtikėtina, bet tai gana dažna liga, į kurią neretai tiesiog numojama ranka. Ir visai be reikalo. Juk burnos opelių sukeliamas diskomfortas gali prišaukti kur kas daugiau bėdų – pacientas gali vengti tinkamai išsivalyti dantis ar sočiai ir maistingai pavalgyti, nes jam tiesiog labai skauda. O prasta burnos higiena ir nepakankama mityba sukelia dar daugiau bėdų, ar ne?...
Skaityti daugiauPodagra neretai vadinama „karalių liga“ arba „ponų liga“. Pasirodo, kad toks ligos sinonimas atkeliavęs iš senų laikų, kai skausmingais sąnarių uždegimais dažniausiai susirgdavo papuotauti mėgstantys kilmingieji, ant kurių stalo tikrai netrūkdavo riebios mėsos ar prašmatnių jūros gėrybių. Vis dėlto šios lėtinės ligos aktualumas šiandien tikrai nesumažėjęs. Kas yra podagra ir kokie jos klinikiniai požymiai? Kokie šios lėtinio medžiagų apykaitos sutrikimo gydymo principai? ...
Skaityti daugiauVaikų sloga – maža bėda? O ką pasakysite apie tai, kad vidurinės ausies uždegimas dažniausiai prasideda būtent nuo slogos? Vaikų anatomija tokia, kad nosis ypatingai susijusi su ausies struktūromis ir tinkamai negydoma sloga gali baigtis skausmingu otitu. Taigi ką svarbu žinoti apie mažų vaikų slogą ir kaip teisingai lašinti nosies lašus? ...
Skaityti daugiauĮprasčiausi venų varikozės simptomai, kurie matomi plika akimi – tai išsiplėtusios, sustorėjusios, į odos paviršių iššokusios venos. Tačiau venų varikozė neapsiriboja vien tik estetiniais pokyčiais, kurie paprastai pastebimi vėliau. Jos metu kojas gali skaudėti, jos gali gana stipriai tinti. Nuolatinis kojų nuovargis menkina gyvenimo kokybę, o būtinybė kojas slėpti po kelnėmis ar ilgais sijonais – labai vargina pacientą. Tai nėra tik estetinė problema, kaip mano daugelis. Tai – rimtas kraujotakos sutrikimas, kurį reikia gydyti. ...
Skaityti daugiauGerybinė prostatos hiperplazija – normalus ir daugumos vyrų neaplenkiantis gerybinis procesas, su kuriuo susiduria net iki 90 proc. į devintąją dešimtį įžengusių vyrų. Pirmieji prostatos arba priešinės liaukos histologiniai požymiai jau stebimi 30-40 metų sulaukusiems vyrams, tačiau statistika rodo, kad su įvairiais šlapinimosi sutrikimais vyrai gali susidurti bet kuriuo savo gyvenimo laikotarpiu. Kodėl išsivysto gerybinė prostatos hiperplazija? Kokie rizikos faktoriai didina ankstyvesnio šios ligos pasireiškimo riziką? ...
Skaityti daugiauKai alerginio rinito atvejų nuolat daugėja ne tik tarp suaugusiųjų, bet ir tarp vaikų, kyla natūralus klausimas – ką būtų galima padaryti, kad ši liga kuo mažiau menkintų gyvenimo kokybę? Ne vienas mokslinis tyrimas rodo, kad reguliarus nosies plovimas jūros vandeniu gali būti labai naudingas tuomet, kai kovojama su varginančiais alerginio rinito simptomais. ...
Skaityti daugiauŠirdies ir kraujagyslių ligų sukeliamos komplikacijos vis dar išlieka viena dažniausių mirties priežasčių. Arterinė hipertenzija – vienas labiausiai paplitusių širdies ir kraujagyslių susirgimų, kuri kasmet nusineša labai daug gyvybių visame pasaulyje. ...
Skaityti daugiauNesunkų vaikų peršalimą galima gydyti ir namuose. Jei vaikas jaučiasi gana gerai, karščiavimas nėra didelis, jis aktyvus ir nori žaisti, tuomet gali pakakti ir vaistininko patarimo. Jokiais būdais negalima savavališkai duoti kokių nors antibiotikų – peršalimą dažniausiai sukelia virusai, o antibiotikai virusų tiesiog neveikia. Neracionalus antibiotikų vartojimas ne tik pavojingas sveikatai – dėl to didėja ir bakterijų atsparumas jiems. Vadinasi, vieną dieną galime nebeturėti efektyvių vaistinių preparatų, skirtų bakterinėms infekcijoms gydyti. ...
Skaityti daugiau